Indija

[vampire]

Indija buvo ir yra viena patraukliausiø kraðtø. Keliautojus ji masina ne tik savo istorija, vaizduotæ audrinanèiomis ðventyklomis, aðtuntuoju pasaulio stebuklu, tigrø ir krokodilø draustiniais, egzotiðkais gamtovaizdþiais ir nuostabiausias auksinio smëlio paplûdimiais paties ðvariausio vandenyno pakrantëje. Indija – milþiniðka valstybë, kurios valstijoje pripaþástama 17 oficialiø kalbø, o gyventojai kalba 844 dialektais. Tai nepakartojama ðalis ir mëgstantiems iðskirtiná komfortà (tik Indijoje rasite prabangiausiais vieðbuèiais paverstø buvusiø maharadþø rûmø). Ðiame pasakiðkame kraðte nepaprastai atsakingai imamasi valgio gaminimo (laikantis senoviniø paproèiø, kiekviename patiekale turi derëti ðeði skoniai: saldus, sûrus, kartus, aitrus, rûgðtus ir aðtrus). Be abejonës ið kelionës verta atsiveþti kà nors indiðko, tarkim, perregimà muslino skarelæ arba amatininko, kuris kartu yra ir menininkas, kûriná. Indai ásitikinæ, kad auksas „ramina ir gerina regëjimà“, o bronza – „palanki màstymui“...
Þmonës, kurie gerai paþysta Indijà, tvirtina, kad geriausia pradëti paþintá nuo Delio (Delhi). Ðis miestas ne visada buvo Indijos sostinë, bet amþiais vaidino svarbiausià vaidmená ðalies istorijoje. Delis – tai ekskursija po praeitá ir ateitá. Pirmieji gyventojai savo pëdsakus jame paliko prieð 3000 metø. Induistai mano, kad bûtent Delyje rutuliojosi daugelis ávykiø, áamþintø senojoje epinëje poemoje „Mahabharata“. Didesnio svorio ágijæs tik XII a., britø valdomos Indijos sostine Delis tapo 1911 m. Miestà sudaro dvi atskiros dalys: Senasis Delis (Old Delhi) su savo spalvingais turgumis, siauromis gatvelëmis bei ðventyklomis, siauromis gatvelëmis bei ðventyklomis ir Naujasis Delis (New Delhi) su plaèiomis gatvëmis, parkais, restoranais ir prabangiais vieðbuèiais. Senojo Delio „ðirdis“ – Raudonasis fortas (Lal Qila), átvirtintà valdovø rezidencija, didingiausias XVII a. paminklas. Delis neásivaizduojamas be Dþama meèetës, Radþ Gato arba Triumfo arkos. Kitos lankytinos áþymybës: Lakami Narajanos ðventykla, Qatab minaretas, Indijos vartai ir Prezidento rûmai.
Turistai ypaè mëgsta „Rausvuoju miestu“ vadinamà Dþaipûrà (Jaipur), kuris XVIII a. buvo pastatytas pagal grieþtai taisyklingà geometriná planà ir apjuostas 6 km ilgio mûro þiedu su 7 vartais. Nuo viduramþiø beveik nepasikeitusiame Dþiaipûro senamiestyje septinta dalá ploto uþima Miesto rûmai (City Palace) – buvusiojo maharadþø rezidencija. Visai ðalia stûkso Jantar Mantar observatorija, kurià XVII a. árengë aistringas astronomas – radþa Jai Singh II. Lankantis Dþiaipûre verta pasiduoti pagundai pamatyti uþ 11 km esanèius XVI a. Amber rûmus bei pajodinëti drambliais.
Agra – daugiausia turistø pritraukiantis Indijos miestas. Tai nesunku suprasti: Agroje yra aðtuntuoju pasaulio stebuklu laikomas Tadþ Mahalo (Taj Mahal) mauzoliejus – architektûros ðedevras, kurá daugiau kaip deðimtmetá statë 20 000 amatininkø ir menininkø. Kita áþymybë – 1565 m. pradëtas statyti Agros Raudonasis fortas. Pakeliui á Agrà verta uþsukti á Fatekapuro Sikri miestà.<br>Kelioniø organizatorius „Ukralita biznis“ suteiks Jums galimybæ pajusti tikràjá Indijos gyvenimo pulsà. Keliaukime kartu!

