apie Bermudø trikampá ir NSO

[vampire]

Pasaulá uþplûdus informacijai apie neatpaþintus skraidanèius objektus, daugelis þmoniø áprato juos laikyti áprastu reiðkiniu, nors NSO paslaptis lig ðiol dar neatskleista.
1977m. Vologodsko srityje, Vytegorsko rajone eþere þvejojo tëvas ir sûnus. Buvo geguþës mënesio vidurys, ðeðta valanda vakaro. Þvejai iðplaukë motorine valtimi patikrinti tinklø. Jiems priplaukus eþero vidurá, kai iki kranto buvo likæ maþdaug kilometras, tiesiai prie pat kranto virð miðko netikëtai pasirodë skraidanti lëkðtë, panaði á aukso spalvos balionà. Jis pradëjo kilti vertikaliai aukðtyn ir, pasiekæs tinkamà aukðtá, “sprogo”, sûnus dar suspëjo pamatyti “auksines” nuolauþas. Lëkðtë pakilo ir suduþo maþdaug per 30 sekundþiø, liko tik pilkas lyg cigaretës dûmelis pëdsakas. Já vëliau iðblaðkë vëjas. NSO pasirodë taip staiga ir trumpam, kad sûnus net nespëjo pasakyti tëvui, kuris sëdëjo valtyje atsukæs nugarà á krantà. Tai ið tikrøjø buvo NSO, o ne kamuolinis þaibas, nes nesigirdëjo perkûnijos trenksmo. Kadangi NSO “sprogo”, galima daryti iðvadà, kad jis buvo tuðèiaviduris, taigi auksinio atspalvio buvo tik jo apvalkalas. Pilkas pëdsakas buvo ne kas kita, tik garø juosta, kurià kildamas NSO pagriebë su savimi ið pelkëtos vietovës.

Kildami nuo þemës pavirðiaus, NSO gali nusineðti ne tik vandens, bet ir þemës. Apraðyta daug atvejø, kai NSO nusineðë daugybæ grunto. Mokslininkai sukûrë specialius prietaisus, kurie ultragarsu labai greitai gruntà susmulkina á dulkeles. Kadangi NSO turi sukaupæ daugybæ energijos, taigi jie gali pagriebti ir pakelti ne tiktai gruntà bet net lëktuvus ir þmones. Apie paslaptingai dingusius þmones, turëjusius ryðiø su NSO, irgi nemaþai raðyta.

G.Kolèino knygoje “NSO - faktai ir dokumentai” pateiktas toks ávykis. 1915 m. rugpjûèio 21d. keturioliktojo Norfolko pulko batalionas (maþdaug 800 þmoniø) priëjo NSO, nusileidusá ant þemës ir panaðø á debesá, áëjo á tà debesá, o kai jis lëtai pakito nuo þemës, toje vietoje liko plynë. Batalionas dingo be þinios, - taip praneðë vadovybë. Be pëdsakø dingdavo lëktuvai, ypaè naikintuvai, mëginæ ore priartëti prie NSO. Lëktuvai be pëdsakø dingsta Ir Bermudø trikampyje. Jo águla tik spëja praneðti, kad “viskas aplink nuðvito oranþine ðviesa, o prietaisai iðprotëjo”, - ir ryðys nutrûksta. Tokios avarijos ðiame trikampyje daþniausiai ávyksta per Mënulio pilnatá arba jaunatá. Manoma, kad ðioje vietoje vandenyno dugne guli asteroidas, nukritæs prieð 12 tûkstanèiø metø ir sukëlæs ne tik pasauliná tvanà bet ir praþudæs legendinæ Atlantidà. Mokslininkai apskaièiavo Muko asteroido matmenis. Jis pavadintas ðio astronomo vardu, nes Otas Mukas árodë ne tik patá asteroido kritimo faktà, bet ir laikà, kada tai ávyko. Manoma, kad asteroido skersmuo yra beveik 300 km. Vadinasi, tokio dydþio ir svorio kûnas jau gali reaguoti á bendrà Saulës ir Mënulio gravitaciná laukà per jaunatá ir pilnatá, kai ðie abu kosminiai kûnai ir Þemë atsiduria vienoje linijoje. Dël ðiø planetø ir Þemës gravitacinio lauko sumos Muko asteroidas veikia aplinkà, sudarydamas pjezoefektà, tada ðiame rajone susiformuoja ávairiø daþniø stiprus energetinis laukas, dël to viskas aplinkui nuðvinta oranþine ðviesa, nutrûksta ryðys ir sugenda prietaisai, lëktuvai ir laivai tampa nevaldomi.

Kad bûtø iðvengta panaðiø nelaimiø ir aptiktas tokio galingo spinduliavimo laikas, virð Bermudø trikampio reikëtø “pakabinti” heliostacionariná palydovà su atitinkama aparatûra, kuri turëtø ypaè “jautriai” dirbti per Mënulio pilnatá ir jaunatá. Pjezoefektas yra ne tik daugelio laivø ir lëktuvø þûties prieþastis Bermudø trikampyje, bet jis “gimdo” NSO, kurie labai daþnai skraido ðiame rajone bei kitose Þemës rutulio vietovëse, kuriose vyksta geologiniai procesai: Þemei pleèiantis, jos pluta traukiasi, tankëja. Toks reiðkinys ir NSO antskrydþiai susijæ su ávairiais Saulës aktyvumo periodais.

