Post by vitalija on Jun 2, 2007 2:16:06 GMT -5
[tr][/tr]
[img src="[/img]![]()
"]![]()
[/img]
Egiptas randasi Afrikos þemyno ðiaurës rytuose. Rytinëje Egipto dalyje randasi Raudonoji jûra. Ðiaurëje – Vidurþemio jûra. Pietryèiuosia yra Etiopijos kalnynas, vakarinæ dalá uþima Libijos dykuma (Sacharos dalis), o rytuose Arabijos dykuma. Maþdaug per vidurá Egipto teka ilgiausia pasaulio upë Nilas. Nuo Viktorijos eþero iki Vidurþemio jûros Nilo tëkmæ kerta penki slenksèiai. Paskutinius 150km Nilas pasidalija á daugybæ atðakø, taip sudarydamas deltà. Nilo vandens lygá reguliuoja Asvano uþtvanka.
Nilas
Pagrindinis Egipto gyvybës ðaltinis Nilas – ilgiausia pasaulio upë. Ji iðteka ið kalnø eþerø Centrinëje Afrikoje. Nilo ilgis apie 6500km.
Pavasará Nilo aukðtupyje smarkiai lyja. Lietaus ir tirpstanèio sniego vanduo subëga á upæ ir Nilas patvinsta. Potvynis Egipte prasideda vasaros viduryje. Jis trunka iki Lapkrièio mënesio. Kai vanduo nuslenka, ant nederlingos þemës lieka derlingas dumblas, kuris yra daþniausiai juodos spalvos. Taip Nilas patræðia dirvà. Todël tai þmonëms sudarë puikias sàlygas verstis þemdirbyste, gyvulininkyste.
Bet taip pat potvynio metu Nilas padarydavo daug þalos: potvyniø metu vanduo nuplaudavo þemës sklypø ribas ir árenginius laukuose. O labai stiprûs potvyniai nuneðdavo iðtisus kaimus.
Tam, kad þmonës galëtø sureguliuoti Nilo vandens lygá, jiems reikëjo pastatyti uþtvankà. Taigi jie prie Asvano miesto pastatë Asvano þtvankà. Ji buvo statoma 10 metø. Sukauptà tvenkinyje vandená imta naudoti laukams drëkinti, o vandens jëgainë pradëjo gaminti elektros energijà. Taip pat kai buvo pastatyta Asavano uþtvanka susidarë Nasero tvenkinys. Buvo padaryta daug þalos, bet ir naudingø dalykø. <br> Teigiami dalykai:
1.Visus metus Nilas plukdo pakankamai vandens, tad galima nuimti tris derlius.
2. Uþtvankoje árengta elektrinë gamina elektros energijà (patenkinama 25% Egipto poreikiø).<br> 3. Atsirado nemaþa pramonës ámoniø, buvo sukurta daug darbo vietø.<br> 4. Tvenkinio vanduo tiekiamas dykumoje statomiems miestams, pliaèiamiems drëkinamiems laukams.
5. Nilas visus metus tinka laivybai.
Neigiami dalykai:
1.Ið buvusio Nilo slënio, kur dabar tyvuliuoja Nasero tvenkinys, iðkeldinta beveik 100 tûkst. þmoniø.
2. Nilas nepatvinsta ir nepatræðia laukø derlingu dumblu.
3. Sustabdþius Nilo ptvynius, tarp valstieèiø ëmë plisti bilariozinë (þarnyno liga).
4. Anksèiau Nilo vandens uþliejamus laukus dabar imta træðti mineralinëmis tràðomis.
5. Dirbtinai drëkinamuose laukuose kaupiasi druskos, þalingai veikianèios þemæ ir augalus.
6. Þemiau uþtvankos sumaþëjo þuvø, nes upës vandenyje trûksta joms maisto.
