Post by vampire on Sept 6, 2005 15:09:06 GMT -5
Okultizmas
Jürgen Kuberski
Sàvokos „okultizmas“ ir „okultinis“ kilusios ið lotyniðko þodþio occultus, kuris reiðkia „paslëptas“, „slaptas“ arba „slaptavietë“, „paslaptis“. Medicinos srityje iðmatose esantis kraujas vadinamas okultiniu krauju.
Apskritai okultizmas suprantamas kaip bendra pseudomoksliniø disciplinø apie magijà, teosofijà, alchemijà, spiritizmà, slaptas sàjungas, pasàmoniná suvokimà ir antgamtines jëgas sritis. Ðia prasme okultizmas reiðkia beveik tà patá, kà ir þodis „ezoterika“. Ðià sàvokà, kaip giminiðkà visiems nepaaiðkinamiems transcendentiniams mokymams, patyrimams ir praktikoms, iðkëlë magas ir kabalistas Elifazas Levis (1810–1875).
Okultizmas ðiuo metu labai populiarus. Ið jo gyvena daugybë leidyklø, spausdinanèiø atskiras tokio pobûdþio leidiniø serijas. Kasdien ðia tema visame pasaulyje pasirodo neaprëpiama daugybë knygø, þurnalø ir straipsniø. Tai, kas nepaaiðkinama ir anksèiau buvo prieinama tik þinovams, dabar ágyja didþiulæ paklausà ir þavi daugybæ þmoniø.
„Moksliðkai nepaaiðkinami“ dalykai provokuoja mokslinius bandymus, kuriø tikslas – juos paaiðkinti. Taip atsirado mokslinë disciplina, kuri ðiandien vadinama parapsichologijos vardu. „Nepaaiðkinama“ èia tampa „kol kas nepaaiðkinama“. Taèiau parapsichologija ið esmës lig ðiol nepateikë jokio patenkinamo mokslinio paaiðkinimo, net po to, kai atliekant tyrimus buvo pasitelktos universitetinës priemonës. Þymus profesorius Hansas Benderis iki 1975 metø Freiburge turëjo net parapsichologijos katedrà.
Ðiandien akademinis mokslas vis labiau bando okultizmà suskirstyti á specialias sritis, pavyzdþiui: hipnozë, sapnø aiðkinimas, autogeninë treniruotë, joga, transasmeninë psichologija ir „alternatyvieji“ diagnozës ir terapijos bûdai. Visgi sàvokos „okultizmas“ ir „okultinis“ mokslo srityje daugiausia vartojamos neigiama prasme.
Biblijoje nëra mokymø ar paproèiø, kurie bûtø prieinami tik „þinovams“. Ðventasis Raðtas kaip tik daþnai kalba apie „paslapties apreiðkimà“ (Rom 11,25; 16,25–26; 1 Kor 15,51) ir ragina krikðèionis skelbti bibliná mokymà atvirai (Mt 10,27; Jn 18,20; 2 Kor 8,24).
Kai Biblija pasakoja apie nematomà pasaulá, ji atskiria tai, kas dieviðka, ir tai, kas Dievui prieðiðka. Sàvoka „okultinis“ krikðèioniðkoje kalboje vartojama tik Dievui prieðiðkai pusei paþymëti ir ágauna ne neutralià „paslëptumo“ reikðmæ, o negatyvø skambesá.
Krikðèioniø kalboje þodþiu „okultinis“ ávardijama sfera, susijusi su demoniðkomis jëgomis ir vengtina. Vartojant ðá þodá yra perspëjama, jog èia demonø átakos sritis. Pavyzdþiui, kalbama apie okultinæ muzikà, okultinius paveikslus ar okultinius paproèius.
Toks sàvokos vartojimas nëra siûlytinas. Jis per daug nutolæs nuo áprastinio, todël ne þinovams yra nesuprantamas. Èia per daþnai apibendrinama ir per retai nurodomos prieþastys, kodël vienas ar kitas dalykas yra okultiðkas. Geriau Dievui prieðiðkas átakas ir mokymus vadinti tikraisiais vardais ir pagrásti, kodël tam tikri mokymai ar praktikos þvelgiant ið biblinio taðko yra atmestini. Taip vartodami ðá daugiareikðmá þodá, iðvengtume nesusipratimø.