[glow=red,2,300]ÐVENTO GANGO MIESTAS[/glow]

Gangas yra Indijos ðvenèiausia upë, o Varanasis su 6 km pakrantës ðventyklø bei rûmø – jos ðvenèiausias miestas. induistai tiki, kad ten miræs nueisi tiesiai á dangø. Ði vietovë svarbi ir budistams: tik uþ 10 km yra Sarnathas, kur Budha sakë savo pirmàjá pamokslà. Varanasio vardas kilæs ið Gango intakø Varanos ir Asiø upiø, tekanèiø á ðiauræ ir pietus nuo miesto, pavadinimø. Varanasis paðvæstas dievui Ðivai, kuris, kaip manoma, èia gyvenæs vienu ið savo þmogiðkøjø ásikûnijimø. Daugelis ið 730 milijonø Indijos induistø bent kartà gyvenime atkeliauja á Varanas. Èia atsigeria Gango vandens ir iðsimaudo prie ghatø (akmeniniø laiptø), kuriø pakrantëje gausu. Miestà juosia piligrimø kelias, vadinamas Panèakosiu.



[glow=red,2,300]ÐVENTASIS GANGAS[/glow]

Viena didþiausiø pasaulio upiø Gangas, arba Ganga, iðteka ið Himalajø ir, nukeliavusi 2575 km kelià, daugeliu þioèiø suplukdo savo vandenis á Bengalijos álankà. Ji maitina 300 milijonø þmoniø – daugiau negu bet kuri kita pasaulio upë. Ðventosios upës kelyje á jûrà iðsibarstæ ðimtai piligrimybës vietø.<br>
induistai Gangà laiko apsivalymo deive Ganga, kurios vandenys teka per Ðivos plaukø garbanas ir turi galià nuplauti nuodëmes. Daugelis palei upæ ásikûrusiø ðventyklø skirtos Ðivai, svarbiausia stovi Hardvare. Iðsimaudyti ðventuose Gango vandenyse reiðkia apsivalyti nuo nuodëmiø, nors piligrimai niekuomet nesimaudo nuogi. Viena brahmanø kasta, gangaputros, priþiûri maudyniø muges, kurios rengiamos pavasará per Gangos gimtadiená, o kas 12 metø, kai Jupiteris áeina á Vandenio þenklà, vyksta didelë ðventë.<br>


[glow=red,2,300]VARANASIO PAKRANTË[/glow]

Akmeniniai laiptai ghatai visuomet pilni piligrimø. Laikoma laime numirti Varanasyje: þmogus iðsilaisvina ið samsaros – induizmo mirèiø ir atgimimø ciklo. Ðvenèiausias ið ghatø yra Manikarnika; èia deginami mirusiøjø kûnai, o pelenai iðbarstomi á ðventàjà upæ.<br>


[glow=red,2,300]ÐVENTASIS PILIGRIMØ MIESTAS[/glow]

Varanasis yra vienas seniausiø Indijos miestø (ákurtas daugiau kaip prieð 3000 metø) ir pats ðvenèiausias. Ðis miestas per amþius buvo piligrimø lankoma vieta, nepaisant musulmonø antpuoliø XII a. ir vëliau. Taèiau tik XIX a. jis tapo neabejotinu ðalies religiniu centru, ir dabar miestas nusëtas stupomis bei ðventyklomis. Dar iki VI a. jis buvo induizmo centras. Varanasyje deivë Ganga vadinama Anapurna, maisto deivë. Pagal tradicijàpavasará ið moliolipdomas Anapurnos statulëlës ir aukojamas maistas Ðivai. Rudená tikintieji svarbiausià ðventyklà pripila ryþiø, paskui paðventintus ryþius iðdalija vargðams. Kasmet èia vyksta daug religiniø ðvenèiø. Yra ávairiø piligrimystës marðrutø, pavyzdþiui, viename tokiame kelyje per penkias dienas pasimeldþiama 108 ðventyklose.

[vampire]

[glow=red,2,300]HINDUIZMO PANTEONAS[/glow]

induizmo panteonà labai sunku suprasti, nes per tûkstantmeèius atsirado ir pasikeitë daugybë dievø. Jo ðaknys slypi arijø paproèiuose, apraðytuose Vedø giesmëse, kurios buvo sukurtos galbût 7000 per. Kr., t.y. seniausiuose hinduizmo tekstuose. Ðis panteonas pasidarë svarbus VI-XI a., kai Puranai – mitø ir legendø apie amþinàjà Brahmos, Ðivos ir Vaiðnaus trejybæ rinkinys – pradëjo plisti induizmui. Kiekviena dievas ákûnija daug maþesniø dievybiø ir veikëjø ið ðiø mitø. Ði plëtra privedë prie asmeninio atskirø dievø garbinimo ir ðventyklø statybos proverþio viduramþiais, kai induizmas Indijoje palengva iðstûmë budizmà.<br>
Plaèiausiai garbinami dievai yra Brahma, Ðiva ir Viðnus. Brahma yra dievas kûrëjæs, jo keturios rankos simbolizuoja keturias pasaulio dalis. Viðnus apsireiðkia deðimtimi ásikûnijimø, vadinamø avatarais, kuriø svarbiausias – Kriuna, susijæs su altruistine meile. Ðiva, laiko vieðpats, yra ko kûrëjas ir naikintojas. Ðiø dievø antrininkës yra Saresvatë, Lakðmë ir Parvatë – visos jos atlieka induizme svarbius vaidmenis.



