Post by vampire on Dec 3, 2005 5:55:43 GMT -5
Kodël daug religijø ?
Religija – tai þmogaus þingsniai Dievo link. Kiekvienas þmogus yra savitas: savaip màsto, jauèia, atsiduria savitose situacijose, todël ir jo þingsniai Dievo link gali turëti savità kryptá, savitø niuansø. Þmonijos istorijoje susiformavo daug religijø. Jos turi bendrø ir skirtingø taðkø. Religijose atsispindi epocha, kurioje jos gimë, kultûros lygis ir charakteris tos visuomenës, kuri jas sukûrë. Kaip kiekvienas kelias á tiesà, taip ir kelias á Dievo Tiesà yra ilgas, sunkus ir vingiuotas.
Kai religijø yra daug, iðkyla klausimas: gal nesvarbu, kurià religijà praktikuoti, - jos visos turbût yra geros?
Visos religijos yra geros ta prasme, jog geriau yra praktikuoti kokià nors religijà, negu jokios nepraktikuoti.
„Kristus yra absoliuèiai unikalus ir nepakartojamas. Jei Jis bûtø vien tik iðminèius kaip Sokratas, ar pranaðas kaip Mahometas, ar apðviestasis, kaip Buda, be abejonës,jis nebûtø tuo, kuo yra.” (Jonas Paulius II)
Nuo pat savo iðrinkimo pradþios popieþius Jonas Paulius II tenorëjo vieno: vaikðèioti ten, kur vaikðèiojo Jëzus, mokyti ten, kur mokë Jëzus, melstis, kur Jëzus buvo nukryþiuotas, mirë ir buvo palaidotas. Jubiliejiniais metais popieþius atvyko á Ðventàjà Þemæ, Jeruzalës miestà, tikëdamasis nutiesti tiltus tarp svarbiausiøjø monoteistiniø religijø.
Tarp trijø pagrindiniø religiniø tradicijø (krikðèionybës, judaizmo, islamo) yra svarbiø panaðumø. Visose trijose tikima vienà Dievà, kuris apreiðkë savo valià ðventuosiuose Raðtuose. Visos jos laukia pasaulio pabaigos, kai triumfuos Dievo teisingumas ir galia. Ir visos jos pripaþásta Abraomà tikëjimo tëvu. Taèiau daþnai nepastebëtas lieka tas pats visose trijose tradicijose asmuo – Jëzus ið Nazareto.
Evangelijose apraðomas Jëzus Kristus krikðèionims unikalus tuo, kad yra vienatinis Dievo Sûnus ir vienintelis tarpininkas tarp Dievo ir þmogaus. Bet greta tokios Jëzaus sampratos yra ir kita: tai Jëzus, kurá musulmonai nuo Mahometo laikø laiko Alacho pranaðu bei pasiuntiniu. Po daugelio tylos amþiø dauguma þydø dabar pripaþásta Jëzø savo mokytoju ir reformatoriumi.
Azijos religijø pasekëjams Jëzus taip pat tapo þinomas ir netgi mylimas asmuo. Daugeliui ðiuolaikiniø induistø Jëzus yra ðventasis, pasiekæs aukðèiausià Dievo sàmonës lygmená. Pastaraisiais metais tokie budistai kaip Dalai Lama pripaþino Jëzø kaip gailestingà, mokantá uþjausti, panaðø á Budà asmená.
Kiekvienoje ðiø tradicijø – judaizme, islame, budizme ir induizme – gausu savø tiesø, ir kiekviena jø yra vientisa.
Religija – tai þmogaus þingsniai Dievo link. Kiekvienas þmogus yra savitas: savaip màsto, jauèia, atsiduria savitose situacijose, todël ir jo þingsniai Dievo link gali turëti savità kryptá, savitø niuansø. Þmonijos istorijoje susiformavo daug religijø. Jos turi bendrø ir skirtingø taðkø. Religijose atsispindi epocha, kurioje jos gimë, kultûros lygis ir charakteris tos visuomenës, kuri jas sukûrë. Kaip kiekvienas kelias á tiesà, taip ir kelias á Dievo Tiesà yra ilgas, sunkus ir vingiuotas.
Kai religijø yra daug, iðkyla klausimas: gal nesvarbu, kurià religijà praktikuoti, - jos visos turbût yra geros?
Visos religijos yra geros ta prasme, jog geriau yra praktikuoti kokià nors religijà, negu jokios nepraktikuoti.
„Kristus yra absoliuèiai unikalus ir nepakartojamas. Jei Jis bûtø vien tik iðminèius kaip Sokratas, ar pranaðas kaip Mahometas, ar apðviestasis, kaip Buda, be abejonës,jis nebûtø tuo, kuo yra.” (Jonas Paulius II)
Nuo pat savo iðrinkimo pradþios popieþius Jonas Paulius II tenorëjo vieno: vaikðèioti ten, kur vaikðèiojo Jëzus, mokyti ten, kur mokë Jëzus, melstis, kur Jëzus buvo nukryþiuotas, mirë ir buvo palaidotas. Jubiliejiniais metais popieþius atvyko á Ðventàjà Þemæ, Jeruzalës miestà, tikëdamasis nutiesti tiltus tarp svarbiausiøjø monoteistiniø religijø.
Tarp trijø pagrindiniø religiniø tradicijø (krikðèionybës, judaizmo, islamo) yra svarbiø panaðumø. Visose trijose tikima vienà Dievà, kuris apreiðkë savo valià ðventuosiuose Raðtuose. Visos jos laukia pasaulio pabaigos, kai triumfuos Dievo teisingumas ir galia. Ir visos jos pripaþásta Abraomà tikëjimo tëvu. Taèiau daþnai nepastebëtas lieka tas pats visose trijose tradicijose asmuo – Jëzus ið Nazareto.
Evangelijose apraðomas Jëzus Kristus krikðèionims unikalus tuo, kad yra vienatinis Dievo Sûnus ir vienintelis tarpininkas tarp Dievo ir þmogaus. Bet greta tokios Jëzaus sampratos yra ir kita: tai Jëzus, kurá musulmonai nuo Mahometo laikø laiko Alacho pranaðu bei pasiuntiniu. Po daugelio tylos amþiø dauguma þydø dabar pripaþásta Jëzø savo mokytoju ir reformatoriumi.
Azijos religijø pasekëjams Jëzus taip pat tapo þinomas ir netgi mylimas asmuo. Daugeliui ðiuolaikiniø induistø Jëzus yra ðventasis, pasiekæs aukðèiausià Dievo sàmonës lygmená. Pastaraisiais metais tokie budistai kaip Dalai Lama pripaþino Jëzø kaip gailestingà, mokantá uþjausti, panaðø á Budà asmená.
Kiekvienoje ðiø tradicijø – judaizme, islame, budizme ir induizme – gausu savø tiesø, ir kiekviena jø yra vientisa.