Amerikos mokslininkai mano, kad NSO yra didþiulis energijos sûkurys, darantis poveiká þmogui, nes formuojasi Þemës plutoje dël pjezoefekto. Èia ir susidaro paradoksas: viena vertus, NSO, kaip didþiulë energijos sankaupa, negali bûti metaliniai kûnai, antra vertus, apraðyta nemaþai NSO sprogimø, kai ið jø likdavo tik metalo lauþas. Tiesa, ne þemiðkos kilmës metalo lauþas, bet labai retø metalø lydinys, kurio mûsø planetos sàlygomis praktiðkai neámanoma gauti. Tai gal NSO “gimsta” Þemës gelmëse? Logiðka manyti, kad NSO formuojasi ne tiktai Þemës plutos pavirðiuje, bet ir jos gelmëse arba ten dël neþinomø prieþasèiø patenka. Kildamas á pavirðiø, NSO pagriebia retø metalø atomus, sudaro ið jø ávairiø struktûrø lydinius ir iðkelia j Þemës atmosferà. “Metaliniø” NSO pasirodymas galbût yra gana retas reiðkinys. Mokslininkai mano, kad ið Þemës gelmiø iðsiverþus lavai, lieka plyðiai. Tokiais plyðiais iðraiþytas vandenynø dugnas. Tokiu bûdu ið Þemës gelmiø iðsiverþæ NSO, patekæ á pavirðiø, pagal fizikos dësnius yra rutulio formos, o jei jie greitai sukasi, bûna lëkðtës arba cilindro formos. Paprastas ir “metalinis” NSO turi daug bendro. Jie abu gali judëti horizontaliai, bet paprastas NSO, t. y. grynas energetinis uþtaisas, gali aplenkti Þemës pavirðiaus kliûtis, o antrasis, turintis metalinæ konstrukcijà, didelæ masæ ir inercijà, daþnai uþkliûva uþ kalnø virðûniø. Taip atsitiko Bolivijos kalnø rajone 1978 m. ir Tolimøjø Rytø kraðte 1966 m. Matyt, NSO energija sàveikauja su radiolokaciniø stoèiø lauku, todël radarø spinduliai “pritraukia” NSO, o “tuðèia elektromagnetinë erdvë formuoja NSO, suteikdama jam specifinæ formà pavyzdþiui, spindinèio lëktuvo. Tokiø atvejø spaudoje daug apraðyta. Lëktuvus nuo nepageidautinø kontaktø su NSO galëtø apsaugoti elektromagnetinis spinduliavimas, þinoma, kitokio daþnio, nei skleidþia jø radijo stotys. Panaðiu bûdu galima apginti Þemës strateginës paskirties objektus: atomines elektrines, kosmodromus, branduoliniø galvuèiø sandëlius, atominio kuro gamyklas, nes ðiuos objektus NSO labai daþnai lanko, o tai gali sukelti dideles katastrofas.

[chipie]

cia sistas apie bermudus is laikrascio.1dalis

---

DAUG KAS BANDË IÐAIÐKINTI PASLAPTINGØ KATASTROFØ PRIEÞASTIS. BUVO IÐKELIAMOS IR RIMTAI APSVARSTOMOS PAÈIOS FANTASTIÐKIAUSIOS HIPOTEZËS. MANYTA, KAD KATASTROFØ KALTININKAS — AUDROS, SUKELTOS ÞEMËS DREBËJIMO; METEORITAI; JÛRØ PABAISOS; „LAIKO IR ERDVËS POSLINKIS, VEDANTIS á.KITÀ MATAVIMÀ'1; MAGNETINËS IR GRAVITACINËS AUDROS. KXl KAS JRODINËJAr KAD KALTI ESÀ NEÞINOMI SKRAIDANTYS IR POVANDENINIAI, APARATAI, VALDOMI ÁSUKUSIØ ANTIKINIØ CIVILIZACIJØ ATSTOVØ, O GAL IR ATEIVIØ IÐ KOSMOSO, KURIE UZPULDAVÆ LËKTUVUS IR LAIVUS, PAIMDAVÆ [ NELAISVÆ EKIPAÞÀ IR KELEIVIUS, KAIP ÞEMËS GYVENTOJØ PAVYZDÞIUS. TAIGI HIPOTEZIØ, KAIP MATOME, NETRÛKSTA. DABAR PAÞIÛRËKIME, KAS GI PRIVERTË KURTI TAS HIPOTEZES.

BERMUDØ TRIKAMPIO'
paslaptys





„Bermudø trikampio" pavadinimas atsirado po 1945 metø gruodþio 5 dienos, kai dingo ðeði JAV karo jûrø aviacijos lëktuvai su ekipaþais, ðio „tri¬kampio" kraðtiniø susikirtimo taðkuose yra Ber¬mudø, Bahamø ir Puerto-Riko salos Vakarø Atlan¬te. Si vandenyno sritis iðgarsëjo tuo, kad per paskutinius du ðimtus metø èia dingo daugiau kaip 100 laivø, o po antrojo pasaulinio karo — 14 lëktuvø.- Tik per paskutiniuosius 26 metus katastrofø „Bermudø trikampyje" metu þuvo dau-- giau) kaip 1000 þmoniø. Statistika rodo, jog daugumas nelaimingø atsitikimø ávyko mûsø die¬nomis. Tai tikriausiai galima paaiðkinti itin inten¬syviai besivystanèio jurø ir oro transporto pa¬gausëjimu ðiame rajone.
„Bermudø trikampyje" náekadbs nerasta nei lavonø, nei katastrofos èia iðtiktø laivø ar lëktuvø nuolauþø. Vieni lëktuvai iki paskutinës akimirkos palaikydavo normalø radijo ryðá su aerodromu ar karine bare; kiH perduodavo keistus praneði¬mus: netikëtai nustojo veikti visi prietaisai, kom¬paso rodyklë pradëjo suktis taip vilkelis, dangus pasidarë geltonas, atsirado (esant puikiam orui) rûkas, jûra atrodo kaþkaip nepaprastai. Praneðti kokiø nors konkretesniø þiniø niekas nebespë* davo...
Dauguma lëktuvø, tarp jø ir keleiviniai, ding¬davo tiesiog radijo seansø su aerodromo tarnybo¬mis metu, ,,tarsi prasmegdavo kaþkokioje atmo¬sferos skylëje", kaip vaizdþiai tai nusakë JAV karo jûrø aviacijos ekspertai. laivai dingdavo taip pat staigiai, tarsi iðgaruodavo nuo vandeny¬no pavirðiaus. Tokie gigantai, kaip 129-iø metrø ilgio tanklaivis „Merin Salfer Kuin", kuris su 39 þmoniø águla 1963 metø vasari iðnyko be pëdsa¬kø, arba laineris „Kiklops", su 309 keleiviais pra-

