Post by vampire on Mar 10, 2005 12:39:32 GMT -5
Budizmas
Po krikðèionybës, islamo ir induizmo, budizmas yra ketvirtoji pagal dydá pasaulio religija, kuriai ðiandien priklauso apie 295 mln. þmoniø (6,2 proc. pasaulio gyventojø) Pietø ir Rytø Azijoje. Budizmo ákûrëjas Sidharta Gautama (apie 563–48 m. pr. Kr.) buvo turtingo kunigaikðèio sûnus ir augo dabartiniame Nepale. Daug keliaudamas jis realiai suvokë senatvæ, ligà ir mirtá. Po susitikimo su atsiskyrëliu Sidharta atsisakë iðtaigingo gyvenimo ir tapo asketu, mokësi jogos. Taèiau greitai jis nusigræþë nuo grieþto asketizmo ir praktikavo tik didelá saikingumà („vidurinysis kelias“). Kai Sidhartai buvo 35 metai, meditacijos metu po medþiu jam „nuðvito ðviesa“, ir jis tapo „Buda“ (skr. praregëjæs). Po to Buda ákûrë ordino bendrijà, kuri aktyviai platino jo mokymo.
Budos mokyme svarbiausia yra „keturios kilniosios tiesos“, kurios ir sudaro budizmo pagrindà: 1) visa bûtis yra kanèia; 2) kanèios prieþastis yra geismas; 3) kanèia áveikiama (kanèia áveikiama, nugalint geismà); 4) kanèios nugalëjimo kelias (yra saikingumas ir meditacija).
„Aðtuongubas kelias“ paaiðkina, kaip galima pasiekti iðlaisvinimà, já sudaro: 1) teisingas þinojimas; 2) teisingas nusiteikimas; 3) teisingas kalbëjimas; 4) teisinga veikla; 5) teisingas gyvenimo bûdas; 6) teisingos pastangos; 7) teisinga dëmesio koncentracija; 8) teisingas susikaupimas. Meditacija turi uþtikrinti iðëjimà ið nenutrûkstamo sielø keliavimo (reinkarnacijos) ir áëjimà á „nirvanà“, á visiðkà iðsivadavimà ið individualumo ir visokiø skirtumø, kitaip sakant, á visiðkà ramybæ.<br>
Budizmas yra kilæs ið brahmanizmo, t. y. induizmo pradinës formos. Jis perima reinkarnacijos mokymà (t. y. pasaulio ásivaizdavimà kaip iliuzijà, „maja“, kurià reikia áveikti) ir ávairias meditacijos technikas.
Skirtingai nuo brahmanizmo ir induizmo Buda atsisakë asmeninio „að“ arba „savasties“ (Atmanas), kas bûdinga reinkarnacijai, atmetë kastø tvarkà ir apskritai suabejojo dievø egzistavimu. Kadangi pirmykðèiame budizme nebuvo nei dievø garbinimo, nei kulto, nei ritualø, tai budizmas buvo tam tikra prasme ateistinë religija.
Geriausiai Budos mokymà iðsaugojo hinajanos budizmo ðaka. „Hinajanos“ pavadinimas (skr. maþasis veþimas) teigia, kad tik nedaugelis þmoniø ðià budizmo kryptá propaguojanèiø, ras vietos veþime ir bus iðganyti: tik nedaugelis gali laikytis grieþtø vienuolyno taisykliø (tarp jø neturto áþado, seksualinio saikingumo), pasitraukti ið pasaulio ir pasiðvæsti meditacijai. Ði kryptis, kuri taip pat vadinama theravada (senoliø mokymu), yra paplitusi visø pirma Pietø Azijos ðalyse (Birmoje, Ðri Lankoje, Kambodþoje, Tailande) ir sudaro 37 proc. viso budizmo. Kadangi tik vienuoliai gauna iðganymà, daugelis bando nors trumpà laikà pagyventi vienuolyne.
Hinajanos budistø ðventieji raðtai yra surinkti Pali kanono raðtø rinkinyje. Pali kalba paraðytas rinkinys, atsiradæs 5–3 a. pr. Kr., 1-ame a. pr. Kr. buvo kanonizuotas. Rinkinys susideda ið trijø daliø ir todël vadinamas „Tripitaka“, t. y. „Trigubas krepðys“: 1) Vinaja (ordino ir vienuoliø gyvenimo taisyklës); 2) Suta (Gautamos pamokantys paðnekesiai ir pamokslai, posakiai ir dainos); 3) Abidama (traktatas apie dogmatikà, etikà ir filosofijà).