7. Nasero tvenkinyje kaupiasi dumblas.
Asuano uþtvanka
Asuano uþtvanka, esanti ðiek tiek á pietus nuo miesto, Egipte buvo pastatyta ne tik tam, kad reguliuotø kasmetinius Nilo potvynius, bet ir kad bûtø sukurti vandens rezervuarai, kuriuose bûtø galima saugoti didelá kieká vandens, gelbëjanèio nuo bado þiauriø sausrø metu. Uþtvankos statyba buvo tarptautinis
projektas, pradëtas 1960 m., metu. Uþtvankos statyba buvo tarptautinis projektas, pradëtas 1960 m., o 1970 m. atidarytas tuometinio Egipto prezidento. Statybø metu buvo dedamos didþiulës pastangos tam, kad á tëvynæ gràþinti Nubijos gyventojus ir perkelti á kità vietà didþiàjà Abu Smbelio ðventyklà. Rezervuaras, dabar þinomas Nasero eþero vardu, bendruomenei labai naudingas – jis apsaugojo ðalá nuo didþiulës sausros bei nuo keliø netikëtø potvyniø.<br>
Sueco kanalas
Idëja apie kanalà, jungiantá Vidurþemio ir Raudonàjà jûras kilo dar seniausiais laikais, faraono Tutmosio III valdymo laikotarpiu. Persø invazijos laikotarpiu karalius Darijus I ásakë baigti kanalà, kuris po to buvo geros bûklës iki Ptolomëjø eros, bet paskui apgriuvo. Metø metus kanalas buvo.
remontuojamas ir vël griûdavo ir buvo galutinai apleistas po to, kai buvo atrastas prekybinis marðrutas aplink Afrikà Napoleono inþinieriai atgaivino trumpesnio kelio á Indijà – Sueco kanalo idëjà, taèiau jø skaièiavimai parodë, jog tarp dviejø jûrø lygio yra 10 metrø skirtumas, o tai reiðkë, kad butø apsemti dideli plotai. Vëliau paaiðkëjo, kad tie skaièiavimai buvo klaidingi. 1859 m. Egipto darbininkai vergiðkomis sàlygomis vël pradëjo klaidingi. 1859 m. Egipto darbininkai vergiðkomis sàlygomis vël pradëjo kanalo statybà ir 1867 m. jis jau buvo uþbaigtas. 1869 m. ávyko ekstravagantiðka, brangi ir iðkilminga kanalo atidarymo ceremonija, kurios proga buvo nutiesti nauji keliai á Kairà, pastatytas operos ir baleto teatras, netgi buvo uþsakyta, kad kompozitorius Dþ. Verdi sukurtø operà “Aida”, taèiau pastarasis, deja, nespëjo. 1967 m. kanalas buvo uþdarytas dël Ðeðiø dienø karo, kai Izraelis okupavo Sinajaus pusiasalá, versdamas kanalà atlikti buferinës zonos tarp kovojanèiø ðaliø vaidmená. Egiptieèiai susigràþino kanalà 1973 m., per Egipto – Izraelio karà. Ðá kartà atidarymo ceremonija ávyko 1975 m. ir nuo tada Sueco kanalas, kuris tæsiasi 167 km. per Egipto dykumà jau du kartus buvo platintas. Ðiandien vidutiniðkai 50 laivø per dienà kerta kanalà ir, kadangi karo grësmë jau seniai praeityje, miestai ir paplûdimiai, esantys netoliese, tarnauja kaip poilsiavietës turistams.
Egipto piramidës
Gizos piramidës ir Sfinksas
Kaip vienas ið iðlikusiø septyniø pasaulio stebuklø, piramidës gausiai lankomos turistø, statytos prieð daugiau nei 2500 metø prieð Kristø tëvo, sûnaus ir anûko. Bet stebëtinas yra ne tik piramidþiø amþius. Iki ðiol nëra atsakymo á klausimà – kaip piramidës buvo pastatytos? Ir kokia jø prasmë? Mes manome, kad jos buvo
