Post by vampire on Apr 11, 2005 11:10:06 GMT -5
[glow=red,2,300]Puoles angelas prievartavo moteris[/glow]
Pagal Baznycios tevu mokyma, inkubas buvo angelu, kazkada patekusiu i nemalone del savo nenumaldomo potraukio moterims. Tapes demonu, jis ir toliau tenkino savo aistras, uzpuldinedamas silpnesnes moteris, prievartaudamas jas, arba sukeldamas pastarosioms toki stipru geisma, kad sios ji galejo patenkinti tik su inkubu. Daugelis is paziuros padoriu viduramziu moteriskiu, ypac vienuoles, taip pateisindavo savo orgijas ir istvirkavimus, o visuomene jomis paprastai patikedavo. Matyt, is dalies todel, kad ir vyrai norejo tureti pasiteisinima savo pasileidimui pridengti - sukubus...
Inkubus galima sutikti jau pacia zmonijos ausra atpasakojanciuose mituose. Zaltys, suviliojes Ieva, buvo ne kas kitas kaip inkubas Samaelis. Pagal viena Talmudo pasakojima (rabino Ilijos), Adoma net 130 metu lanke ivairios demones, kurios nuo jo ir prigimde daugybe inkubu bei sukubu. Zudika Kaina inkubo palikuonimi laike ne tik kai kurie rabinai, bet ir graikas Suidas (XI a.).
[glow=red,2,300]Inkubai megdavo isikunyti lavonuose...[/glow]
Pagal visuotinai priimta nuomone demonai neturi materialaus kuno, todel manyta, kad savo materializavimuisi jie pasinaudoja dar nespejusiais labai sugesti numireliu kunais... Taciau patys gudriausi ir arsiausi demonai retkarciais galejo laikinai uzvaldyti ir gyvus zmones - moteru dazniausiai bendravusiu su inkubais, teigimu, paprastai tai budavo zavesnis kaimynas ar jaunas simpatiskas arklininkas...
Viena viduramziu vienuole pareiske, kad ja isprievartavo vietos prelatas - vyskupas Silvanas, taciaus sis, gindamsis, pareiske, kad ji tuo momentu buvo uzvaldes inkubas. Vienuolyno Taryba prieme si pasiteisinima...
Taciau kaip viduramziu moteris galejo suprasti ar jos meiluzis nera inkubas?.. Egzistavo bent keletas pozymiu, kurie skyre demonus nuo zmoniu. Jeigu pas moteri i lova isikrauste inkubas, visi likusieji nugrims i gilu miega, net salia miegantis vyras. Kiti pozymiai buvo dar labiau akivaizdus: inkubas daznai budavo gana bjaurus meiluzis, o jo lytinis organas atrode it gelezinis. Jis toks didelis, kad sukeldavo skausma ir nuo jo dvelke lediniu salciu. Kartais inkubu lytiniai organai turejo miniatiurinius ragelius...
[glow=red,2,300]Nuo inkubu nebuvo jokios apsaugos...[/glow]
Per visa viduramziu laikotarpi taip ir nebuvo sugalvota jokios veiksmingos priemones kaip nuvaryti si ikyru demona. O gal jie ir ne nenorejo rimtai atsikratyti sio meiluzio is ano pasaulio?.. Kartais, tiesa, padedavo maldos, egzorcizmas ar kunigo palaiminimas, bet dar dazniau visa tai budavo beprasmiska: demono apsestas zmogus nesiliaudavo istvirkauti... XVII a. gyvenes pranciskonu ordino vienuolis Liudvikas Sinistrari rase: " Inkubai nepaklusta egzorcistams, nebijo ju prakeikimu, nepaklusta sventoms relikvijoms ir nejaucia joms jokios baimes... Kartais jie net juokiasi is egzorcistu ir, pripuole, nuplesia dvasininkams drabuzius..." O jei inkuba labai supykdysi, jis gali pridaryti dar daugiau zalos.
Sinistrari pats bande isvaduoti viena garbinga dama nuo ja persekiojusio inkubo. Tada demonas prisirinko didziuli glebi cerpiu, ir jomis taip apkrove damos lova is visu pusiu, kad, atejus rytui, siai be kopeciu nepavyko issiropsti is guolio...
Kaip taisykle, inkubai lisdavo prie viduramziu moteru dazniau, nei sukubai prie vyru. Foma Katipratiskietis tvirtino, kad jam nesyk teko klausyti moteru, isprievartautu inkubu, ispazinties. Zano Bodeno liudijimu, Romoje per metus uzfiksuota apie 82 atvejai, kai demonai uzvaldydavo damas. Celijus Aurelianas raso, kad vienu metu inkubai taip uzpludo Roma, kad tapo kone epidemija, o daugelis moteru veliau mire... Sv.Bernardo gyvenimo aprasyme pasakojama, kad Nante inkubas persekiojo viena dievobaiminga dama ir nesigedydavo isiropsti i sios lova, net jos vyrui matant...
