Post by vampire on Sept 27, 2005 14:13:33 GMT -5
senovës graikø buvo laikoma vienu ið Septyniø Pasaulio stebuklø. Tai vienintelis stebuklas iðlikæs iki mûsø laikø. Jà knaisiojo kapø plëðikai, stukseno graikai ir romënai, ið patrankø ðaudë turkai ir prancûzai, arabø kalifas Mamunas ásakë prakirsti tunelá vakarinëje sienoje, kuris dabar ir vadinamas “Mamuno skyle”, bet ji stovi kaip stovëjusi – iðdidi ir paslaptinga. Faraonas Khufu atëjo á valdþià kai Senovës Egipto karalystë artëjo prie savo klestëjimo virðûnës. Khufu turëjo galimybës mokytis ið savo tëvo Sneferu patirties, kuris statë kelias piramides sau, todël sûnaus ðedevras pranoko tëvo pastangas, Khufu piramidë - piramidþiø statymo virðûnë.
Tai pirmoji ir didþiausia piramidë Gizos komplekse. Stebinanti ne tik savo dydþiu, bet ir matematiniu tikslumu. Jos originalus aukðtis 146,6m., dabartinis -138.75m. Nuo Khufu piramidës virðûnë buvo nuimta dar XIVa., kai arabai naudojo Gizos aikðtelæ kaip statybiniø medþiagø rezervà.Auksinæ virðûnæ iðlaikë tik Khafre piramidë.Pasvirimo kampas - 51º 50’ 40”.
Didþiosios piramidës vidus sudëtingesnis nei bet kurios kitos Gizoje. Viduje yra trys kameros, Khufu buvo pirmasis faraonas pakeitæs pakeitæs tradicijà, ir laidojimo kamerà padaræs ne poþeminëje dalyje, o piramidës centre. Taip pat yra du praëjimai, vienas tikrasis, kitas apgaulingas. Áëjimas á piramidæ yra Ðiaurinëje sienos dalyje.
Vidutinis bloko svoris 2.5 tonos. Kai kurie pamatiniai akmenys sveria apie 15 tonø. Sunkiausi yra granito blokai naudoti Karaliø kamerø "luboms", pagal apskaièiavimus jie turëtø sverti nuo 50 iki 80 tonø kiekvienas.
Piramidës vidus
Kiek þmoniø tiek ir nuomoniø - taip ir apie ðios piramidës paskirtá, konstrukcijà ir projektavimà prigalvota teorijø, taèiau yra archeologiniø árodymø , bendro paveikslo sulipdymui. Neseniai Dr.Zhakis Hawass pietinëje piramidës pusëje atrado rampos liekanas, vadinasi ið tiesø jomis buvo naudojamasi statant.Daugiau apie tai galite paskaityti ðioje svetainëje, o plaèiau apie Cheopso piramidæ Guardian's Giza svetainëje.
Prie Didþiosios Piramidës 1954m. rastas laivas pagamintas ið kedro, kurá ten gabalais uþkasë Khufu sûnus. Rekonstravus paaiðkëjo, kad jo bûta 43,4 m. ilgio, 5.9m. ploèio ir 1,78m. aukðèio! Galbût jis plukdë faraono kûnà (Egipte buvo paprotys, mirus faraonui, ypaè mylimam, jo kûnas bûdavo paleidþiamas Nilu laive, ir þmonës ið krantø stebëdami, galëjo atsisveikinti, taip buvo ir su Ramziu II), o gal tiesiog tarnavo kaip saulës simbolis.
Ðis atradimas privertë atsigauti diskusijas apie Egipto laivininkystæ. Yra duomenø, kad tokiais laivais Egiptieèiai pasiekdavo Kiprà, Finikijà, Kretà ir kitas aplinkines Vidurþiemio jûros ðalis, jiems gerai buvo þinomas kelias á rytus, galbût net Indijà. Australijoje Queensland'o valstijoje uoloje rasta daug egiptietiðkø raðmenø, be to nustatyta, kad papiruso rûðis, kurià naudojo egiptieèiai, tuo metu augo tik Australijoje. Egiptieèiø mumijø medþiagose rasta tabako ir kokaino, augalø, auganèiø tik centrinëje Amerikoje. Kaþkoks kontaktas tarp skirtingø kultûrø turëjo bûti, nes kitaip viso to paaiðkinti neámanoma.
Laivas ðiuo metu eksponuojamas muziejuje prie Didþiosios Piramidës.