didþiuliai kapai, statyti pagal faraonø nurodymà tûkstantiniø darbininkø bûriø rankomis. Tokias prielaidas patvirtina ir neseniai aptiktos piramidþiø statytojø gyvenvietës, kuriose buvo ádiegta maisto tiekimo sistema ir teikiamos medicininës paslaugos. Gizos aukðtumoje tebevykstantys kasinëjimai duoda vis daugiau árodymø, kad piramides statæ darbuotojai nebuvo vergai, bet gerai organizuoti Egipto valstieèiai. Per potvynio sezonà, kada Nilo vandenys uþliedavo jø laukus ir darbas ûkiuose pasidarydavo neámanomas, didþiulio biurokratinio aparato dëka ðie þmonës buvo samdomi darbui faraono kapo statyboje. Todël manoma, kad piramidës buvo statomos pagal ið anksto paruoðtus planus, kurie taip pat numatë Nilo potvynio vandenø panaudojimà statyboje naudojamø akmenø atgabenimui. Nepaisant visø surinktø árodymø, vis dar yra netikinèiø, kad senovës egiptieèiai savo rankomis galëjo pastatyti tokius statinius. Piramides tiriantys mokslininkai analizuoja akmenø atgabenimo ir montavimo metodus; matmenis, tikslius iki milimetro. Vis dar kyla ginèiai, kad piramides pastatë ateiviai ið kitos planetos. Neapsilankius Giza aukðtumoje, tikrai galima galvoti, kad tokios mintys yra maþø maþiausiai keistos, taèiau ten pabuvojus ið karto suprasite, kodël tiek daug þmoniø tiki, kad ðie statiniai yra neþemiðkos kilmës. Piramidës kaip laidojimo kompleksas Egiptieèiai nei garbino mirtá, nei jos bijojo, taèiau vis dël to statë tokius neátikëtino dydþio mauzoliejus kaip piramidës, tikëdami pomirtiniu gyvenimu ir norëdami susilieti su visata. Faraonas kaip dievø sûnus buvo jø tarpininkas su tuo pasauliu, o jo paskirtis buvo perduoti dievø valià þmonëms. Todël faraonas buvo gerbiamas gyvas ir garbinamas po mirties, kaip ryðys tarp þemës ir dangaus, jungiantis mirusiøjø ir dievø pasaulá. Piramidës tokiam asmeniui buvo tinkamas kapas. Laidojimo ðventykla, buvusi prie visø piramidþiø, leido garbinti faraonà ilgai po jo mirties, kasdien atliekant aukojimo ritualus, kad suteikti jo sielai jëgø. Ið laidojimo ðventyklos ëjo dengtas kelias á ‘slënio ðventyklà’, kurià kiekvienais metais pasiekdavo iðsiliejusio Nilo vandenys (Nacionaliniame muziejuje Jûs pamatysite schemà, kaip visa tai atrodë). Viso komplekso tikslas buvo priminti apie amþinà dievø galià ir tuo paèiu apie absoliuèià valdþià, suteiktà faraonui.
admin said:
Egipto geografinë padëtisEgiptas randasi Afrikos þemyno ðiaurës rytuose. Rytinëje Egipto dalyje randasi Raudonoji jûra. Ðiaurëje – Vidurþemio jûra. Pietryèiuosia yra Etiopijos kalnynas, vakarinæ dalá uþima Libijos dykuma (Sacharos dalis), o rytuose Arabijos dykuma. Maþdaug per vidurá Egipto teka ilgiausia pasaulio upë Nilas. Nuo Viktorijos eþero iki Vidurþemio jûros Nilo tëkmæ kerta penki slenksèiai. Paskutinius 150km Nilas pasidalija á daugybæ atðakø, taip sudarydamas deltà. Nilo vandens lygá reguliuoja Asvano uþtvanka.
Nilas
Pagrindinis Egipto gyvybës ðaltinis Nilas – ilgiausia pasaulio upë. Ji iðteka ið kalnø eþerø Centrinëje Afrikoje. Nilo ilgis apie 6500km.
Pavasará Nilo aukðtupyje smarkiai lyja. Lietaus ir tirpstanèio sniego vanduo subëga á upæ ir Nilas patvinsta. Potvynis Egipte prasideda vasaros viduryje. Jis trunka iki Lapkrièio mënesio. Kai vanduo nuslenka, ant nederlingos þemës lieka derlingas dumblas, kuris yra daþniausiai juodos spalvos. Taip Nilas patræðia dirvà. Todël tai þmonëms sudarë puikias sàlygas verstis þemdirbyste, gyvulininkyste.
Bet taip pat potvynio metu Nilas padarydavo daug þalos: potvyniø metu vanduo nuplaudavo þemës sklypø ribas ir árenginius laukuose. O labai stiprûs potvyniai nuneðdavo iðtisus kaimus.