Jürgen Kuberski
Sàvokos „okultizmas“ ir „okultinis“ kilusios ið lotyniðko þodþio occultus, kuris reiðkia „paslëptas“, „slaptas“ arba „slaptavietë“, „paslaptis“. Medicinos srityje iðmatose esantis kraujas vadinamas okultiniu krauju.
Apskritai okultizmas suprantamas kaip bendra pseudomoksliniø disciplinø apie magijà, teosofijà, alchemijà, spiritizmà, slaptas sàjungas, pasàmoniná suvokimà ir antgamtines jëgas sritis. Ðia prasme okultizmas reiðkia beveik tà patá, kà ir þodis „ezoterika“. Ðià sàvokà, kaip giminiðkà visiems nepaaiðkinamiems transcendentiniams mokymams, patyrimams ir praktikoms, iðkëlë magas ir kabalistas Elifazas Levis (1810–1875).
Okultizmas ðiuo metu labai populiarus. Ið jo gyvena daugybë leidyklø, spausdinanèiø atskiras tokio pobûdþio leidiniø serijas. Kasdien ðia tema visame pasaulyje pasirodo neaprëpiama daugybë knygø, þurnalø ir straipsniø. Tai, kas nepaaiðkinama ir anksèiau buvo prieinama tik þinovams, dabar ágyja didþiulæ paklausà ir þavi daugybæ þmoniø.
„Moksliðkai nepaaiðkinami“ dalykai provokuoja mokslinius bandymus, kuriø tikslas – juos paaiðkinti. Taip atsirado mokslinë disciplina, kuri ðiandien vadinama parapsichologijos vardu. „Nepaaiðkinama“ èia tampa „kol kas nepaaiðkinama“. Taèiau parapsichologija ið esmës lig ðiol nepateikë jokio patenkinamo mokslinio paaiðkinimo, net po to, kai atliekant tyrimus buvo pasitelktos universitetinës priemonës. Þymus profesorius Hansas Benderis iki 1975 metø Freiburge turëjo net parapsichologijos katedrà.
Ðiandien akademinis mokslas vis labiau bando okultizmà suskirstyti á specialias sritis, pavyzdþiui: hipnozë, sapnø aiðkinimas, autogeninë treniruotë, joga, transasmeninë psichologija ir „alternatyvieji“ diagnozës ir terapijos bûdai. Visgi sàvokos „okultizmas“ ir „okultinis“ mokslo srityje daugiausia vartojamos neigiama prasme.
Biblijoje nëra mokymø ar paproèiø, kurie bûtø prieinami tik „þinovams“. Ðventasis Raðtas kaip tik daþnai kalba apie „paslapties apreiðkimà“ (Rom 11,25; 16,25–26; 1 Kor 15,51) ir ragina krikðèionis skelbti bibliná mokymà atvirai (Mt 10,27; Jn 18,20; 2 Kor 8,24).
Kai Biblija pasakoja apie nematomà pasaulá, ji atskiria tai, kas dieviðka, ir tai, kas Dievui prieðiðka. Sàvoka „okultinis“ krikðèioniðkoje kalboje vartojama tik Dievui prieðiðkai pusei paþymëti ir ágauna ne neutralià „paslëptumo“ reikðmæ, o negatyvø skambesá.
Krikðèioniø kalboje þodþiu „okultinis“ ávardijama sfera, susijusi su demoniðkomis jëgomis ir vengtina. Vartojant ðá þodá yra perspëjama, jog èia demonø átakos sritis. Pavyzdþiui, kalbama apie okultinæ muzikà, okultinius paveikslus ar okultinius paproèius.
Toks sàvokos vartojimas nëra siûlytinas. Jis per daug nutolæs nuo áprastinio, todël ne þinovams yra nesuprantamas. Èia per daþnai apibendrinama ir per retai nurodomos prieþastys, kodël vienas ar kitas dalykas yra okultiðkas. Geriau Dievui prieðiðkas átakas ir mokymus vadinti tikraisiais vardais ir pagrásti, kodël tam tikri mokymai ar praktikos þvelgiant ið biblinio taðko yra atmestini. Taip vartodami ðá daugiareikðmá þodá, iðvengtume nesusipratimø.