þuvæs be þinios. Kai kuriuos laivus vëliau pavyk¬davo rasti „Bermudø trikampyje", taèiau jie bûda¬vo be þmoniø.
Daug kas bandë iðaiðkinti paslaptingø katastro¬fø prieþastis. Buvo iðkeliamos ir rimtai apsvarsto-mos paèios fantastiðkiausios hipotezës. Manyta, kad katastrofø kaltininkas — audros, sukeltos þemës drebëjimo; meteoritai; jûrø pabaisos; „laiko ir erdvës poslinkis, vedantis j kità matavi¬mà"; magnetinës ir gravitacinës audros. Kai kas árodinëja, kad kalti esà neþinomi skraidantys ir povandeniniai aparatai, valdomi iðlikusiø antikiniø civilizacijø atstovø, o gal ir ateiviø ið kosmoso, kurie uþpuldavæ lëktuvus ir laivus, paimdavæ j nelaisvæ ekipaþà ir keleivius, kaip Þemës gyven¬tojø pavyzdþius. Taigi hipoteziø, kaip matome, netrûksta. Dabar paþiûrëkime, kas gi privertë kur¬ti tas hipotezes.
1945 metø gruodþio 5 dienà 14 valandà ið „Fort-Lodardeilio" bazës Floridoje pakilo penki JAV karo jûrø aviacijos bomboneðiai — torped-nëðiai „TBM 3 Avandþer". Jie turëjo dalyvauti mokomosiose bombardavimo pratybose „Flait-19". lø marðrutas: 256 kilometrai á rytus, 64 kilometrai á ðiauræ ir gráþimas á bazæ. Lëktuvai ore turëjo iðbûti dvi valandas. Kiekvienas lëktuvas turëjo degalø, kuriø uþtektø nuskristi 1600 km. Termo¬metras rodë 29 laipsnius ðilumos, ðvietë saulë, dangumi plaukë reti debesëliai, pûtë silpnas ðiau¬rës rytø vëjas. Lakûnai, kurie tà dienà jau baigë skridimus, praneðë, kad oras skraidymui idealus. Apie 15.15, kai mokomasis bombardavimas buvo atliktas ir lëktuvai jau gráþo á aerodromà, „Fori-Lodardeilio" bazës dispeèeris priëmë ið lëktuvø grandies vado keistà praneðimà. Iðliko ðio pokal¬bio magnetofoninë juosta:

„Vadas (leitenantas Èarlzas Teiloras). Þemë... Mes ant katastrofos ribos... Atrodo, nukrypome nuo kurso... Nematome þemës... neámatome þe¬mës. .. kartoju... nematome þemës...
Dispeèeris:
— Jûsø koordinatës!
— Koordinates praneðti sunku. Mes apskritai
neþinome, kur esame... Panaðu, jog nukrypome
nuo kurso...
— Pasukite á vakarus...
—- Mes neþinome, kur vakarai... Viskas susi¬maiðë. .. Keista.«. Mes negalime nustatyti kryp¬ties. .. Net jûra atrodo kaþkaip keistai..,"
Po to dispeèeriui pavyko susiriðti su vedan¬èiojo lëktuvo vadu, kuris praneðë: „Sugedo abu kompasai, bandau susiorientuoti,.. Ásitikinæs, kad praskridome Keisà, taèiau tikriausiai labiau á pietus, nes sausumos nematyti."
Tai rodë, jog lëktuvai nepraskrido Keiso, ka¬dangi, skrisdami toliau Ðiuo kursu, jie bûtø ne¬trukus pasiekæ sausumà.<br>Atmosferiniai trukdymai kliudë susiþinoti su lëktuvais, kurie, atrodo, nebepriiminëáo dispeèe¬rio komandø. Tuo tarpu dispeèerinëje buvo girdëti susijaudinæ balsai lëktuvø radistø, kurie palaikë tfyðá tarp savæs. Ið jø nutrûkstanèiø replikø buvo galima susidaryti gana liûdnà vaifcdà: dega¬lai baigësi, stiprus vëjas, kompasai — tiek hiro-skopiniai, tiek magnetiniai — sugedo. Rodyklës ðokinëja kaip pamiðusios, rodydamos ávairiausias kryptis. Be to, dël aerodrome neþinomø prieþas¬èiø ekipaþai nematë saulës ir negalëjo orientuotis net pagal jà. Per visà ðá laikà galinga karo jûrø bazës radijo stotis niekaip negalëjo nustatyti kontakto su lëktuvais, nors jø pokalbiai girdëjosi neblogai.

[chipie]

2dalis

---

Þinia, kad penki lëktuvai atsidûrë katastrofið¬koje bûklëje, sukëlë ant kojø visus. Buvo pa-ruoðti paieðkø lëktuvai. 1$ karo jûrø bazës „Be-nana-River" pakilo karinis hidrolëktuvas su 13 þmoniø águla.
16 valandà dispeèerinëje visi nustebo, iðgirdæ, kad leitenantas Teiloras perdavë vadovavimà ki¬tam pilotui, kapitonui Stiveriui. Jo praneðimà, neþiûrint radijo trukdymø ir neaiðkios dël susi¬jaudinimo kalbos, pavyko priimti: „Mes neþino¬me, kur esame... galbût 363 kilometrø á ðiaurës rytus... Tikriausiai mes perskridome Floridà ir esame virð Meksikos álankos..." Po to, atrodo,
vadas nusprendë pasukti 180°, kad vël perskristø Floridà, taèiau ávykdþius ðá manevrà, radijo ryðys pradëjo blogëti. Tai rodë, kad grandis pasuko neteisingu kursu ir tolsta nuo Floridos á rytus, á atvirà jûrà. Vienas liudininkas tvirtina, kad pasku¬tinieji þodþiai, priimti ið dingusiø lëktuvø, buvo; F,Panaðu, jog mes..." Kiti liudininkai tvirtina girdëjæ daugiau: „Mus pradeda gaubti baltas vanduo... Mes visiðkai nesiorientuojame,.. nieko nesuprantame..."
Tuo metu dispeèerinëje buvo gautas leitenanto Kaumo (vieno ið ieðkoli iðskridusio hidrolëktuvo karininko) praneðimas, kad tame rajone, kur pagal apskaièiavimus turëjo biiti ieðkomieji lëk¬tuvai, 1800 m aukðtyje stiprus vëjas. Po to ryðys ir su ðiuo lëktuvu nutrûko. Jis taip pat dingo.
Apie 19 valandà karinë jûrø bazë netoli Ma¬jamio (Florida) priëmë silpnà radijo signalà, kuris susidëjo ið dviejø raidþiø: „.. .FT,.. FT..." Tai buvo dalis dingusiø lëktuvø grandies kodinio pavadinimo; vedantysis lëktuvas turëjo „FT-28" numerá. Ar tai buvo dingusiøjø bandymas duoti þinià apie savel Jei taip, jie perdavë savo praneðimà praslinkus dviem valandom po 1o, kai jiems baigësi degaiai(t).. .
Ið Majamio tuètuojau iðskrido kranto apsaugos lëktuvas, ilgai skraidþiojo virð galimo katastrofos rajono, taèiau jokiø dingusiø lëktuvø ar jø ekipa¬þø pëdsakø nerado.
Visà naktá kranto apsauga !r karo laivai ieðkojo, likëdamiesi, kad ðtai á dangø pakils raketa, nuro¬danti, kur yra katastrofos iðtiktieji. ieðkojime dalyvavo 300 lëktuvø ir 20 laivø. Galima sakyti, jie „iðèiupinëjo" kiekvienà to jûros rajono metrà, taèiau nieko nerado.