Tam, kad þmonës galëtø sureguliuoti Nilo vandens lygá, jiems reikëjo pastatyti uþtvankà. Taigi jie prie Asvano miesto pastatë Asvano þtvankà. Ji buvo statoma 10 metø. Sukauptà tvenkinyje vandená imta naudoti laukams drëkinti, o vandens jëgainë pradëjo gaminti elektros energijà. Taip pat kai buvo pastatyta Asavano uþtvanka susidarë Nasero tvenkinys. Buvo padaryta daug þalos, bet ir naudingø dalykø. <br> Teigiami dalykai:
1.Visus metus Nilas plukdo pakankamai vandens, tad galima nuimti tris derlius.
2. Uþtvankoje árengta elektrinë gamina elektros energijà (patenkinama 25% Egipto poreikiø).<br> 3. Atsirado nemaþa pramonës ámoniø, buvo sukurta daug darbo vietø.<br> 4. Tvenkinio vanduo tiekiamas dykumoje statomiems miestams, pliaèiamiems drëkinamiems laukams.
5. Nilas visus metus tinka laivybai.
Neigiami dalykai:
1.Ið buvusio Nilo slënio, kur dabar tyvuliuoja Nasero tvenkinys, iðkeldinta beveik 100 tûkst. þmoniø.
2. Nilas nepatvinsta ir nepatræðia laukø derlingu dumblu.
3. Sustabdþius Nilo ptvynius, tarp valstieèiø ëmë plisti bilariozinë (þarnyno liga).
4. Anksèiau Nilo vandens uþliejamus laukus dabar imta træðti mineralinëmis tràðomis.
5. Dirbtinai drëkinamuose laukuose kaupiasi druskos, þalingai veikianèios þemæ ir augalus.
6. Þemiau uþtvankos sumaþëjo þuvø, nes upës vandenyje trûksta joms maisto.
7. Nasero tvenkinyje kaupiasi dumblas.
Asuano uþtvanka
Asuano uþtvanka, esanti ðiek tiek á pietus nuo miesto, Egipte buvo pastatyta ne tik tam, kad reguliuotø kasmetinius Nilo potvynius, bet ir kad bûtø sukurti vandens rezervuarai, kuriuose bûtø galima saugoti didelá kieká vandens, gelbëjanèio nuo bado þiauriø sausrø metu. Uþtvankos statyba buvo tarptautinis
projektas, pradëtas 1960 m., metu. Uþtvankos statyba buvo tarptautinis projektas, pradëtas 1960 m., o 1970 m. atidarytas tuometinio Egipto prezidento. Statybø metu buvo dedamos didþiulës pastangos tam, kad á tëvynæ gràþinti Nubijos gyventojus ir perkelti á kità vietà didþiàjà Abu Smbelio ðventyklà. Rezervuaras, dabar þinomas Nasero eþero vardu, bendruomenei labai naudingas – jis apsaugojo ðalá nuo didþiulës sausros bei nuo keliø netikëtø potvyniø.<br>
Sueco kanalas
Idëja apie kanalà, jungiantá Vidurþemio ir Raudonàjà jûras kilo dar seniausiais laikais, faraono Tutmosio III valdymo laikotarpiu. Persø invazijos laikotarpiu karalius Darijus I ásakë baigti kanalà, kuris po to buvo geros bûklës iki Ptolomëjø eros, bet paskui apgriuvo. Metø metus kanalas buvo.
remontuojamas ir vël griûdavo ir buvo galutinai apleistas po to, kai buvo atrastas prekybinis marðrutas aplink Afrikà Napoleono inþinieriai atgaivino trumpesnio kelio á Indijà – Sueco kanalo idëjà, taèiau jø skaièiavimai parodë, jog tarp dviejø jûrø lygio yra 10 metrø skirtumas, o tai reiðkë, kad butø apsemti dideli plotai. Vëliau paaiðkëjo, kad tie skaièiavimai buvo klaidingi. 1859 m. Egipto darbininkai vergiðkomis sàlygomis vël pradëjo klaidingi. 1859 m. Egipto darbininkai vergiðkomis sàlygomis vël pradëjo kanalo statybà ir 1867 m. jis jau buvo uþbaigtas. 1869 m. ávyko ekstravagantiðka, brangi ir iðkilminga kanalo atidarymo ceremonija, kurios proga buvo nutiesti nauji keliai á Kairà, pastatytas operos ir baleto teatras, netgi buvo uþsakyta, kad kompozitorius Dþ. Verdi sukurtø operà “Aida”, taèiau pastarasis, deja, nespëjo. 1967 m. kanalas buvo uþdarytas dël Ðeðiø dienø karo, kai Izraelis okupavo Sinajaus pusiasalá, versdamas kanalà atlikti buferinës zonos tarp kovojanèiø ðaliø vaidmená. Egiptieèiai susigràþino kanalà 1973 m., per Egipto – Izraelio karà. Ðá kartà atidarymo ceremonija ávyko 1975 m. ir nuo tada Sueco kanalas, kuris tæsiasi 167 km. per Egipto dykumà jau du kartus buvo platintas. Ðiandien vidutiniðkai 50 laivø per dienà kerta kanalà ir, kadangi karo grësmë jau seniai praeityje, miestai ir paplûdimiai, esantys netoliese, tarnauja kaip poilsiavietës turistams.
