Post by vampire on Sept 27, 2005 14:14:17 GMT -5
Mumijø rasta Naujojoje Gvinëjoje, Kinijoje, Rusijoje, Italijoj, Danijoj, Kanadoje, Peru, Argentinoje, tai nereiðkia, kad jos tokios senos kaip egiptietiðkos ir bûtinai þmoniø. Mumija - bet koks kûnas, kuris savaime ar dirbtinai iðliko nesuiræs. Kai þmogus, gyvûnas mirðta, paprastai po kiek laiko jo kûnas ima irti dël tam tikrø bakterijø. Kartais naturaliø gamtos jëgø dëka arba þmogaus pastangomis kûnas uþsimumifikuoja arba bûna mumifikuotas (kaip kad Egipte) t.y. iðlieka ilgà laikà nesuiræs ir nepakitæs. Daugiausia þmoniø mumijø, kurios buvo specialiai balzamuojamos randama Egipte. Nemaþai jø rasta ir Kinijoje.
Kodël Egiptieèiai darydavo mumijas?
Egiptieèiai tikëjo,kad þmogaus gyvenimas nesibaigia mirtimi ir kad þmogus sudarytas ið trijø elementø: Ach, Ba ir Ka. Kiekvienas jø pats sau ðeimininkas, tik kartu gyvena kol þmogus gyvas. Þmogui mirus, jø keliai iðsiskirdavo Ach likdavæs rytø krante, nes tai buvo ne kas kita, kaip vardas. Ba apsigyvendavo Atminimo ðventykloje tarp Rytø ir Vakarø pasaulio ribos. Ka - buvo tapatinama su balzamuotu kûnu - mumija ir gyveno kape. Nors gyvendamos atskirai, ryðá tarp savæs palaikydavo, viena nuo kitos priklausydavo. Iðlikusios tol, kol bent vienas þmogus atsimena mirusiojo vardà, aplanko jo Atminimo ðventyklà, ir kol tyèia nesunaikinama jo mumija.Be to , tikëta, kad kûnas reikalingas keliaujant po pomirtiná pasaulá.
Kaip darydavo mumijas?
Mumifikacija - sudëtingas ir daug laiko reikalaujantis procesas, kurio menas buvo vystomas ðimtus metø.. Egiptieèiai darydavo ne tik þmoniø, bet ir gyvûnø mumijas. Mumijai, ið þmogau kûno padaryti vidutiniðkai prireikdavo 70-ties dienø. Bûtent tiek uþtruko ir faraono Ramzio II mumifikacija.
Pagrindiniai mumifikacijos etapai :
Balzamuotojai iðima kai kuriuos vidinius organus
(detaliau apie tai skaitykite èia, visgi silpnø nervø þmonëms, kuriems ðiurpas eina pagalvojus apie smegenø iðëmimà ir organø koncervavimà - nerekomenduojama
2. Tada apie 35-40 dienø uþimdavo paèio kûno dþiovinimas.Kûnas buvo padengiamas druska, “natriu” ( Natris - druska, dideliais kiekiais randama tuometinio Egipto eþerø ir upiø krantuose.)
Kol kûnas bûdavo padengtas natriu, jis bûdavo paliekamas ant nuoþulnaus stalo, vadinamo balzamavimo lova. Stalo posvirio kampas sudarë sàlygas skysèiams nuo kûno laðëti á konteinerá kol lavonas dþiûdavo.
3. Iðdþiovinus kûnà jis buvo vyniojamas lininiais tvarsèiais. Jø sluoksniø skaièius svyravo nuo 20 iki 80! Procesas turëjo uþtrukti ne maþiau kaip 15 dienø.
4. Mumija bûdavo patalpinama á karstà (sarkof*gà) arba á karstø lizdà (karstas karste, o tame karste dar karstas ir t.t.) tam kad bûtø kuo geriau apsaugota nuo kapø plëðikø, þinoma, tai priklausydavo ir nuo turtinës padëties.
5. Padarius mumijà ir jà patalpinus i karstà jis buvo pastatomas kape. Senovës Egipte buvo naudojamos skirtingos kapø formos.
Apie mumijas prikurta begalës filmø ir legendø. Vieni tiki, jog egzistuoja mumijø prakeiksmas ir sutrukdþius mumijø ramybæ mirðtama, kiti gilinasi á mumifikacijos paslaptis. Senovëje tai buvo visas menas
