Vatikanas yra maþiausia valstybë pasaulyje. Jo plotas truputá didesnis kaip 0,44 kv.km. Ten gyvena tik 1 500 þmoniø. Vatikanas yra Italijos sostinës Romos centre, ant Vatikano kalvos. Jau daugiau kaip 60 metø nepriklausoma ðalis, turi savo vëliavà, himnà, paðto þenklus ir monetas, laikraðtá ir radijo stotá.
[glow=red,2,300]Istorija
[/glow]
Dar prieð krikðèionybës atsiradimà, Romos teritorija, kuri dabar vadinama Vatikano miestu, buvo laikoma ðventa. 326 metais ðioje vietoje buvo pastatyta pirmoji baþnyèia, menamoje Ðv. Petro kapavietëje, ir nuo to laiko ðioje srityje augo gyventojø skaièius.
Popieþiai palaipsniui plëtë savo valdomas teritorijas, ir neuþilgo, daugiau kaip tûkstantá metø, valdë didesnæ dalá Italijos pusiasalio. XIX a. didesnæ dalá Popieþiaus valdomø þemiø uþgrobë jungtinë Italijos karalystë<br>
1870 metais kada Roma buvo uþimta ir prijungta prie Italijos karalystës, Popieþiaus valdos buvo dar labiau sumaþintos. Popieþius Pijus IX atsisakë pripaþinti Italijos karalystæ ir ragino katalikus boikotuoti jà. Faktiðkai valdydami Vatikano teritorijà, popieþiai ilgai kovojo su Italijos valstybæ, tikëdamiesi su Europos didþiøjø valstybiø parama atkurti senàjà popieþiaus valstybæ. Nesutarimai baigësi kai popieþius Pijus XI ,1929 vasario 11 dienà, pasiraðë su Italijos vyriausybæ Laterano susitarimà, kuriuo oficialiai buvo sukurta nepriklausoma Vatikano valstybë ir Romos katalikø baþnyèia ágavo iðskirtiná statusà Italijoje. 1984 metais naujas konkordatas tarp Ðventojo sosto ir Italijos pakeitë ankstesnio susitarimo nuostatas, kuriomis Romos katalikø religija buvo paskelbta Italijos valstybinæ.<br>
[glow=red,2,300]Politinë sistema[/glow]
Vatikanas - maþiausia nepriklausoma valstybë–miestas. Santvarka - absoliutinë renkamoji monarchija. Vatikano valstybinis statusas aptartas 1929 metø Laterano susitarimu. Aukðèiausioji ir neaprëþta valstybinë valdþia priklauso popieþiui. Jis yra valstybës ir vyriausybës vadovas, renkamas iki gyvos galvos kardinolø tarybos. Popieþius vykdo ástatymø leidimo, vykdomàjà ir teisminæ valdþià, kartu yra Romos katalikø baþnyèios vadovas.
Ministro pirmininko funkcijas atlieka valstybës sekretorius. Administracinis valdytojas yra gubernatorius, skiriamas popieþiaus. Aukðèiausieji Vatikano konsultaciniai organai: Visuotinis Romos katalikø baþnyèios susirinkimas (ðaukiamas kas keletà deðimèiø metø), Kardinolø kolegija (jos nariø skaièius nepastovus; apie 1/3 kardinolø áeina á Romos kurijà, kiti uþima vadovaujanèias pareigas kitø ðaliø Romos katalikø baþnyèiose) ir Vyskupø sinodas.
Vatikano religinei, politinei ir ekonominei veiklai praktiðkai vadovauja Romos kurija, susidedanti ið sekretoriato, valstybës reikalø tarybos, kongregacijø (dvasiniø þinybø) ir kitø tarnybø.<br>
[glow=red,2,300]Ekonomika[/glow]
Unikali Vatikano ekonomika - tai ið viso pasaulio katalikø pervedamos lëðos, taip pat paðto þenklø, monetø, turistiniø niekuèiø pardavimai, pinigai uþ bilietus á muziejus bei leidiniø pardavimai. Vidutinis pagalbiniø darbininkø uþmokestis yra panaðaus lygio kaip aplinkinëje Romoje.
[glow=red,2,300]Demografija
[/glow]
Beveik visi 890 pilieèiø gyvena Vatikane. Tai daugiausiai kunigai, patarnautojai, ðveicarø sargyba. Pagalbiniai darbininkai (jø yra apie 3000) gyvena ne Vatikane.
[glow=red,2,300]Kultûra<br>[/glow]
Visas Vatikanas yra kultûros paminklas. Tokie pastatai kaip Ðv. Petro bazilika ar Siksto koplyèia talpina savyje pasaulinio garso menininkø kûrybà - èia kûrë Botièeli, Bernini, Mikelandþelas.<br>
Vatikano biblioteka bei Vatikano muziejai taip pat yra ypatingos istorinës, mokslinës ir kultûrinës svarbos.
