Post by miss Death on Mar 30, 2005 13:58:05 GMT -5
Tai va cia mano kuryba... Svarsciau ar deti ar ne, bet Sentenced ikalbejo...
AMZINAI
Tu perbraukei ranka mano plaukus ir pazvelgei man i akis. Man buvo skaudu palikti Tave, bet as jau nusprendziau pasitraukti… Amzinai. Tik norejau atsisveikinti su Tavimi… Paskutini kartà palieciau Tavo plaukus, paskutini kartà palaikiau Tave uz rankos ir paskutini kartà pajauciau Tavo lupu skoni… Tu neisivaizdavai, kaip buvo sunku palikti Tave, mintyse tariant “sudie”… Bet Tu zinojai, kad mylesiu Tave… Amzinai.
---
KRUVINOS ASAROS ANT BALTO SNIEGO
Stiklines tavo akys, atrode, net nemate manes…<br>Jos ziurejo kazkur, i horizontà…<br>Jos mate tik paskutini sauleleidi…<br>Paemiau ledine tavo rankà, bet tu nereagavai…<br>Tu nebematei manes…<br>Tu nebenorejai matyti…<br>Tu palikai mane…<br>Ir nezadëjai sugrizti…<br>Að verkiau kruvinomis asaromis, kai tu isejai…<br>Bet tau tai buvo nebesvarbu…<br>Sustingusios is salcio mano lupos, vos istare paskutini “mylesiu amzinai…”…<br>Mano sirdis duzo s sukes, kurios taip skaudziai gele…<br>Tik tavo prisiminimà nesioju savyje…<br>Savo viduje, bet ne sirdyje, nes jos jau nebeturiu…<br>Ji suduzo i sipulius, kuriu sulipdyti neimanoma…<br>Að klupejau prie antkapio, musu meiles antkapio…<br>Tokio salto ir siurkstaus – kaip tavo sirdis…<br>Klupejau ir verkiau…<br>Kruvinos mano asaros lasejo ant balto sniego…<br>---
JI PADARE TAI
Vonioje ramiai tyvuliavo kruvinas vanduo. Ten sustinges gulejo Jos kunas. Jos plaukai graziai pluduriavo vandenyje. Is venu vis dar tekejo ryskiai raudonas kraujas.
Staiga, ibego Jis. Jis sustojo, isplete akis ir ziurejo i Jà. Jo akyse pasirode baime, liudesys, nusivylimas ir galu gale pyktis. Jis pyko, nes nezinojo, kodel Ji padare TAI. Bent jau mane, kad nezinojo… Stengesi sau isiteigti, kad nezinojo…<br>
AMZINAI
Tu perbraukei ranka mano plaukus ir pazvelgei man i akis. Man buvo skaudu palikti Tave, bet as jau nusprendziau pasitraukti… Amzinai. Tik norejau atsisveikinti su Tavimi… Paskutini kartà palieciau Tavo plaukus, paskutini kartà palaikiau Tave uz rankos ir paskutini kartà pajauciau Tavo lupu skoni… Tu neisivaizdavai, kaip buvo sunku palikti Tave, mintyse tariant “sudie”… Bet Tu zinojai, kad mylesiu Tave… Amzinai.
---
KRUVINOS ASAROS ANT BALTO SNIEGO
Stiklines tavo akys, atrode, net nemate manes…<br>Jos ziurejo kazkur, i horizontà…<br>Jos mate tik paskutini sauleleidi…<br>Paemiau ledine tavo rankà, bet tu nereagavai…<br>Tu nebematei manes…<br>Tu nebenorejai matyti…<br>Tu palikai mane…<br>Ir nezadëjai sugrizti…<br>Að verkiau kruvinomis asaromis, kai tu isejai…<br>Bet tau tai buvo nebesvarbu…<br>Sustingusios is salcio mano lupos, vos istare paskutini “mylesiu amzinai…”…<br>Mano sirdis duzo s sukes, kurios taip skaudziai gele…<br>Tik tavo prisiminimà nesioju savyje…<br>Savo viduje, bet ne sirdyje, nes jos jau nebeturiu…<br>Ji suduzo i sipulius, kuriu sulipdyti neimanoma…<br>Að klupejau prie antkapio, musu meiles antkapio…<br>Tokio salto ir siurkstaus – kaip tavo sirdis…<br>Klupejau ir verkiau…<br>Kruvinos mano asaros lasejo ant balto sniego…<br>---
JI PADARE TAI
Vonioje ramiai tyvuliavo kruvinas vanduo. Ten sustinges gulejo Jos kunas. Jos plaukai graziai pluduriavo vandenyje. Is venu vis dar tekejo ryskiai raudonas kraujas.
Staiga, ibego Jis. Jis sustojo, isplete akis ir ziurejo i Jà. Jo akyse pasirode baime, liudesys, nusivylimas ir galu gale pyktis. Jis pyko, nes nezinojo, kodel Ji padare TAI. Bent jau mane, kad nezinojo… Stengesi sau isiteigti, kad nezinojo…<br>