[glow=red,2,300]ÐVENTOS MEILËS ÐVENTYKLA INDIJOJE[/glow]

[glow=red,2,300]K A D Þ U R A H A S[/glow]



Ilgai ðventà Kadþuraho miestà Madja Pradeðo valstijoje, i Indijoje, ekskursijø vadovai nepatardavo lankyti Vakarø ðaliø turistams. Vienintelë to prieþastis buvo padorumas: glaustose eilëse ant ðventyklø sienø seksualiø formø dangiðkos nimfos, opsaras, santykiauja su dievais vyrais. Jø ekstaziðkas mylëjimasis trikdo vakarieèius ir þeidþia jø puritoniðkumà.<br>
Kadþurahas reiðkia „palmiø datuliø miestà“, pastatytas ant akmenuoto plokðèiakalnio maþdaug 300 m. aukðtyje. Tai atkampi, labai skurdi vietovë: lankytojai ten vyksta tik paþiûrëti ðventyklø. Vakare vietovë atgauna ramybæ, kurià drumsèia tik vietiniai gyventojai, valstieèiai ir smulkûs prekeiviai, dienà pardavinëjantys suvenyrus turistams.



[glow=red,2,300]GERO VARDO NETEKÆS MIESTAS[/glow]

Kadaise X-XI a. po Kr. Kadþurahas buvo svarbus ir klestintis miestas. Tose vietovëse vieðpatavo galinga Kandelø dinastija. Jos karaliai laikë save kilusiais ið mirtingos brahmano dukters ir Mënulio sûnaus santuokos. induizmo iðpaþinëjai, prieðindamiesi plintanèiam islamui, 950-1050 m. statë miestà, paskirtà didþiausioms jø religijos dievybëms Vienui ir Ðivai, taip pat kitos tradicinës Indijos religijos – dþainizmo dievams. Ðá ðventà miestà jie laikë savo sostine: ekonominá plëtojimàsi uþtikrino klestintis þemës ûkis, nes buvo árengtas vandens tiekimo tinklas ir gerai priþiûrimi eþerai. Tuo metu Kadþuraho ðventyklos atspindëjo vandenyje. Ðiandien po vienintelio derlingo periodo bûna lietaus sezonas. Likusià metø dalá vandens bûna retai. Valstieèiai gyvena ið gyvulininkystës. Miestas smukti pradëjo nuo XIII a., kai Kandelø dinastijà nugalëjo kaimynai musulmonai. Þmonës pradëjo plëðti Kadþuraho ðventyklas. Valdovai, nugyventi, neturintys jokios politinës valdþios, negalëjo jø atstatyti. Pirmaisiais metais veðli augmenija paslëpë ðventyklas ir taip apsaugojo jas nuo plëðikø. Blogai priþiûrimi eþerai pamaþu iðdþiûvo. Pasirodë pastatai, bet sugriauti ir netekæ nuostabaus papuoðalo – vandens ir augmenijos. Po daugelio uþmarðties ir abejingumo amþiø pirmieji vël jais susiþavëjo britø kolonistai, dar kartà miestà atradæ 1819 metais.



[glow=red,2,300]ÐVENTYKLØ ANSAMBLIS[/glow]