Kità dienà prasidëjo pati grandioziðkiausia paieðkø operacija istorijoje. Joje dalyvavo 240 JAV kariniø laivø, 67 lëktuvneðio „Salamonas" lëktuvai, 4 eskadriniai minininkai, daugybë po¬vandeniniø laivø, 18 kranto apsaugos laivø, paieð¬kø jir gelbëjimo kateriai, ðimtai privaèiø lëktuvø, jachtø ir þvejø ðkunø; prie jø prisijungë ir anglø karo laivyno daliniai, ir Bahamø salø aviacija, Taèiau paieðka pasibaigë nesëkmingai — niènie¬ko nebuvo rasta, (dëmiai buvo nagrinëjama visa, kas galëjo uþvesti ant pëdsakø. Vieno krovininio lëktuvo águla praneðë, jog tà dienà, kai dingo lëktuvai „FT", virð þemyno jie pastebëjo raudonà blykstelëjimà. Galbût tai sprogo hidrolëktuvas! Taèiau ðià versijà teko atmesti, kai vienas pre¬kybos laivas praneðë, kad tà dienà 19.30 vai, danguje jo águla pastebëjo „kaþkà panaðaus á sprogimà". Jeigu tai susijæ su penkiais dingusiais lëktuvais, tai iðeitø, jog jie buvo ore, praëjus kelioms valandoms po to, kai jiems baigësi degalai. Ir, be to, reiktø sutikti su mintim, jog visi penki lëktuvai vienu metu susidûrë ir sprogo. Netiko ir priverstinio nuiûpimo á jûrà versija. To¬kio tipo lëktuvai iðsilaiko vandens pavirðiuje 90 sekundþiø. Lëktuvø águlos buvo puikiai pareng-tos, jos galëdavo palikti skæstantá lëktuvà ir per¬eiti á pripuèiamus laivelius per 60 sekundþiø. Karo metø patirtis rodë, kad tokiuose viskuo aprûpintuose laiveliuose águla galëdavo iðbûti atvirame vandenyne keletà savaièiø.
Daug hipoteziø buvo iðkelta dël keisto „balto vandens", kuris buvo minimas paskutiniame din¬gusiø lëktuvø praneðime. Tai galëjo bûti nepapras¬tai tankus baltas rûkas, daþnai kylantis tame ra* jone. Ðiuo rûku galima bûtu paaiðkinti blogà matomumà ir radisto þodþius, kad „saulë atrodo kaþkaip nenormaliai". Taèiau rûkas negalëjo turëti átakos kompaso parodymams. Tiesa, tarp Floridos ir Bahamø salø egzistuoja „tylos zona", kurioje radijo ryðys negalimas, taèiau lëktuvams kaþkas atsitiko prieð ryðiui nutrûkstant.
Speciali karo jûrø pajëgø komisija iðnagrinëjo surinktus duomenis, taèiau, neþiûrint visø jos pastangø, katastrofos prieþastys taip ir nebuvo nustatytos. Ekspertø iðvadoje sakoma: „Spren¬dþiant ið radijo praneðimø, lëktuvai nukrypo nuo kurso, o jø kompasai iðëjo ið rikiuotës." Kapito¬nas Uingerdas viename interviu iðsireiðkë daug aiðkiau: „Komisijos nariams nepavyko pateikli kokios nors priimtinos ávykio versijos". Kaþkas ið komisijos eksperfø dramatiðkai pastebëjo: „Jie dingo nepalikæ pëdsakø, tarsi bûtø iðskridæ á Marsà."
Leitenantas Uirðingas, kuris tuo metu tarnavo „Fort-Lodardejlyje" instruktoriumi, o vëliau kele¬rius metus paskyrë ðiam klausimui nagrinëti, mano, jog, aiðkinant ðeðiø lëktuvø águlø likimà, reikia laikytis nuomonës, kad jie „dingo", o ne „þuvo", kadangi nëra jokiø duomenø ir pëdsa¬kø, árodanèiø jø þuvimà.<br>lis taip pat prisimena, jog tos dienos rytà buvo atliktas vienas mokomasis skridimas, kurio metu taip pat buvo konstatuoti keisti reiðkiniai. Ir ðiam lëktuvui sugedo visi prietaisai; jis nutûpë ne ba¬zëje, o 76 kilometrus á ðiauræ nuo jos. Taèiau j tà faktà nebuvo atkreiptas dëmenys, jis nublanko prieð sensacingà ðeðiø lëktuvø dingimà.<br>Ðtai dar keletas dokumentiniø „Bermudø mirties trikampio" istorijø.<br>1948 metø sausio 30 dienà pirmà valandà nak¬ties Bermudø salø aerodromo vyriausias dispeèe¬ris paskelbë aliarmà. Dingo, ruoðdamasis nutûpti,

[chipie]

