Apeigos-maldos,giesmes.

[mistrale]

Manoma, kad lietuviø "malda, meldimas" turi savo vertà dëmesio istorijà. Prûsai turëjo "maddla" (malda, maldavimas) ir "malda" (jaunas). Neabejotinai atëjusi krikðèionybë ðiø þodþiø pirminæ reikðmæ iðkraipë, átvirtindama nusiþeminimà ir ásiteikinëjimà. Paskaitykime V.Maþiulio "Prûsø kalbos etimologiná þodynà" ir pamatysime, jog pirminë baltiðka "maldos" reikðmë buvo "daryti ðvelnø, minkðtà" ir, tam tikra prasme, "jaunà". Tai yra bendravimo su þmonëmis ir su dievais forma, bûdinga baltø kultûrai. Ðie þodþiai nëra skoliniai ið slavø (V.Maþiulio nuomonë). Senoji ðiø þodþiø prasmë dar kartà patvirtina baltø taikingumo ir ramumo kultûrà. Skleisti gërá, ramybæ ir groþá - toks buvo baltø idealas. LKB þodyno VII tome rasime daug mano teiginio patvirtinimø: "maldenti, maldyti" (tramdyti, raminti), "Maldikis" (vaidila, þynys), "meldþiamas" (gerbiamas, gerbiamasis) ir kt.
Supratimas
Lietuviø senovinës maldos - tai padëkojimai, palinkëjimai, pasisveikinimai, priesaikos, uþkalbëjimai. Pagalbos praðoma Deivës Þemynos, Perkûno, Mënulio, Saulës, Ugnies, Vandens ir pan. Lietuviø kultûros esmingumà ir savitumà parodo kertiniai þodþiai - konceptai. Tai - dievas, romuva, ðventa, darna, skalsa, skaista, amþina, talka, laimë, bièiulystë ir kt.
Amzina

Kai kurie uþkalbëjimai baigiami þodþiais "ant amþiø amþinøjø". Dabar þodþiø "amþius", "amþinas" prasmë gerokai iðblukusi ir iðlaikiusi tik laiko prasmæ, taèiau senesnë buvo daug gilesnë ir platesnë. Kalbininkas Vytautas Maþiulis nurodo, jog baltø "amþiaus" prasmës laukas buvo toks: "veiklumas, pajëgumas, gyvenimas, þmonës, tauta". Amþina yra tai, kas atsinaujinaa, patiria virsmus. Todël amþinumo ðaukimas, ëjimas amþinybën reiðkia ëjimà á tikràjà þmogaus bûtá.<br>
Skalsa
Tai þodis, kuriuo linkima gerovës, gyvybinës jëgos. Tai þodis - lietuviø savitos kultûros þenklas. "Skalsa", - taip sveikinami susirinkusieji. Suaugæ á krûvà du vaisiai, keimerys vadinami skalsa.
Skalsa - derliaus, namø laimës, sëkmës Deivë. Per rugiapjûtæ atsiguldavo ant dirvos ir ðaukdavo: "Skalsaa, skalsa, skalsa, û û û". Skalsinti - daryti skalsø, laiminti.

Ugnis,Gabija
Ugnis gerbiama visose lietuviø ðventëse ir apeigose.
Ugnis maitinama druska: "Ðventa Gabija, bûk pasotinta"
Ugniai "pakloti patalà" - reiðkia jà graþiai apdëlioti, apipilti pelenais. - "Ðventa Gabija, uþkopta gulëk, sukurta þibëk! "
Prie Ugnies statomas puodelis ðvaraus vandens, kad "Ugnelë turëtø kuo nusiprausti".
"Ugnele Gabija, sukopta miegok, atklota þibëk ir visuomet man padëk" (Kraþiai)<br>"Ugnele, Ramute, ðventa Gabija, padëk mums" (Marijampolë)<br>"Ugnute, Ramute, ðventa Gabija, mûsø ramytoja, bûk rami, bûk spragi. Ant amþiø amþinøjø." (Marijampolë)<br>