Didþiausia budizmo kryptis yra mahajanos budizmas, kuriam ðiandien priklauso 56 proc. visø budistø. Daugiausia ðios religijos iðpaþinëjø yra Kinijoje, Japonijoje, Ðiaurës Indijoje, Tibete ir Mongolijoje. Pavadinimas „Mahajana“ (skr. didysis veþimas) parodo, kad ðia galimas daugelio þmoniø iðganymas: pagal mahajanos budizmà „bodisatva“ (bûsimasis buda, t. y. galintis praregëti) gali pasiekti nirvanà, taðiau to atsisako, kad padëtø iðganyti kitus. Vietoj vieno Budos ðia yra daug budø ir bodisatvø. Jie tampa dievais–iðganytojais, kuriø dëka galima gauti iðganymà. Iðganytas gali bûti tas, kuris siekia tobulumo ir gyvena atsidavæs bodisatvai. Religiniams ávaizdþiams susimaiðius, mahajanos budizmas (skirtingai nuo hinajanos) pasiþymi ryðkiu kultu, dievø ir Budos skulptûrø garbinimu, plastiniu rojaus ásivaizdavimu. Ðventieji raðtai – iðsami literatûra sanskrito kalba – atsirado paraleliai su Pali kanonu. Raðtai aiðkiai neapibrëþiami kaip kanonas ir yra prieðtaringi.
Ðalia ðiø dviejø pagrindiniø krypèiø yra daug kitø budizmo mokyklø, kilusiø ið mahajanos. Pavyzdþiui, vajrajanoje (skr. deimantinis veþimas) budizmas susijæs su máslingais, magiðkais ir mistiniais elementais. Jis paplitæs Himalajø ðalyse. Ðia svarbø vaidmená atlieka uþbûrimai, ritualai, meditaciniai vaizdai. Tibete paplitusi vajrajanos forma yra vadinama lamaizmu. Á Japonijà ið Kinijos atëjæs budizmas, vadinamas dzenbudizmu, yra þinomas savo grieþta meditacine praktika. Viena ið karingøjø sektø Japonijos budizme yra Nicirensiosiu sokagakai (jap. moralines normas kurianti visuomenë). Ji stipriai iðaugo paskutiniaisiais metais ir yra paplitusi Vakaruose.
Po II-jo pasaulinio karo daugelyje Azijos ðaliø budizmas buvo atnaujintas. 1950 m. buvo ákurta Pasaulinë budistø brolija, budistø oikumena.
Europoje budizmas paplito praëjusio ðimtmeèio pabaigoje. Didelæ reikðmæ vaidino 1875 m. ákurta „Teosofijos draugija“ bei vëliau – Visuotinë antroposofø draugija (1913 m. Rudolfas Steineris sukuria teosofijos atðakà – antroposofijà). Budistiniai pamokymai paplito literatûroje ir mene, pvz., Arthuro Schopenhauerio (1788–1860), Richardo Wagnerio (1877–1962), Hermanno Hesse’ës (1992 m. iðleidusio savo áþymiàjà „Sidhartà“) kûryboje. Paskutiniais deðimtmeèiais Vakaruose ypaè populiari tapo dzenmeditacija, perteikta D. T. Sudzukio, Allano Wotso, grafo Dürkheimo.
„New Age“ judëjime budistinës idëjos labai paplito. Buvo perimta meditacijos praktika, reinkarnacijos mokymas, imta laukti reinkarnuoto Budos kaip mesijo „Majtrëjos“ atëjimo.
Budizmo negalima suderinti su krikðèionybës mokymu: krikðèionys tiki á suasmenintà Dievà ir Kûrëjà, kuris dalyvauja istorijoje ir apsireiðkia Biblijoje. Ðis Dievo apsireiðkimas negali bûti pakeistas þmogaus religiniais raðtais. Krikðèioniðkajame tikëjime nëra pesimistinio poþiûrio, kad viskas yra tik kanèia, o kanèios prieþastimi laikomas ne geismas, bet þmogaus nuodëmë, kuri já skiria nuo Dievo. Ði nuodëmë negali bûti paðalinta þmogaus pastangomis, asketizmu, meditacija ar ritualais, tai gali padaryti tik Dievas, kuris per Jëzø Kristø prisiëmë sau kaltæ ir siûlo mums atleidimà ið malonës. Biblija paliudija, kad þmogus turi savo individualøjá „að“, kad iðlaisvinimas yra ne þmogaus sunaikinimas, bet jo bendravimo su Dievu uþmezgimas. Krikðèionybë neþino reinkarnacijos, neþino bëgimo nuo pasaulio. Todël negalima susieti krikðèioniðkøjø ir budizmo idëjø.