3dalis

---

„Start-Taigerio" tipo lëktuvas su 27 keleiviais. Paskutinio ryðiø seanso metu pilotas praneðë, kad skrenda tiksliai pagal kursà, lëktuve viskas tvar¬koje, matomumas puikus. Taèiau virð aerodromo lëktuvas nepasirodë. Jis tarsi iðgaravo nakties tamsoje. 30 amerikieèiø ir angiø laivø ir deðim¬tys lëktuvø veltui bandë rasti kokias nors nuo¬lauþas.<br>1948 metø gruodþio 28 dienà ið San-Chuano
(Puerto-Riko s.) á Majamá iðskrido „Duglas 4" su
32 keleiviais. „Keleiviai choru dainuoja linksmas
kalëdines dainas", — praneðë águlos vadas. Iki
paskirties punkto liko skristi visai nebeilgai. Jau
pasirodë Kei-Uesto salø ugnys. 4,13 buvo pasiøsta<br>paskutinë radiograma: „Artinamës prie aerodro¬<br>mo. Praðau duoti nurodymus dël nusileidimo."
O praëjus kelioms sekundëms ávyko tas pats „kaþkas". Radijas nutilo, lëktuvas dingo. Niekas neþino, koks likimas iðtiko þmones, , skubëjusius sutikti Kalëdas.
1949 metø sausio 17 dienà iÐ Bermudø salø<br>pakilo keleivinis lëktuvas. Po penkiø valandø 15
minuèiø jis turëjo nusileisti Jamaikoje. Praëjo 40
minuèiø. Lakûnas praneðë, kad pas já viskas tvar¬<br>koje ir kad jis perjungia radijo ryðá j Kingstonà<br>Jamaikoje. Taèiau Kingstone taip ir nesulaukë jo
radiogramos.
Ieðkoti lëktuvo iðvyko du amerikieèiø lëktuvne¬ðiai, ðeði torpediniai kateriai. Jie iðvagojo jûrà á ðiauræ nuo Kubos, f pietus nuo Kubos jûroje ieðkojo kreiseris ir 4 torpediniai kateriai. Ir vël viskas veltui. Lëktuvas dingo be pëdsakø.<br>1963 metø rugpjûèio 28 dienà ið Majamio startavo du gigantiðki degalø pilstytojai. Jie tu¬rëjo atlikti áprastà reisà: virð Atlanto vandenyno turëjo aprûpinti degalais grupæ sunkiøjø bombo¬neðiø. Paskutinis praneðimas ið jø buvo gautas, kai jie skrido tarp Amerikos þemyno ir Bermudø salø. Abu lëktuvai, kuriø águlà sudarë 22 þmo¬nës, dingo. Skridimo metu buvo idealios atmos¬ferinës sàlygos.
Yra pasitaikæ atvejø, kai lëktuvai, atlikæ uþduo¬tis, nusileisdavo daug anksèiau numatyto laiko. Tai butø suprantama, jei jie skristø pavëjui, o vëjas pûstø, pavyzdþiui, 760 kilometrø per va¬landà, bet meteorologø uþregistruoti skridimø metu vëjai negalëjo duoti tokiø nukrypimø. Su¬sidaro áspûdis, kad lëktuvai, susidûræ su ðia anomalija, arba prasmunka pro ðalá ir sugráþta á aerodromà, arba keliauja á „skylæ danguje".
Panaðus „ðuolis laike" ávyko prieð penkerius metus Majamyje. Jis taip ir nebuvo átikinamai paaiðkintas. Tai atsitiko su „Neiðnl erlafnz" kom¬panijos keleiviniu lëktuvu, kuris su 127 keleiviais artëjo prie nusileidimo tako ið ðiaurës rytø ir kurá kontroliavo aerodromo radarai. Netikëtai jis dingo ið radioiokatoriaus ekrano ir atsirado jame po 10 minuèiø. Lëktuvas nutûpë be jokiø sutriki¬mø. Pilotà ir águlà nustebino aerodromo perso¬nalo jaudinimasis, kadangi, jø nuomone, nieko neávyko. Vienas ið dispeèeriø lakûnui pasakë: „Dieve mano, drauguþi, bet juk jûs deðimtá mi¬nuèiø paprastø paprasèiausiai neegzistavote!" 'Águla sutikrino savo laikrodþius ir visufs laikrodi¬nius lëktuvo prietaisus su aerodromo laikrodþiais ir pastebëjo, kad visi lëktuve buvæ laikrodþiai vëlavo lygiai deðimt minuèiø. Tai buvo ypaè keista, nes dvideðimt minuèiø prieð lëktuvui dingstant ið radiolokatoriø ekranø lëktuvo laik¬rodþiai buvo sutikrinti su dispeèerinës laikro¬dþiais, ir jokio skirtumo tarp jø nebuvo.

[chipie]

cia dar sistas1

---

Faktai kalba, kad Bermudø trikampyje jûros ir oro katastrofø ið tikrøjø daugiau, negu kitur. Ar dël to kalti kokie nors þemës plutoje, atmo¬sferoje ar vandenyne vykstantys fiziniai proce¬sai!
Plaèiai iðsiðakojusio [vairiø þaliø seisminiø sto¬èiø tinklo veiklos rezultatai rodo, kad ðio rajono þemës plutoje nevyksta jokie procesai, kurie ga-iëtø bûti pavojingi laivams vandenyno pavirðiuje ar lëktuvams atmosferoje. Ðiuo metu mokslas tu¬ri pakankamai duomenø ir apie reiðkinius paties vandenyno gelmëse. Bermudø trikampis atsitikti¬nai sutapo su rajonu, kuriame amerikieèiai moks¬lininkai, ið dalies ir tarybiniams mokslininkams da¬lyvaujant, nuo 1971 metø detaliai tiria jurø sro¬viø struktûrà ávairiame gylyje * ii daroma dviem bûdais. Vienas jø yra toks: sroviø matuojamieji prietaisai iðdëstomi skirtingame lygyje daugely¬je nustatytø vandenyno taðkø (daugelio ðimtø kilometrø plote). Kitas bûdas — i vandenynà paleidþiama daug neutralaus plûdrumo plûdurø, árengtø taipF kad, pasiekë tam tikrà gylá, 'jie atsi¬duria pusiausvyros bûvyje ir plaukia paskui van¬dens mases. Savo buvimo vietà plûdurai akusti¬niu kanalu reguliariai praneða krantuose esan¬èioms stotims. Ðie tyrinëjimai yra tæsinys darbøf kuriuos tarybiniai mokslininkai atliko pagal pro¬gramà „POLIGON-70" kitame Atlanto rajone.
Eksperimentai davë ir duoda daug naujø, ne¬paprastai ádomiø þiniø, taèiau jø rezultatai ia» bai aiðkiai rodo, kad okeano vandenyse taip pat nëra nieko, kuo butø galima paaiðkinti paslap¬tingus dingimus. Ðiuo metu Bermudø trikampio rajone tyrimus pagal TSRS ir )AV programà „POUMODE" atlieka Ukrainos Mokslø akademi¬jos taivas „Akademikas Bernadskis". Laive dir¬bantieji mokslininkai taip pat nepastebi jokiø stebuklø.<br>1969 metais batfskafa* „Benas Franklinas", va¬dovaujamas lako Pikaro, paniro j vandená neto¬li Floridos ir vidutiniðkai maþdaug 400 metrø gylyje drauge su Golfo srove perplaukë visà Bermudø trikampá, vos nepasiekdamas Naujosios Anglijos krantø. Kaip sako R. Vineris, vienas ið tos ekspedicijos dalyviø, jie matë daug ádomiø dalykø, bet nesusidûrë su jokiomis paslaptimis. Paèiuose trikampio kampuose árengtos tolimo veikimo povandeninës akustinës sistemos, kurios be pertrûkiø registruoja povandeninius garsus ir trikampyje, ir uþ tûkstanèiø kilometrø anapus jo | tibø. Labai patikimai fiksuojami gausus áValriau-j ðios kilmës reiðkiniai — nuo jûros dugno pasi-\ slinkimø ir tolimø audrø iki banginiø iðleidþia¬mø garsø, taèiau neuþfikta nieko neiðaiðkinamo, :! kas galëtø sukelti avarijas.
Kosmonautø ið tikrøjø uþregistruotà vandenyno .! lygio paþemëjimà Èi» sàlygoja gravitacijos ano-i malijos, ypaè Puerto Riko fdubos rajone, Tokia vandenyno pavirðiaus forma su paþemëjusiu ; vandens lygiu apytikriai atitinka jos pusiausvi¬ra! padëèiai ir Þemës geoido formai ðiame rajo-j ne, jeigu turëtume galvoje jûros dugno reljefà. Jeigu vandenyno pavirðiaus lygis èia atrodytø kitaip, pavyzdþiui, bûtø panaðus á sferini, reikëtø j iaukti galingø sroviø, sûkuriavimo ir kitø neápras¬ti tø reiðkiniø.<br>j Kodël gi tada Bermudø trikampyje jûros ir oro ; avarijø daugiau, negu kituose rajonuose! Ámo¬nës, kuriø pareiga buvo kruopðèiai ir sàþiningai iðanalizuoti visas katastrofas, priëjo iðvadà, kad, norint iðaiðkinti jø prieþastis, nëra reikalo galvoti ; apie kaþkokias paslaptingas jëgas, ðiame rajone susisiekimas laivais ir lëktuvais kur kas intensy-á vesnis, negu kitur. Avarijø jame ávyktø þymiai i daugiau nei tada, jeigu jø galimybë vienam lai¬vui ir vienam lëktuvui èia bûtø tokia pat, kaip ir kitose vietose. Tuo tarpu tokiø galimybiø Ber-