Egipto piramidës
Gizos piramidës ir Sfinksas
Kaip vienas ið iðlikusiø septyniø pasaulio stebuklø, piramidës gausiai lankomos turistø, statytos prieð daugiau nei 2500 metø prieð Kristø tëvo, sûnaus ir anûko. Bet stebëtinas yra ne tik piramidþiø amþius. Iki ðiol nëra atsakymo á klausimà – kaip piramidës buvo pastatytos? Ir kokia jø prasmë? Mes manome, kad jos buvo
didþiuliai kapai, statyti pagal faraonø nurodymà tûkstantiniø darbininkø bûriø rankomis. Tokias prielaidas patvirtina ir neseniai aptiktos piramidþiø statytojø gyvenvietës, kuriose buvo ádiegta maisto tiekimo sistema ir teikiamos medicininës paslaugos. Gizos aukðtumoje tebevykstantys kasinëjimai duoda vis daugiau árodymø, kad piramides statæ darbuotojai nebuvo vergai, bet gerai organizuoti Egipto valstieèiai. Per potvynio sezonà, kada Nilo vandenys uþliedavo jø laukus ir darbas ûkiuose pasidarydavo neámanomas, didþiulio biurokratinio aparato dëka ðie þmonës buvo samdomi darbui faraono kapo statyboje. Todël manoma, kad piramidës buvo statomos pagal ið anksto paruoðtus planus, kurie taip pat numatë Nilo potvynio vandenø panaudojimà statyboje naudojamø akmenø atgabenimui. Nepaisant visø surinktø árodymø, vis dar yra netikinèiø, kad senovës egiptieèiai savo rankomis galëjo pastatyti tokius statinius. Piramides tiriantys mokslininkai analizuoja akmenø atgabenimo ir montavimo metodus; matmenis, tikslius iki milimetro. Vis dar kyla ginèiai, kad piramides pastatë ateiviai ið kitos planetos. Neapsilankius Giza aukðtumoje, tikrai galima galvoti, kad tokios mintys yra maþø maþiausiai keistos, taèiau ten pabuvojus ið karto suprasite, kodël tiek daug þmoniø tiki, kad ðie statiniai yra neþemiðkos kilmës. Piramidës kaip laidojimo kompleksas Egiptieèiai nei garbino mirtá, nei jos bijojo, taèiau vis dël to statë tokius neátikëtino dydþio mauzoliejus kaip piramidës, tikëdami pomirtiniu gyvenimu ir norëdami susilieti su visata. Faraonas kaip dievø sûnus buvo jø tarpininkas su tuo pasauliu, o jo paskirtis buvo perduoti dievø valià þmonëms. Todël faraonas buvo gerbiamas gyvas ir garbinamas po mirties, kaip ryðys tarp þemës ir dangaus, jungiantis mirusiøjø ir dievø pasaulá. Piramidës tokiam asmeniui buvo tinkamas kapas. Laidojimo ðventykla, buvusi prie visø piramidþiø, leido garbinti faraonà ilgai po jo mirties, kasdien atliekant aukojimo ritualus, kad suteikti jo sielai jëgø. Ið laidojimo ðventyklos ëjo dengtas kelias á ‘slënio ðventyklà’, kurià kiekvienais metais pasiekdavo iðsiliejusio Nilo vandenys (Nacionaliniame muziejuje Jûs pamatysite schemà, kaip visa tai atrodë). Viso komplekso tikslas buvo priminti apie amþinà dievø galià ir tuo paèiu apie absoliuèià valdþià, suteiktà faraonui.