[mistrale]

Maldeles Gabijai

Gabija Dievaite
Ðventoji Ugnele,
Pakelki garø, <br>Neleisk kibirkðèiø

Perkûno dukrele
Skaisèioji Gabele,
Per naktá gabëki,
Saulelæ þadëki

Ðventoji Gabëta,
Þidinio ugnele,
Aukuro Liepsnele,
Ðviesk mums
Bûk su mumis,
Gabija Dievaite

Ugnala tujai
Liepsnala tujai,
Ðvintaja tujai,
Gyvybi mums
dovanoj,
Kurinku
Tu kurinala,
Visumu dieneliø<br>Laimunala

Tau mas
Malkeliø<br>Sausø baltø<br>Ið giriø<br>Kursma
Tau mas
Malkeli
Sausø baltø<br>Ið giriø<br>Kursma
Tau gismas
Maspi giedosma.

[mistrale]

Maldos Mënuliui

Jaunas mënulaiti, dangaus karalaiti,
Tau pilnà ratà, o man - sveikatà,<br>Tau - su þvaigþdëmis, man - su þmonëmis,
Tau - sudiltie, man - gyventi.

Ypaè svarbus Jaunas Mënulis. Viename 1723 m. praneðime raðoma: "Vienoje apylinkëje þmonës dar prisilaikë pagoniðkø paproèiø. Kiekvienà pirmà sekmadiená, Jaunam mënuliui uþstojus, prie Akmens, gerbiamo ir laikomo dievaièiu, ið visø apylinkiø susirinkdavo daugybë þmoniø, kurie ðventam akmeniui atneðdavæ aukø".<br>
Mirusiam

Mielas…(vardas).
Tai tu susiruoðei i didþià kelionëlæ,
Tai tavæs laukia tolimas kelelis,
Ar i tà ðalelæ, kur aukðtas kalnelis ?
Vëliø motinële, Vëliø tëveli,
Imkit uz baltø rankeliø,<br>Paimkite mielà (vardas).
Pasodinkit i vëliø suolelá,<br>Atkelkit vëliø vartelius,
Þaliavario vartelius,
Atidarykit vëliø dureles,
Þaliavario dureles,
Tai Saulës vartai,
Tai Mënulio vartai,
Tai Þvaigþdþiø vartai
Mielas /vardas/.
Nuneðki garselá, nuneðk þodelá<br>Mano giminëlei,
Perduok jiems mûsø godonæ.<br>Perduok jiems mûsø meilæ,<br>Þemynële, bûk gera, priimk ðià vëlelæ,<br>Globok ir gerai saugok jà,<br>Lai tavo globa bûna it minkðtas patalas,
Ramybë Tau
Per amþiø amþius


Mielas (jûreiviams)
Tai tu susiruoðei á savo paskutiniàjà kelionæ.<br>Per jûres, per mareles,
Á tà ðalelæ, kur aukðtasis kalnelis,
Á protëviø þemæ,<br>Papraðykime jûrø vieðpaèiø, kad palengvintø kelionëlæ.
Galingasai Vëjopati, galingasai Bangpûtá,<br>Jûsø keleivis, mariø jûreivis,
Jûsø valioje, jûsø draugëje,
Imkite já uþ baltø rankeliø, <br>Neðkite pas Vëliø tëvelá, neðkite pas Vëliø motinëlæ,
Ten kur visa giminëlë,
Já pasodins á vëliø suolelá,<br>Jam atsivers vëliø varteliai,
Þaliavario varteliai,
Tai Saulës vartai,
Tai Mënulio vartai,
Tai þvaigþdþiø vartai,
Mielas Almi Maþeiki..
Nuneðk garselá, nuneðk þodelá<br>Mûsø giminëlei,
Perduok jiems mûsø godonæ,<br>Perduok jiems mûsø meilæ,<br>Mariø dievai, mieloji Þemynële,
Bûkit geri, priimkite ðià vëlelæ,<br>Globokite ir saugokite jà,<br>Lai jûsø mariø vilnelë bus tau minkðtas patalëlis,
Ramybë Tau per amþiø amþius

[mistrale]

Maldos Zemei


Þeme - mano motinële,
Að gimiau ið Tavæs,
Tu maitini mane,
Tu paimi mane
Po mirties.