mudu trikampyje daugiau: dëi ðiltos Golfo sro¬vës jtakos hidrometeorologinës skridimo ir plau¬kimo sàlygos èia sudëtingesnës. Be to, palyginti smarki vandens tëkmë greitai nuneða nelaimës ið¬tiktø lëktuvø ir laivø skeveldras. !ð èia kyta iliu¬zija, kad jie iðnyksta, nepalikdami pëdsakø.<br>Beje, statistika rodo, kad avarijø Bermudø tri¬kampyje pastebimai pagausëja per Kalëdø ato¬stogas — tuo laikotarpiu judëjimas pasidaro in¬tensyvesnis: norëdami praleisti ðventes Bahamø salose, þmonës plaukia nuosavomis jachtomis ar¬ba skrenda privaèiais lëktuvais.
Uþ gelbëjimo darbus Bermudø trikampyje pir¬miausia atsakingi JAV kranto gelbëjimo tarny¬bos 7-os apygardos darbuotojai; jø vadovai ne kartà yra pareiðkæ, kad neþino jokiø nelaimingø atvejø, kuriø nebûtø galima paaiðkinti be pa¬slaptingø jëgø ásikiðimo. Lioido draudimo kom¬panija, kuri turi pilniausià juroje ávykusiø nefaimiø statistikà ir apdrausdama skrupulingai atsiþvel-<br>

[chipie]

2

---

gia i jvairlus rizikos faktorius, nedidina {našų lai¬<br>vams, plaukiantiems į šį rajoną. Taigi nei pla¬<br>tūs moksliniai tyrinėjimai, nei laivininkystės ir
aviacijos faktų analizė — niekas neperša minties
apie kažkokias paslaptingas jėgas ar aplinky¬<br>bes. ;• ':'. ■
Karfais žmonės, neturį nieko bendro su jūrų transportu, stebisi, kaip mūsų dienomis, kai nau¬dojamės tokiomis ryšių priemonėmis, laivai gali dingti, nespėję duoti nelaimės signalo. Tačiau jūreiviai žino nemaža atvejų, kai šitaip) atsitinka dol įvairiausių ir visiškai žemiškų priežasčių. Daugybė dingsčių gaii priversti įgulą palikti lai¬vą, ir jis paskui be žmonių sūpuojasi ant van¬denyno bangų. Neišlaiko mokslinės kritikos tvir¬tinimai, jog žmones galįs „užmušti41 infragarsas, kurį stiprios audros metu skleidžiančios jūros bangos. Jūros bangos iš tikrųjų skleidžia; infra¬garsą, ir šio straipsnio autorius pats ilgfcl tyrė šį įdomų reiškinį, tačiau jo intensyvumas daug kar¬tų mažesnis už tą, kuris pavojingas gyvybei.
Laikini lėktuvų išnykimai iš mūsų erdvės pasi¬<br>rodė tokie pat nepagrįsti faktais, kaip ir vieno
užsieniečio mokslininko pranešimai prieš įlO—15
metų apie skridimą | Venerą ir bendravimą su
veneriečiais, jo paskelbti plačiai žinomose kny¬<br>gose. : I v
Kyla klausimas: kodėl sukuriami mitai lapie skraidančias lėkštes, kitų planetų gyventojus mū¬sų Žemėje arba štai dabar apie Bermudų tri¬kampio ,,stebuklus"! Dažniausiai šiuos mitus ins¬piruoja kapitalistinių šalių spauda, kuriai rei¬kia palaikyti tiražus, kovoti su konkurentais. Mūsų šalyje šiokią tokią dirvą jiems sudaro svei¬kas plačiųjų gyventojų sluoksnių domėjimasis mokslo klausimais. Gaila tik, kad ne visada mūsų leidiniai stengiasi patenkinti tą didžiulį susido¬mėjimą, remdamiesi tikruoju mokslu — kartais į žurnalų ir laikraščių puslapius prasiskverbia pseu domokslas.
Vandenyne nėra nieko paslaptingo, išskyrus galbūt jo milžiniškumą, kurį iš tikrųjų suriku net suvokti. Kad pripildytų jį, visas pasaulio upės turėtų be atvangos tekėti 40 tūkstančių metų. Vandenynas — labai sudėtinga sistema, Ir joje dar daug neišspręstų problemų. Man norėtųsi įti¬kinti skaitytoją, kad jos daug įdomesnės ui mitus apie tariamus stebuklus.
Pavyzdžiui, iš kur atsiranda milžiniškos vidinės bangos ir koks jų galutinis likimas) Kodėl prie ekvatoriaus 200—600 metrų gylyje palyginti } siaura vandens juosta teka priešinga kryptimi, negu paviršiuje esantieji sluoksniai! Kodėl kartais (o gal net visada] šia juosta bėga; banga, tarsi virvute, kurią kažkas timptelėjo į Šalį! Tokios bangos ilgis — daugiau kaip tūkstantis kilometrų. Kaip atrodė vandenynas prieš Šimtą milijonų, milijardą, kelis milijardus metų! Kaip vandenynas veikia orus) Kuria linkme keičiasi mūsų planetos klimatas ir koks čia vandenyno vaidmuo!
Dar neseniai mįslingi atrodė ir kai kurie nuo¬stabūs reiškiniai, susiję su garso bangų plitimu vandenyje. Kodėl, pavyzdžiui, garso bangos gali sklisti tūkstančius kilometrų, tuo tarpu kai visos kitos spinduliavimo formos, neišskiriant radijo bangų ir šviesos, vandenyje užslopsta jau pirma¬me kilometre! Kodėl kai kuriuose vandenyno ra¬jonuose garsas už 3 tūkstančių kilometrų nuo šal¬tinio stipresnis, negu už 30 kilometrų) Šios mįslės dabar jau įmintos, tačiau liko dar daug kitų. Pavyzdžiui, kokios kilmės yra apie 20 hercų daž¬numo kvaiimonochromatiniai garsiniai impulsai, dažnai užregistruojami gelmėse!
Kaip matome, realusis vandenynas pats yra neapsakomai įdomus. Reikia plėsti jo tyrimo frontą, atkakliai populiarinti mokslo gaunamus duomenis apie jį.