Miestas, kurá sudarë visos jam bûdingos dalys, turëjo bûti statomas ir tvarkomas laikantis religiniø taisykliø, pateiktø to meto architektûros veikaluose, kaip antai „Mayamata“: „vietovë bus mindoma karviø, paðventinta jø kvëpavimo, apvalyta laimingo baubimo jauèiø ir paðventinta putos, tekanèios srove ið verðiukø burnos; jà plaus karviø ðlapimo srovë, bus derlinga nuo seiliø, kurias karvës taðko gromuliuodamos ir jà mindydamos, paskui ji persisunks jø kvapo ir pagaliau bus paðventinta ritualiniu apðlakstymu“. Ðiandien, þiûrint á griuvësius, galima tik miglotai ásivaizduoti ankstesnæ ðiø vietø prabangà. Daugelyje ðventyklø yra nemaþai bendrø elementø.. Kiekviena jø pastatyta ant aukðtos terasos (tai bûdinga tik Indijai) yra kukliø matmenø (didþiausia yra maþdaug 30 m ilgio ir aukðèio). Jos sumûrytos ið gelsvai pilkos ir rausvos spalvos labai smulkiø smiltainiø, atveþtø ið artimiausiø karjerø, blokø. Viskas daroma aplink bûdingà struktûrà: iðgræþtas bokðtas, virð kreivø sienø, vadinamas sikhara. Ðá bokðtà sutvirtinanèios linijos, akivaizdþiai vertikalios, vizualiai prieðingos krypties negu kitø ðventyklos daliø – maldininkø susidûrimo salës (maha – mandapa), vestibiulio arba monumentalaus áëjimo (mandapa) ir ðventyklos koridoriaus (ardha – mandapa), kuriø ne tokios aukðtos sienos iðkaltos horizontaliomis juostomis, iðpuoðtomis skulptûromis.



[glow=red,2,300]DIEVØ AKTAI[/glow]

Taèiau labiausiai Kadþurahas garsus ðventyklø skulptûromis. Jas iðkaldami ant visø ðventyklø sienø, kolonø kapiteliø, pastatydami prie laiptø, neþinomi menininkai visiems laikams sukûrë labai turtingà dekorà. Tûkstanèiai dievybiø, gyvûnø puoðia kiekvienà arba beveik kiekvienà ðventyklø pavirðiaus lopinëlá neuþstodami architektûriniø linijø. Dekoras yra daugiausia religinis, bet taip pat ir pasaulietiðkas. Kariniai dinastijos, kuri finansavo miestà, þygdarbiai pavaizduoti greta ðokiø, gyvuliø kovø arba kasdienës veiklos. Taèiau daþniausia tema, labiausiai nustebinusi vakarieèius keliautojus, yra kûniðkas geismas: vyro ir moters santykiavimas, fizinës meilës ir ypaè moteriðko kûno seksualumo garbinimas. Ði tema ypaè mëgstama Viðnui skirtose ðventyklose, o dar labiau Ðivai. Ðivos meiluþë buvo Parvati, Didþioji deivë, arba Motina: vidinëse salëse ir aplinkui ðventyklas gaðliø formø Parvati kûnas pavaizduotas visais pavidalais ir ávairiausiomis pozomis, netgi paèiomis dràsiausiomis. Vienur ji save apþiûrinëja veidrodyje; kitur atsisega sandalo sagtá, nusivelka sará, nusijuosia dirþà. Nuoga ji atsiduoda Ðivos glamonëms. Poros glamonës parodytos visais ámanomais bûdais, pavaizduoti aistringiausi ðiø dviejø partneriø prisilietimai, itin akrobatiðkos pozos. Meilës malonumai nepripaþásta jokiø draudimø ir meiluþiø mëgavimasis vienas kitu neturi jokiø ribø, o jø kûnai neapsakomai lankstûs. Daugybë formø yra nepaprastos gyvenimo formø ávairovës atspindys – ji paverèia ðventyklà kûrybiniø jëgû himnu.

[Roxete]

visaj grazi salis

[vampire]

tikrai grazi...noreciau apsilankyt...

[TarybinisTraukinys]

jo.vat Indija tai as noreciau aplankyt. dar tas karviu garbinimas.kazkaip labai zavi tik va labai 'nezavi' toji upe.gangas.kiek girdejau(gal sioj info yr apie tai.tingiu skaityt)labai jau uzterstas.sventa upe, bet manau db neatrodo sventa.zmoniu prisigrude ten apsilankyt.vietiniai ten gi prausiaisi ir ne tik*.visokiu dalyku teko girdeti

[Sentenced]

o vat manes indija nezavi.... kazkaip apskritai rytu, pietryciu kulturoms esu abejinga.... apie ganga as ir viskokiu dalyku esu girdejus.... manes tikrai nieks nerivertu, net rankos ten ikist, kad vandeny paliest....br....

[vampire]

apie ganga tai as patyliu, bet siaip kultura tai lb idomi

[aaaaaaaaaaaaaaaaaaa]

fariestown.proboards56.com/index.cgi

[obugumiae]

Prednisone Without Prescription <a href="http://mewkid.net/buy-prednisone/">Buy Prednisone</a> cwd.nxxr.misticall.proboards.com.wup.ly mewkid.net/buy-prednisone/

[eroludekaq]

Prednisone <a href="http://mewkid.net/buy-prednisone/">Prednisone</a> beq.htav.misticall.proboards.com.asy.cu mewkid.net/buy-prednisone/