Juoda þeme, ðventa þeme,<br>Að tave nuþemintai buèiuoju,
Tu mane neðioji,
Tu mane peni,
Tu mane linksmini.


Þemynële mûsø mieloji,
Þiedkelële maloningoji,
Tai mus tu graþiai neðioji,
Tai mus tu graþiai augini,
Tai mus tu visus stiprini,
Þemynële mûsø mieloji,
Þiedkelële maloningoji,
Þemele mûsø juodoji,
Priimk aukas ðirdingas,
Iðklausyk þodeliø meiliøjø,<br>Praðom tavæs maloniai,
Þemynële mûsø mieloji,
Þiedkelële maloningoji,
Þemele mûsø juodoji,
Þydëk þiedais margaisiais,
Kupëk javais brandþiaisiais,
Sunok vaisiais saldþiaisiais,
Bûki mums maloninga,
Bûki mums teisinga,
Suteiki mums stiprybës,
Suteiki mums galybës,
Namus mûsø labinki,
Duonà mûsø skalsinki,
Darbus mûsø laiminki,
Dëkui tau Þemynële,
Dëkui tau þiedkelële,
Per amþius amþinuosius,
Skalsos, skalsos, skalsos!


Þemynële, þiedkelële,
Suþydëk rugiais, kvieèiais,
Mieþiais ir visokiais javais.
Bûk mums maloninga, Deive,
Visiems mûsø darbams,
Tepadeda Laimë.<br>Blogus þmones nuðalink,
Kad mûsø neiðjuoktø. <br>

[mistrale]

[glow=red,2,300]Visø Romuvø giesmë[/glow]

[[glow=red,2,300]ÐALYJ KELIO JOVARAS STOVËJO[/glow]
Ðalyj kelio jovaras stovëjo,
Slaunasai þolyne, rugeli.

Ið paðaknø skambanti kankleliai,
Slaunasai þolyne, rugeli.

Per vidurá dûzgianèios bitelës,
Slaunasai þolyne, rugeli.

Viðûnëlëj sakalo vaikeliai,
Slaunasai þolyne, rugeli.

Ir atjoja broleliø pulkelis,
Slaunasai þolyne, rugeli.

Praðau sustot, jaunieji broleliai,
Slaunasai þolyne, rugeli.

Paklausykit skambanèiø kankleliø,<br>Slaunasai þolyne, rugeli.

Paklausykit dûzgianèiø biteliø,<br>Slaunasai þolyne, rugeli.

Paþiûrësim sakalo vaikeliø,<br>Slaunasai þolyne, rugeli.


[glow=red,2,300]Lietuvio malda[/glow]
[glow=red,2,300]Tebûnie[/glow]
1. Kad mylëèiau ir gerbèiau tëvà, motinà, senus þmones, saugoèiau nuo draskymo, niekinimo jø kapus, kad jø atilsëjimui kapinëse sodinèiau àþuolø, kadagiø, diemedþiø, sidabraþoliø. Kas nemylës ir negerbs gimdytojø, tas jau èia, ðioje þemëje, sulauks vargo senatvëje arba jos ið viso nesulauks.
2. Kad mano rankos niekada nebûtø sukruvintos þmogaus krauju. Kad mano rankø neterðtø þvëries, gyvulio, þuvies, paukðèio kraujas, jeigu juos þudyèiaus sotus, ne alkanas.
3. Kad be ðvento reikalo neiðkirsèiau në vieno medþio, nesumindyèiau në vieno þydinèio þolyno, o per savo gyvenimà vis sodinèiau medþius.<br> 4. Kad mylëèiau ir gerbèiau Duonà. Jeigu netyèia nukristø trupinëlis, pakelsiu, buèiuosiu, atsipraðysiu. Jeigu visi gerbsime duonà, nepatirsime bado, skurdo.
5. Kad niekados nenuskriausèiau þmogaus, visur teisingai atiduoèiau gràþà, nieko neapgauèiau maþiausiu skatiku. Uþ þmoniø skriaudas Dievai baudþia.<br> 6. Kad neniekinèiau svetimo tikëjimo, nesityèioèiau ið savojo. Dievai maloniai þvelgia á tà, kuris sodina medþius pakelëse, sodybose, alkuose, kryþkelëse, taipgi prie savo namø. Jeigu vediesi, sodink vestuviná medá, bus laimingas tavo gyvenimas. Jeigu gims kûdikis, sodink medá. Viso gyvenimo ðventëse, svarbiuose atsitikimuose lankyk medþius. Per padëkos medá malda greitai pasieks ðventumà.<br>
Tebûnie taip.