[chipie]

NSO1

---

ðiais ..laikais, kai sukurti didþiu¬liai teleskopai, toli skriejantys palydovai ir kosminiai laivai, në vienam kosmoso tyrinëtojui, de¬ja, nepavyko surasti neþemiðkos bûtybës.; Taèiau nëra ir árodymø, kad tolimosiose planetose nesa¬ma protingø gyvybiø.<br>Prabëgo daug metø, kol moks¬<br>lininkai rimtai susidomëjo ðia<br>problema. Dabar kai kurie mo¬<br>kslininkai teigia, kad net Paukð¬<br>èiø take knibþda gyvybë ir net
ne vienoje, o milijonuose pla-:
. netø. Tokie teiginiai XVI amþiuje<br>galëjo lengvai praþudyti þmo¬<br>gø: italø filosofas Dþordanas
Brunas buvo sudegintas ant
lauþo, nes teigë, kad ne tik Þe¬<br>mëje yra gyvybë. •<br>Taigi reikia „apèiupinëti" visà dangø, Amerikos ir Tarybø Sà¬jungos, Japonijos ir Prancûzijos, Kanados ir Olandijos, Australi¬jos ir VFR astronomai su naujau¬sia technika pasirengæ iðtirti kosminæ erdvæ. Vien tik NASA numato skirti 95 milijonus dole¬riø neþemiðkø bûtybiø paieð¬koms organizuoti.
Tokiø ^pastangø prieþastis — Þemës gyventojø smalsumas ir jø noras nebûti vieniðais kosmi¬nëje erdvëje.
Mes jau ne kartà bandëme at¬kreipti j save neþemiðkø bûtybiø dëmesá. Pavyzdþiui, 1974 me¬tais amerikieèiø astronomas Fren¬kas Dreikas didþiausiu tuo metu pasaulyje radioteleskopu þvaigþ¬dþiø spieèiaus ,,M-13" Herkule-so þvaigþdyno link pasiuntë ko¬duota laiðkà. Jeigu laiðkas ras adresatà ir neþemiðkos bûtybës tuojau pat atsakys, praeis ne maþiau kaip 48 tûkstanèiai metø, kol mes gausime jø atsakymà.<br>Mokslininkai nebepasitenkina \ tokiais kosminiais þaidimais, rei¬kalaujanèiais daug laiko. Jø ra¬ðomuosiuose staluose guli pla¬nai, kuriais numatoma gauti þi¬nias ið galaktikos þymiai anks¬èiau. Tai leistø sistemingai ið¬þvalgyti dangø. Tuomet bûtø ga-ááma ið kosfnoso priimti signalus nuo bûtybiø," norinèiø uþmegzti æu mumis ryðius.
| 1987 metø spalio mënesá NASA ^direktorius Dþeimsas Fleèeris pakiliai pareiðkë, kad jau po 30 rnetø kosmose gims naujagimis, ir tai atsitiks kosminëje tarpþemy¬ninëje stotyje, kurioje tilps 100 tûkstanèiø þmoniø. „Ten bus kal¬nai ir debesys, medþiai ir upës. Tokios kosminës kolonijos leis detaliau iðstudijuoti kosminæ erdvæ, negu tai buvo anksèiau", — pasakë jis.
Jei aptiksime gyvybæ kitose planetose, kaip á tai reaguosime?
Ar galësime susitaikyti su tuo, kad egzistuoja protingesnës, pra¬lenkianèios þmogaus protà bû¬tybës?
skraidanèios
Anglø fizikas, Nobelio premijos laureatas Martinas Railas "átariai þiûrëjo á bet koká 'kontaktà su ateiviais ið kosmoso. Jis praðë astronomus nutraukti tyrimus, ku¬rie galëtø uþmegzti ryðá su atei¬viais. M, Railas bijojo, kad ga¬laktikos bûtybës gali atkreipti dëmesá á Þemæ. Tuomet, teigë jis, neþemiðki imperialistai pradës<br>„Þemës kotanizacijà" ir apiplëð mûsø planetà. Tuomet mûsø liki¬<br>liki¬mas bûtø toks, kaip Amerikos indërrø, kai Kolumbas iðsilaipino Amerikos pakrantëje.
Ðveicarø psichologas Karlas Gustavas Jungas sakë: „Pirmo susidûrimo su protingesnëmis ne¬þemiðkomis bûtybëmis atveju mes prarasfume valdymo svertus. Ir neturëtume, apie ka svajoti..."
O tuo tarpu JAV vël siautëja
neatpaþintø skraidanèiø objek¬<br>tø karðtligë. Nepraeina ir savai¬<br>tës, kad namø ðeimininkës, pa¬<br>davëjos, darbininkai arba stu¬<br>dentai nepasakotø, kaip paslap¬<br>tingai juos pagrobë neþinomos
bûtybës. Daþniausiai „aukoms"
paskutinæ minutæ pasisekdavo
pabëgti. •<br>„Þmonija visada tikëjo dievais arba pusdieviais. Dabar ji su¬galvojo gyvybæ kitose planeto¬se, kad galëtø apgyvendinti gàs¬dinanèià kosmoso erdvæ", — sa¬ko amerikieèiø psichologas Vo-renas Dþonsas. Ðis naujas bumas yra nei daugiau, nei maþiau, kaip