Po krikðèionybës, islamo ir induizmo, budizmas yra ketvirtoji pagal dydá pasaulio religija, kuriai ðiandien priklauso apie 295 mln. þmoniø (6,2 proc. pasaulio gyventojø) Pietø ir Rytø Azijoje. Budizmo ákûrëjas Sidharta Gautama (apie 563–48 m. pr. Kr.) buvo turtingo kunigaikðèio sûnus ir augo dabartiniame Nepale. Daug keliaudamas jis realiai suvokë senatvæ, ligà ir mirtá. Po susitikimo su atsiskyrëliu Sidharta atsisakë iðtaigingo gyvenimo ir tapo asketu, mokësi jogos. Taèiau greitai jis nusigræþë nuo grieþto asketizmo ir praktikavo tik didelá saikingumà („vidurinysis kelias“). Kai Sidhartai buvo 35 metai, meditacijos metu po medþiu jam „nuðvito ðviesa“, ir jis tapo „Buda“ (skr. praregëjæs). Po to Buda ákûrë ordino bendrijà, kuri aktyviai platino jo mokymo.
Budos mokyme svarbiausia yra „keturios kilniosios tiesos“, kurios ir sudaro budizmo pagrindà: 1) visa bûtis yra kanèia; 2) kanèios prieþastis yra geismas; 3) kanèia áveikiama (kanèia áveikiama, nugalint geismà); 4) kanèios nugalëjimo kelias (yra saikingumas ir meditacija).
„Aðtuongubas kelias“ paaiðkina, kaip galima pasiekti iðlaisvinimà, já sudaro: 1) teisingas þinojimas; 2) teisingas nusiteikimas; 3) teisingas kalbëjimas; 4) teisinga veikla; 5) teisingas gyvenimo bûdas; 6) teisingos pastangos; 7) teisinga dëmesio koncentracija; 8) teisingas susikaupimas. Meditacija turi uþtikrinti iðëjimà ið nenutrûkstamo sielø keliavimo (reinkarnacijos) ir áëjimà á „nirvanà“, á visiðkà iðsivadavimà ið individualumo ir visokiø skirtumø, kitaip sakant, á visiðkà ramybæ.<br>
Budizmas yra kilæs ið brahmanizmo, t. y. induizmo pradinës formos. Jis perima reinkarnacijos mokymà (t. y. pasaulio ásivaizdavimà kaip iliuzijà, „maja“, kurià reikia áveikti) ir ávairias meditacijos technikas.
Skirtingai nuo brahmanizmo ir induizmo Buda atsisakë asmeninio „að“ arba „savasties“ (Atmanas), kas bûdinga reinkarnacijai, atmetë kastø tvarkà ir apskritai suabejojo dievø egzistavimu. Kadangi pirmykðèiame budizme nebuvo nei dievø garbinimo, nei kulto, nei ritualø, tai budizmas buvo tam tikra prasme ateistinë religija.
Geriausiai Budos mokymà iðsaugojo hinajanos budizmo ðaka. „Hinajanos“ pavadinimas (skr. maþasis veþimas) teigia, kad tik nedaugelis þmoniø ðià budizmo kryptá propaguojanèiø, ras vietos veþime ir bus iðganyti: tik nedaugelis gali laikytis grieþtø vienuolyno taisykliø (tarp jø neturto áþado, seksualinio saikingumo), pasitraukti ið pasaulio ir pasiðvæsti meditacijai. Ði kryptis, kuri taip pat vadinama theravada (senoliø mokymu), yra paplitusi visø pirma Pietø Azijos ðalyse (Birmoje, Ðri Lankoje, Kambodþoje, Tailande) ir sudaro 37 proc. viso budizmo. Kadangi tik vienuoliai gauna iðganymà, daugelis bando nors trumpà laikà pagyventi vienuolyne.
Hinajanos budistø ðventieji raðtai yra surinkti Pali kanono raðtø rinkinyje. Pali kalba paraðytas rinkinys, atsiradæs 5–3 a. pr. Kr., 1-ame a. pr. Kr. buvo kanonizuotas. Rinkinys susideda ið trijø daliø ir todël vadinamas „Tripitaka“, t. y. „Trigubas krepðys“: 1) Vinaja (ordino ir vienuoliø gyvenimo taisyklës); 2) Suta (Gautamos pamokantys paðnekesiai ir pamokslai, posakiai ir dainos); 3) Abidama (traktatas apie dogmatikà, etikà ir filosofijà).