[mistrale]

Laidotuviu(pagoniski0 paprociai ir apeigos

Mirtis neiðvengiama, ir kiekvienas þmogus turi gyventi taip, kad ji neuþkluptø netikëtai, kad tam jis bûtø pasiruoðæs.Giminë, kuri laikosi paproèiø ir tikëjimo, gerbia savo protëvius bei gyvuosius, - amþina ir nemirtinga. "Pomirtiniame pasaulyje þmogus viliasi sutikti ir sutinka savo mirusius gimines. Gyvieji iðlydi velioná ne á svetimà ir klaikià neþinomybæ, bet tarsi á tolimà, taèiau mielà gimtinæ, kurioje jis nesijaus vieniðas". Mirus þmogui prasideda budynës.

Budynes
Susirenka laidotuviø dalyviai - giminës, artimieji, draugai, ruoðdamiesi palydëti mirusájá á ðeimos ar giminës kalnelá - kapà. Velionis paðarvojamas. Aprengiamas ðventiniais drabuþiais (patartina lininiais, tautiniais, vestuviniais ir pan.). Dedamos ákapës (papuoðalai, velioniui brangûs daiktai, gintaras). Po galva dedama "mirties pagalvëlë" - ðventø þoleliø (rinktø kelerius metus birþelio mën.) pagalvëlë. Ðarvonë puoðiama eglës ðakelëmis (þiemos metu), berþelio ðakelëmis (vasarà).
Kambario sienos ir langai uþdengiami lovatiesëmis. Kojûgaly statomas aukurëlis, kuris uþdegamas pirmiausia, paðarvojus velioná, taip pat - prieð iðneðant karstà. Pastatydavo ir àsotá alaus, kurio iðgerdavo kiekvienas, atëjæs á ðermenis.
Prie paðarvoto mirusiojo uþdegamos vaðkinës þvakës, kurios statomos po dvi prie galvos, ðonø ir kojø. Jø gesinti negalima iki pat iðlydëjimo. Giedotojai gieda, kankliuojama.

Laidojimo budai
Þinomi du leituviø laidojimo bûdai - palaidø laidojimas þemëje ir jø deginimas. Jeigu nutarta mirusájá deginti, velionio palaikai veþami sudeginti (kremuoti). Taèiau prieð tai velionis bûna paðarvotas ðarvojimo patalpoje. Giminës ir artimieji atsisveikina su velioniu.
Lydintieji ant iðneðamo karsto ar urnos beria grûdus. Tuo linkima stiprybës pomirtinëje kelionëje. Po sudeginimo urna pastatoma ðarvonës vietoje. Ruoðiamasi lydëti velioná á kapines. Nuo þvakiø uþdegamas aukurëlis, kuris neðamas karsto ar urnos priekyje.

Eisena kapo link
Priekyje neðama ugnis - degantis aukurëlis, kartais ir vestuviø "sodas". Paskui eina giedotojai ir kankliuotojai. Po jø neðama urna ar karstas, papuoðtas àþuolo ar liepos vainiku. Paskui eina artimieji, giminës ir draugai.