Tokiu santykiu rezultatai buvo prazutingi ne tik sielai, bet ir kunui. Foma Valsingamas, Anglijos Sen - Albano miesto vienuolis pasakoja, kad 1440 m. viena mergina mire vos trys dienos po to, kai ja isniekino inkubas, susirgusi baisia liga, nuo kurios jos kunas issipute tarsi statine... Kita moteris, aprasyta Cezarijaus, savo gyvybe sumokejo uz viena vieninteli inkubo bucini. Tas pats Cezarijus pasakoja apie viena dvasininka, niekingai pasimirusi praejus trims dienoms nuo pasimatymo su sukubu... Taciau jei atsiduoti demonui reiske prazudyti save, tai jam nepaklusti irgi buvo pavojinga - viena dievobaiminga jaunuoli, atsisakiusi myletis su sukubu, "kazkokia velniska jega pakele i ora ir taip trenke i zeme, kad nelaimingasis, paliego ir po metu numire..."
[glow=red,2,300]Demonai moteris persekiojo ir XIX a. ...[/glow]
Manyta, kad inkubus gerokai isgasdino inkvizicijos lauzai, tad vel jie pasirode tik XIX a. De Miuso raso, kad 1844 m . liepos 17 d. jaunu damu draugija nusprende spiritistinio seanso metu issikviesti inkuba. Ir sis pasirode, taciau elgesi labai padoriai ir suzavejo visas moteris savo samojingumu. Taciau nakciai ipusejus tas pats inkubas sugebejo taip iaudrinti damas, kad visos jos atsidave gedingiausiam istvirkavimui, o ryto meta demonas dingo it seselis. Taciau veliau jis istisus 11 metu vis pasirodydavo vienai damai, kuri jam to vakarelio metu ypac patiko.
Tas pats de Miuso raso, kad tuo metu labai paplitusiu spiritistiniu seansu metu, damos, sedejusios arciausiai mediumu, jausdavo nematomas rankas, grabinejancias ju biustus ir kitas intymias vietas...
Pagal Baznycios tevu mokyma, inkubas buvo angelu, kazkada patekusiu i nemalone del savo nenumaldomo potraukio moterims. Tapes demonu, jis ir toliau tenkino savo aistras, uzpuldinedamas silpnesnes moteris, prievartaudamas jas, arba sukeldamas pastarosioms toki stipru geisma, kad sios ji galejo patenkinti tik su inkubu. Daugelis is paziuros padoriu viduramziu moteriskiu, ypac vienuoles, taip pateisindavo savo orgijas ir istvirkavimus, o visuomene jomis paprastai patikedavo. Matyt, is dalies todel, kad ir vyrai norejo tureti pasiteisinima savo pasileidimui pridengti - sukubus...
Inkubus galima sutikti jau pacia zmonijos ausra atpasakojanciuose mituose. Zaltys, suviliojes Ieva, buvo ne kas kitas kaip inkubas Samaelis. Pagal viena Talmudo pasakojima (rabino Ilijos), Adoma net 130 metu lanke ivairios demones, kurios nuo jo ir prigimde daugybe inkubu bei sukubu. Zudika Kaina inkubo palikuonimi laike ne tik kai kurie rabinai, bet ir graikas Suidas (XI a.).
[glow=red,2,300]Inkubai megdavo isikunyti lavonuose...[/glow]
Pagal visuotinai priimta nuomone demonai neturi materialaus kuno, todel manyta, kad savo materializavimuisi jie pasinaudoja dar nespejusiais labai sugesti numireliu kunais... Taciau patys gudriausi ir arsiausi demonai retkarciais galejo laikinai uzvaldyti ir gyvus zmones - moteru dazniausiai bendravusiu su inkubais, teigimu, paprastai tai budavo zavesnis kaimynas ar jaunas simpatiskas arklininkas...
Viena viduramziu vienuole pareiske, kad ja isprievartavo vietos prelatas - vyskupas Silvanas, taciaus sis, gindamsis, pareiske, kad ji tuo momentu buvo uzvaldes inkubas. Vienuolyno Taryba prieme si pasiteisinima...