Didþiausia budizmo kryptis yra mahajanos budizmas, kuriam ðiandien priklauso 56 proc. visø budistø. Daugiausia ðios religijos iðpaþinëjø yra Kinijoje, Japonijoje, Ðiaurës Indijoje, Tibete ir Mongolijoje. Pavadinimas „Mahajana“ (skr. didysis veþimas) parodo, kad ðia galimas daugelio þmoniø iðganymas: pagal mahajanos budizmà „bodisatva“ (bûsimasis buda, t. y. galintis praregëti) gali pasiekti nirvanà, taðiau to atsisako, kad padëtø iðganyti kitus. Vietoj vieno Budos ðia yra daug budø ir bodisatvø. Jie tampa dievais–iðganytojais, kuriø dëka galima gauti iðganymà. Iðganytas gali bûti tas, kuris siekia tobulumo ir gyvena atsidavæs bodisatvai. Religiniams ávaizdþiams susimaiðius, mahajanos budizmas (skirtingai nuo hinajanos) pasiþymi ryðkiu kultu, dievø ir Budos skulptûrø garbinimu, plastiniu rojaus ásivaizdavimu. Ðventieji raðtai – iðsami literatûra sanskrito kalba – atsirado paraleliai su Pali kanonu. Raðtai aiðkiai neapibrëþiami kaip kanonas ir yra prieðtaringi.
Ðalia ðiø dviejø pagrindiniø krypèiø yra daug kitø budizmo mokyklø, kilusiø ið mahajanos. Pavyzdþiui, vajrajanoje (skr. deimantinis veþimas) budizmas susijæs su máslingais, magiðkais ir mistiniais elementais. Jis paplitæs Himalajø ðalyse. Ðia svarbø vaidmená atlieka uþbûrimai, ritualai, meditaciniai vaizdai. Tibete paplitusi vajrajanos forma yra vadinama lamaizmu. Á Japonijà ið Kinijos atëjæs budizmas, vadinamas dzenbudizmu, yra þinomas savo grieþta meditacine praktika. Viena ið karingøjø sektø Japonijos budizme yra Nicirensiosiu sokagakai (jap. moralines normas kurianti visuomenë). Ji stipriai iðaugo paskutiniaisiais metais ir yra paplitusi Vakaruose.
Po II-jo pasaulinio karo daugelyje Azijos ðaliø budizmas buvo atnaujintas. 1950 m. buvo ákurta Pasaulinë budistø brolija, budistø oikumena.
Europoje budizmas paplito praëjusio ðimtmeèio pabaigoje. Didelæ reikðmæ vaidino 1875 m. ákurta „Teosofijos draugija“ bei vëliau – Visuotinë antroposofø draugija (1913 m. Rudolfas Steineris sukuria teosofijos atðakà – antroposofijà). Budistiniai pamokymai paplito literatûroje ir mene, pvz., Arthuro Schopenhauerio (1788–1860), Richardo Wagnerio (1877–1962), Hermanno Hesse’ës (1992 m. iðleidusio savo áþymiàjà „Sidhartà“) kûryboje. Paskutiniais deðimtmeèiais Vakaruose ypaè populiari tapo dzenmeditacija, perteikta D. T. Sudzukio, Allano Wotso, grafo Dürkheimo.
„New Age“ judëjime budistinës idëjos labai paplito. Buvo perimta meditacijos praktika, reinkarnacijos mokymas, imta laukti reinkarnuoto Budos kaip mesijo „Majtrëjos“ atëjimo.
Budizmo negalima suderinti su krikðèionybës mokymu: krikðèionys tiki á suasmenintà Dievà ir Kûrëjà, kuris dalyvauja istorijoje ir apsireiðkia Biblijoje. Ðis Dievo apsireiðkimas negali bûti pakeistas þmogaus religiniais raðtais. Krikðèioniðkajame tikëjime nëra pesimistinio poþiûrio, kad viskas yra tik kanèia, o kanèios prieþastimi laikomas ne geismas, bet þmogaus nuodëmë, kuri já skiria nuo Dievo. Ði nuodëmë negali bûti paðalinta þmogaus pastangomis, asketizmu, meditacija ar ritualais, tai gali padaryti tik Dievas, kuris per Jëzø Kristø prisiëmë sau kaltæ ir siûlo mums atleidimà ið malonës. Biblija paliudija, kad þmogus turi savo individualøjá „að“, kad iðlaisvinimas yra ne þmogaus sunaikinimas, bet jo bendravimo su Dievu uþmezgimas. Krikðèionybë neþino reinkarnacijos, neþino bëgimo nuo pasaulio. Todël negalima susieti krikðèioniðkøjø ir budizmo idëjø.