Prie kapo duobes
Èia tariami atsisveikinimo ir pagerbimo þodþiais. Giedama giesmë protëviams, tariamos maldos Þemynai, Velionai ar Perkûnui, skamba kanklës.
Á duobæ nuleidþiamas aukurëlis, "sodas". Uþgesus aukurëliui, á duobæ nuleidþiama urna arba karstas. Sakydami "Tebûnie Tau lengva þemelë", lydintieji beria po tris saujas þemës.<br>

[mistrale]

Ðermenys
Tai labai svarbi velionio pagerbimo apeigø dalis, ypaè bûdinga lietuviams. Net ir menkesnis ûkininkas jø nevengdavo, jei tik ástengdavo, 100 þmoniø susivadindavo ir gausiai pavaiðindavo.
Ðermenys - pietûs po laidotuviø. Prie stalo paliekama vieta - mirusiajam. Susirinkusieji ðermenyse pagerbia velioná.
Þemyneliavimo ir palabinimo apeigas atlieka apeigø vadovas arba artimiausias mirusiojo draugas (pasak M. Pretorijaus), kuris, nuliedamas gërimo ant þemës, sako: "Þemynële, bûk gera, priimk ðià vëlelæ ir gerai saugok". Áðgëræs, palabinæs Þemynëlæ, kreipiasi á mirusájá: "Mano geriausias drauge, broli ir pan., Dievas (Þemynëlë ...) noriai Tavo vëlæ uþlaikys". Iðgëræs kauðelá, paduoda savo kaimynui, kuris, þemynëliaudamas ir palabindamas, perduoda kitam, ðis - treèiam ir t.t.

Gedëjimas
Gedulo metu susilaikoma nuo linksmybiø ir dþiaugsmo. Vaikai tëvø gedi vienerius metus, kitø artimøjø gedima trumpiau. Velionis paminimas dar keletà kartø - 3, 6, 9 ir 40-àjà dienà po laidotuviø. Tikima, kad tuomet dalyvauja ir velionio vëlë.

Raudos ir kalbëjimai
Raudø tikslas - ne vien apraudoti mirusájá. Raudos - ðventi tekstai, skirti ir mirusiajam (kai jam patariama uþtarimo bei pagalbos praðyti mirusiøjø giminiø), ir jau anksèiau mirusiems artimiesiems, kurie já pasitinka, atveria "vëliø vartelius", sodina á "vëliø suolelá", saugo ir gina nuo pavojø. <br> Áëjimas á pomirtiná pasaulá, á vëliø ðalá yra uþvertas. Atverti galima tik su protëviø, anksèiau mirusiø vaikø ar tëvø pagalba. Juk jie - tikrieji naujokø globëjai.
Praðoma, kad mirusysis aname pasaulyje pasveikintø tëvus, brolius, draugus, kad su jais taip pat gerai gyventø:<br>
Atkelk vëliø vartelius,
Atdaryk vëliø dureles,
Imk uþ baltø rankeliø, <br>Pasodink á vëliø suolelá,
O priimkite savo þentelá,
Mano vyrelá uþ baltø rankeliø. <br>
Nuneðk garselá pas mano motinëlæ. / Motinële tu mano, sengalvële tu mano. / Pasiklonioju að tau á paèias kojeles / per savo sûnelá, per mano maþiukëlá.

Mano motinële, pasitik ir priimk mano sûnelá ateinantá, / o pasineðiok ant baltø rankeliø, mano maþiukëlá, / mano nieko neiðmanantá, be kalbelës, / në ant kojeliø nepastatytà, tu pavadþiok, tu iðmokink.

Ëjau per laukà -
Þali ruguèiai,
Ëjau per antrà, -
Þalia giruþë, -<br>Èiulba girios paukðteliai, /
Ramin mano ðirdelæ. / 2 k.

Èiulbat, neèiulbat,
Girios paukðteliai,
Nenuraminsit
Mano ðirdelës, -
Að neturiu tëvelio,
Að neturiu ðirdelës.