[chipie]

NSO2

---

nauja primityvi religija. Þmonës tiki, kad ateiviai atstovauja neþi¬nomø bûtybiø rasei, kurios ran¬kose paþangi pirmaujanti tech¬nologija. Mes tikimës, kad jie su¬gebës paðalinti visus þmoniø trû¬kumus ir silpnybes, baigs visus karus, iðgydys visas ligas ir leis mums gyventi amþinai. Ir laukia¬me ateiviø.. .
. . .Tai, kà papasakojo telefonu paskambinæs vyriðkis, atrodë ne¬átikëtina. Jis dirba VFR draudimo kompanijos regioninio skyriaus direktoriumi, vaþinëja „Merse-desu", gyvena trijø kambariøbute, vedæs, turi dukrà, sportuo¬ja, laiko ðuná, negeria, nerûko/ mëgsta picà. Jis paliko protin¬go þmogaus áspûdá. Ðtai kà papa¬sakojo tas þmogus.
Vasarà visa jo ðeima buvo JAV. Þinoma, jie nuvaþiavo á Kanaveralo iðkyðulá, kuriame yra Dþ. Kenedþio pilotuojamø kosmi¬niø skrydþiø centras, Po ekskur¬sijos jis nusileido saugomu ko¬ridoriumi þemyn ir priëjo dide¬les plienines duris, ant kuriø bu¬vo uþraðas: „Visiðkai slapta. Áei¬ti draudþiama". Smalsumas pri¬vertë já pabandyti atidaryti ðias duris. Durys truputá prasivërë, plyðys buvo toks siauras, kad net galva nebûtø pralindusi. Mû¬sø pasakotojas ilgai negalvoda¬mas ákiðo á vidø fotoaparatà ir porà kartø spragtelëjo.
„Paskui að gráþau prie savo grupës ir pamirðau ðià istorijà. Po dviejø savaièiø), ið fotoateljë pasiëmæs padarytas nuotraukas, perþiûrëjau jas su ,paþástamu po¬licininku. Staiga ðis iðsigandæs suðuko: „O èia kas? Panaðu á kosminius ateivius," Nuotraukojekeista balta figûra tiesë rankas á dangø— tai buvo nuotrauka, ið slaptojo NASA kambario! Kità dienà drauguþis atitempë knygà apie neatpaþintus skraidanèius objektus. ðioje knygoje aptiko¬me panaðià nuotraukà, Buvo ra¬ðoma apie bûtybæ, kuri iðliko gyva po neatpaþinto skraidanèio objekto katastrofos.
Amerikieèiø autoriai Èarlzas Berlicas ir Viljamas Muresas sa¬vo bestseleryje „Rosvelo feno¬menas" raðë apie ávykius Nau¬jojo Meksiko valstijoje. 1947 metø liepos 2 dienà tarp Rosvelo ir Korono gyvenvieèiø subyrëjo didelis ðvytintis objektas. Vëliau apylinkës gyventojai dykvietëje surado daug nuolauþø ir þmoniø lavonø. Gandas nespëjo pasklis¬ti,á o kariðkiai jau apsupo ðià vietovæ. Kaip tvirtina knygos au. toriai, liudytojams buvo ásakyta tylëti apie atsitikimà. Oficialia¬me praneðime buvo paskelbta, kad ðioje vietoje nukrito mete¬orologinis aerostatas.
Apie paslaptingà ávyká raðë ir anglas Timotis Gudas. Savo kny¬goje ,,Daugiau nei visiðkai slap¬tai", kuri buvo iðleista net pen¬kis kartus, autorius nagrinëja, jo nuomone, „paèià svarbiausià JAV valstybinæ paslaptá". Praë¬jus dviem su pusæ mënesiø po ávykio Ros vële, 1947 metø rug¬sëjo 18 dienà buvo ákurtas ko¬mitetas, kurá sudarë 12 moksli¬ninkø, kariðkiai ir þinomi masinës informacijos priemoniø atstovai, ðiam komitetui vadovavo pirma¬sis CÞV direktorius R. Hilenke-teras. „Magiðkieji 12" gavo uþ¬duotá iðsiaiðkinti viskà apie neat¬paþintus skraidanèius objektus. 1952 metø lapkrièio 18 dienà R. Hilenketeras rasë bûsimam JAV prezidentui, generolui Eizenhau¬eriui: „Apþiûrint vietovæ, rastos keturios á þmones panaðios maþos bûtybës. Jos be jokios abejonës yra ið nukritusios transporto prie¬monës. Visos bûtybës yra smar¬kiai apgedusios, kadangi kol jos buvo rastos, praëjo beveik sa¬vaitë. Mokslininkai nustatë: nors ðios bûtybës panaðios á þmones, taèiau savo biologiniu ir evoliu¬ciniu iðsivystymu jos visiðkai ski¬riasi nuo Homo sapiens".
Ðis praneðimas sutampa su ne-atpaþántø skraidanèiø objektø versijos ðalininkø tvirtinimais: at¬eiviø ið kosmoso kûnai laikomi ðaldymo kamerose kariniø oro pa¬jëgø bazëje Ohajo valstijoje. Èia jie tiriami, kad bûtø gauta dau¬giau þiniø apie mûsø brolius kos¬minëje erdvëje.
(B. d.) Parengë Juozas BULOTA

[vampire]

wow kiek skaityt...paskaitysiu ryt...

[night_girl]

bet idomu....

[miss Death]

night_girl, ten kur pas tave parasyta po avataru padarei klaida...

[soske]

as nematau..

[vampire]

o kur klaida?

[Stargazer]

Ten kartu du zodziai parasyti (kadanors)..

[chipie]

nieko...visiems pasitaiko

[Stargazer]

Tai jau taip

[miss Death]

Stargazer said:

Ten kartu du zodziai parasyti (kadanors)..

Butent... O as nieko blogo nenorejau... Tik perspejau ir tiek...

[sepulture]

ir cia mes apie ateivius kalbam:DDD

[courtz]

lb daug skaityt ir dar sifruot reik ,nes pas man lietuviu kalbos kompe ner....bet kiek jau perskaiciau tai idomu!

[sepulture]

siurpas nebega? ;D as tai dg anxeu sitas istoruijas ktr esu skacius..tkr siurpoka