NSO1
ðiais ..laikais, kai sukurti didþiu¬liai teleskopai, toli skriejantys palydovai ir kosminiai laivai, në vienam kosmoso tyrinëtojui, de¬ja, nepavyko surasti neþemiðkos bûtybës.; Taèiau nëra ir árodymø, kad tolimosiose planetose nesa¬ma protingø gyvybiø.<br>Prabëgo daug metø, kol moks¬<br>lininkai rimtai susidomëjo ðia<br>problema. Dabar kai kurie mo¬<br>kslininkai teigia, kad net Paukð¬<br>èiø take knibþda gyvybë ir net
ne vienoje, o milijonuose pla-:
. netø. Tokie teiginiai XVI amþiuje<br>galëjo lengvai praþudyti þmo¬<br>gø: italø filosofas Dþordanas
Brunas buvo sudegintas ant
lauþo, nes teigë, kad ne tik Þe¬<br>mëje yra gyvybë. •<br>Taigi reikia „apèiupinëti" visà dangø, Amerikos ir Tarybø Sà¬jungos, Japonijos ir Prancûzijos, Kanados ir Olandijos, Australi¬jos ir VFR astronomai su naujau¬sia technika pasirengæ iðtirti kosminæ erdvæ. Vien tik NASA numato skirti 95 milijonus dole¬riø neþemiðkø bûtybiø paieð¬koms organizuoti.
Tokiø ^pastangø prieþastis — Þemës gyventojø smalsumas ir jø noras nebûti vieniðais kosmi¬nëje erdvëje.
Mes jau ne kartà bandëme at¬kreipti j save neþemiðkø bûtybiø dëmesá. Pavyzdþiui, 1974 me¬tais amerikieèiø astronomas Fren¬kas Dreikas didþiausiu tuo metu pasaulyje radioteleskopu þvaigþ¬dþiø spieèiaus ,,M-13" Herkule-so þvaigþdyno link pasiuntë ko¬duota laiðkà. Jeigu laiðkas ras adresatà ir neþemiðkos bûtybës tuojau pat atsakys, praeis ne maþiau kaip 48 tûkstanèiai metø, kol mes gausime jø atsakymà.<br>Mokslininkai nebepasitenkina \ tokiais kosminiais þaidimais, rei¬kalaujanèiais daug laiko. Jø ra¬ðomuosiuose staluose guli pla¬nai, kuriais numatoma gauti þi¬nias ið galaktikos þymiai anks¬èiau. Tai leistø sistemingai ið¬þvalgyti dangø. Tuomet bûtø ga-ááma ið kosfnoso priimti signalus nuo bûtybiø," norinèiø uþmegzti æu mumis ryðius.
| 1987 metø spalio mënesá NASA ^direktorius Dþeimsas Fleèeris pakiliai pareiðkë, kad jau po 30 rnetø kosmose gims naujagimis, ir tai atsitiks kosminëje tarpþemy¬ninëje stotyje, kurioje tilps 100 tûkstanèiø þmoniø. „Ten bus kal¬nai ir debesys, medþiai ir upës. Tokios kosminës kolonijos leis detaliau iðstudijuoti kosminæ erdvæ, negu tai buvo anksèiau", — pasakë jis.
Jei aptiksime gyvybæ kitose planetose, kaip á tai reaguosime?
Ar galësime susitaikyti su tuo, kad egzistuoja protingesnës, pra¬lenkianèios þmogaus protà bû¬tybës?
skraidanèios
Anglø fizikas, Nobelio premijos laureatas Martinas Railas "átariai þiûrëjo á bet koká 'kontaktà su ateiviais ið kosmoso. Jis praðë astronomus nutraukti tyrimus, ku¬rie galëtø uþmegzti ryðá su atei¬viais. M, Railas bijojo, kad ga¬laktikos bûtybës gali atkreipti dëmesá á Þemæ. Tuomet, teigë jis, neþemiðki imperialistai pradës<br>„Þemës kotanizacijà" ir apiplëð mûsø planetà. Tuomet mûsø liki¬<br>liki¬mas bûtø toks, kaip Amerikos indërrø, kai Kolumbas iðsilaipino Amerikos pakrantëje.
Ðveicarø psichologas Karlas Gustavas Jungas sakë: „Pirmo susidûrimo su protingesnëmis ne¬þemiðkomis bûtybëmis atveju mes prarasfume valdymo svertus. Ir neturëtume, apie ka svajoti..."
O tuo tarpu JAV vël siautëja
neatpaþintø skraidanèiø objek¬<br>tø karðtligë. Nepraeina ir savai¬<br>tës, kad namø ðeimininkës, pa¬<br>davëjos, darbininkai arba stu¬<br>dentai nepasakotø, kaip paslap¬<br>tingai juos pagrobë neþinomos
bûtybës. Daþniausiai „aukoms"
paskutinæ minutæ pasisekdavo
pabëgti. •<br>„Þmonija visada tikëjo dievais arba pusdieviais. Dabar ji su¬galvojo gyvybæ kitose planeto¬se, kad galëtø apgyvendinti gàs¬dinanèià kosmoso erdvæ", — sa¬ko amerikieèiø psichologas Vo-renas Dþonsas. Ðis naujas bumas yra nei daugiau, nei maþiau, kaip