Ei, toli, toli
Mano tëvelis,
Ei toli, toli
Mano senasis, -
Ant aukðtojo kalnelio
Po sieràja þemele<br>(Taip pat apdainuoja: brolelá,<br>sûnelá, seselæ, dukrelæ, mergelæ).

Devynias naktis
Miego nemigau,
Devynias liktis
Lig suþibinau,
Tëvelio belaukdama,
Ðirdelës belaukdama.

Ëjau per laukà ... / ... /

[mistrale]

Laidotuviø kalba
"Iðeik, iðeik, mielasis prieteliau mano, ið namø savo, eik ing namus amþinuosius tavo. Iðeidamas paskutiná kartà atsisveikina nuog tëvo ir motinos, nuo broliø ir sesrø savo. Atsisveikina sûnus ir dukteris savo. Dël to jau dabar prie atsisveikinimo savo norëtø pasipraðyti, kurá tikrai bûtø uþrûstinæs arba kalba uþgavæs, ale nebgal kalbëti nei pasipraðyti, tur burnà uþdarytà, ir visà kûnà uþðalus, nebgal kalbëti nei pasipraðyti. Bet tikrai persipraðo per mane prieteliø: dovanokite, uþmirðkite nei minavokite kaltybes jo... Dël to dabarèiaus jau, prie iðëjimo savo, norëtø padëkavot ponui Dievui uþ visokias geradëjystes, kurias turëjo, ant ðio svieto gyvendamas.
Visø pirmiausia padëkavoja Saulei ir Mënesiui, kurie já apðvietë, padëkavoja þvaigþdëms, ant kuriø þibanèiø þiûrëjo, padëkavoja toms þolëms, kurias nekaltai pamynë, padëkavoja Þemei, kuri neðiojo ir ið kurios patiekà turëjo dël kûno savo."

Antkapiniai paminklai
Paminklø bûdavo ávairiø, priklausomai nuo kraðto ir vietovës tradicijos. Skirtybes rodo jau patys paminklø pavadinimai: rymis, stogastulpis, koplytstulpis, krikðtas ir t.t. Kryþiais imta vadinti visus paminklus, kai minëta ávairovë ëmë nykti. Dabartinëse kapinëse akivaizdus tradicijø sunykimas - vyrauja akmens plokðtës, betonas, stengiamasi maþinti þalumos ir pan. Tradiciniai lietuviø paminklai buvo mediniai, tik virðûnës - "saulutës" - buvo geleþinës arba medinës. Galëjo bûti ir antkapinis akmuo, bet jis turëjo bûti natûralus, paþenklintas prasmingais þenklais.
Maþojoje Lietuvoje ant vyrø kapø buvo statomos þirgo, ant moterø - paukðèio pavidalo iðpjautos lentos. Skyrësi ir medþio rûðis: vyrø paminklams buvo naudojamas vyriðkos giminës medis - àþuolas, berþas, uosis, o moterø - moterðkos - eglë, drebulë, liepa.
Paminklas ne tik þymëjo kapo vietà, jis buvo tam tikras vëlës buveinës bei atgimimo simbolis.

[evanescence]

labai ádomu suþinoti apie mûsø protëviø tikëjimà, kurá ið jø atëmë. labai ádomi info

[sepulture]

is tikruju toke grazi religija buvo...

[mistrakle]

::)Taip.,man sis tikejimas irgi prie sirdies,nors aisq praeityje bûta ir skaudziu,netgi ziauriu dalyku...Betgi kuri gi reluigija savy neslepia paslaptingai ziauriu dalyku?
p.s.> cia as mistrale,bet pamirsau pasworda...

[sepulture]

visos kilnios religijos gristos zeurumu(percitavau bodlera)

[deeP_piT]

xe melskites man ash Gabija

[iexpicehzub]

Prednisone Online <a href="http://mewkid.net/buy-prednisone/">Buy Prednisone</a> yms.hhrs.misticall.proboards.com.lny.wp mewkid.net/buy-prednisone/