Taciau kaip viduramziu moteris galejo suprasti ar jos meiluzis nera inkubas?.. Egzistavo bent keletas pozymiu, kurie skyre demonus nuo zmoniu. Jeigu pas moteri i lova isikrauste inkubas, visi likusieji nugrims i gilu miega, net salia miegantis vyras. Kiti pozymiai buvo dar labiau akivaizdus: inkubas daznai budavo gana bjaurus meiluzis, o jo lytinis organas atrode it gelezinis. Jis toks didelis, kad sukeldavo skausma ir nuo jo dvelke lediniu salciu. Kartais inkubu lytiniai organai turejo miniatiurinius ragelius...
[glow=red,2,300]Nuo inkubu nebuvo jokios apsaugos...[/glow]
Per visa viduramziu laikotarpi taip ir nebuvo sugalvota jokios veiksmingos priemones kaip nuvaryti si ikyru demona. O gal jie ir ne nenorejo rimtai atsikratyti sio meiluzio is ano pasaulio?.. Kartais, tiesa, padedavo maldos, egzorcizmas ar kunigo palaiminimas, bet dar dazniau visa tai budavo beprasmiska: demono apsestas zmogus nesiliaudavo istvirkauti... XVII a. gyvenes pranciskonu ordino vienuolis Liudvikas Sinistrari rase: " Inkubai nepaklusta egzorcistams, nebijo ju prakeikimu, nepaklusta sventoms relikvijoms ir nejaucia joms jokios baimes... Kartais jie net juokiasi is egzorcistu ir, pripuole, nuplesia dvasininkams drabuzius..." O jei inkuba labai supykdysi, jis gali pridaryti dar daugiau zalos.
Sinistrari pats bande isvaduoti viena garbinga dama nuo ja persekiojusio inkubo. Tada demonas prisirinko didziuli glebi cerpiu, ir jomis taip apkrove damos lova is visu pusiu, kad, atejus rytui, siai be kopeciu nepavyko issiropsti is guolio...
Kaip taisykle, inkubai lisdavo prie viduramziu moteru dazniau, nei sukubai prie vyru. Foma Katipratiskietis tvirtino, kad jam nesyk teko klausyti moteru, isprievartautu inkubu, ispazinties. Zano Bodeno liudijimu, Romoje per metus uzfiksuota apie 82 atvejai, kai demonai uzvaldydavo damas. Celijus Aurelianas raso, kad vienu metu inkubai taip uzpludo Roma, kad tapo kone epidemija, o daugelis moteru veliau mire... Sv.Bernardo gyvenimo aprasyme pasakojama, kad Nante inkubas persekiojo viena dievobaiminga dama ir nesigedydavo isiropsti i sios lova, net jos vyrui matant...
Tokiu santykiu rezultatai buvo prazutingi ne tik sielai, bet ir kunui. Foma Valsingamas, Anglijos Sen - Albano miesto vienuolis pasakoja, kad 1440 m. viena mergina mire vos trys dienos po to, kai ja isniekino inkubas, susirgusi baisia liga, nuo kurios jos kunas issipute tarsi statine... Kita moteris, aprasyta Cezarijaus, savo gyvybe sumokejo uz viena vieninteli inkubo bucini. Tas pats Cezarijus pasakoja apie viena dvasininka, niekingai pasimirusi praejus trims dienoms nuo pasimatymo su sukubu... Taciau jei atsiduoti demonui reiske prazudyti save, tai jam nepaklusti irgi buvo pavojinga - viena dievobaiminga jaunuoli, atsisakiusi myletis su sukubu, "kazkokia velniska jega pakele i ora ir taip trenke i zeme, kad nelaimingasis, paliego ir po metu numire..."
[glow=red,2,300]Demonai moteris persekiojo ir XIX a. ...[/glow]
Manyta, kad inkubus gerokai isgasdino inkvizicijos lauzai, tad vel jie pasirode tik XIX a. De Miuso raso, kad 1844 m . liepos 17 d. jaunu damu draugija nusprende spiritistinio seanso metu issikviesti inkuba. Ir sis pasirode, taciau elgesi labai padoriai ir suzavejo visas moteris savo samojingumu. Taciau nakciai ipusejus tas pats inkubas sugebejo taip iaudrinti damas, kad visos jos atsidave gedingiausiam istvirkavimui, o ryto meta demonas dingo it seselis. Taciau veliau jis istisus 11 metu vis pasirodydavo vienai damai, kuri jam to vakarelio metu ypac patiko.
Tas pats de Miuso raso, kad tuo metu labai paplitusiu spiritistiniu seansu metu, damos, sedejusios arciausiai mediumu, jausdavo nematomas rankas, grabinejancias ju biustus ir kitas intymias vietas...