Post by vampire on Mar 11, 2005 12:49:23 GMT -5
Vampyras Drakula, ar Transilvanijos kunigaikðtis Vladas Tepesas?
Transilvanijos provincija Rumunijoje yra labiausiai þinoma dël vienos istorinës asmenybës, sukrëtusios pasaulá ir pakeitusios didþiausius dabartiniø þmoniø koðmarus. Tai Drakula – legendinis vampyras, kurá iðgarsino Bramo Stokerio knyga, tapusi siaubo literatûros klasika. Kas ið tiesø, pagal istorinius duomenis, buvo Drakula?
1431 metais Transilvanijos Sigisoaros mieste Valachijos kunigaikðèio Vlado II, pravarde Drakula, ðeimoje gimë Vladas Tepesas .1436 metais Vladas II atsiëmë Valachijos karûnà, taèiau niekas nepasikeitë, nes turkai pradëjo eiliná kartà ruoðtis þygiui á Europà. Reikëjo ruoðtis karui. Jaunas kunigaikðtis ir aristokratas Vladas Tepesas buvo auklëjamas karo dvasia, kadangi tuo metu jo tëvas nuolat kariavo su turkø armijomis. Jaunasis Vladas iðmoko karybos meno, kaip ir dera krikðèioniø riteriui, iðsiugdë neapykantà grobikams. Tuo paèiu metu Vengrijos karalystë taip pat tapo labai stipri, todël Vladui II teko laviruoti tarp dviejø galingø prieðininkø. Nuo 1436 iki 1442 metø jam teko net mokëti duoklæ turkø sultonui.
1444 metais vengrø karalius pradëjo þygá á Varnos miestà (dabartinë Bulgarija) prieð turkus. Vladas II su savo sûnumi Mircea, kaip karaliaus vasalai, taip pat dalyvavo tame þygyje. Mûðá vengrai pralaimëjo, vengrø karalius ið mûðio lauko gëdingai paspruko, o Vladas II su Mircea buvo pagauti ir po ákalinimo nuþudyti. Valachijos karûnà Vengrijos karalius atidavë ne teisëtam jos paveldëtojui Vladui Tepesui po jo tëvo ir brolio mirties, bet skyrë kità þmogø ið savo klano. Vladas Tepesas nuvyko pas turkus ir, jiems padedant, atsiëmë Valachijà 1448-aisiais, taèiau tik dviem mënesiams, nes Vengrijos karalius su gausesne kariuomene ðià provincijà dar kartà atëmë, o Vladà Tepesà iðtrëmë á Moldovà. Praëjus 3 metams, Moldovos kunigaikðtis buvo nuþudytas, todël tremtinys gráþo pas Vengrijos karaliø á Transilvanijà ir atgailaudamas papraðë prieglobsèio. Tuo metu Valachijai reikëjo patikimo valdovo, todël karalius atidavë Vladui ir jo tëvo valdas – Transilvanijà. Tuo Vladas, tapæs Vladu III, nepasitenkino ir laukë progos, kada galës atsiimti Valachijà.
Vladas III valdë Valachijà nuo 1456 iki 1462 metø. Jis pasistatë pilá ir ásikûrë Tirgovistëje (Tirgoviste). Tuo metu jis sëkmingai kariavo su turkais, taèiau 1462-aisiais turkai privertë já pasitraukti á Transilvanijà. Tada Vladà III iðtiko dar ir asmeninë tragedija. Jo þmona, nenorëdama pasiduoti á turkø vergijà, nusiþudë ðokdama nuo pilies kuorø á apaèioje tekanèià Argës (Arges) upæ. Pasitraukæs á Transilvanijà, Vladas III papraðë vengrø karaliaus pagalbos, taèiau ðis, uþuot padëjæs, pasodino Vladà III á kalëjimà, kuriame jis iðbuvo 12 metø. Kalëjimas kalëjimui nelygus, nes tuo metu Vladas II sugebëjo vesti antràjá kartà ir ne bet kà, o Vengrijos karaliðkosios ðeimos naræ, galbût net paèià Vengrijos karaliaus seserá. Tai padëjo Vladui III iðtrûkti ir 1476 metais jis atsikariavo savo gimtàjà Valachijà dar kartà drauge su vengrø kunigaikðèiu Steponu Batoru, kuris prisidëjo prie Vilniaus universiteto ákûrimo. Taèiau valdymo dþiaugsmas truko neilgai. Vladas III, uþkariaudamas savo tëvynæ, iðvijo turkø statytiná, o tai labai supykdë turkø sultonà, kuris su milþiniðka armija atëjo kerðyti. Dar tais paèiais metais ávyko mûðis, á kurá Vladas III tesurinko tik 4000 vyrø. Tada ðis kunigaikðtis ir þuvo. Kiti istoriniai ðaltiniai teigia, kad Vladas III buvo nuþudytas savo pavaldiniø dël þvëriðko elgesio.
Toks elgesys Vladui III, kuris buvo pramintas Drakula (drac – rumuniðkai reiðkia drakonas, o – ulea reiðkia buvimà kieno nors sûnumi) – drakono sûnumi, galima sakyti, padëjo iðlaikyti valdþià savo rankose ir atsilaikyti prieð Otomanø imperijos uþpuldinëjimus. Ið prigimties nepasitikëdamas þmonëmis, o ypaè pirkliais ir bajorais, Drakula juos masiðkai maudavo ant kuolø. Kad tokia kankinimo priemonë bûtø veiksminga, reikëjo, jog aukos nemirtø ið karto. Todël kuolai bûdavo netaðyti ir ne visiðkai smailûs. Auka buvo sodinama ant smaigo, kol ðis iðlásdavo per burnà arba krûtinæ. Kai kada ant kuolo buvo pamaunama ir aukðtyn kojomis. Drakulai nesvetimi buvo ir kitokie kankinimo bûdai: odos nunërimas, ákaitintø viniø kiðimas á panages, rankø ir kojø pririðimas prie keturiø arkliø ir t. t. Kad þmoniø movimas ant kuolo jam buvo ypatingai malonus, rodo toks faktas: bûdamas kalëjime, Vladas III gaudydavo peles ir maþus paukðtelius, juos skersdavo ir maustydavo ant maþø kuoliukø. Aukos, kurios susilaukdavo tokios baisios bausmës, daþniausiai bûdavo nepatikimi bajorai, pirkliai, sukèiai, vagys ir kitokie nusikaltëliai. Drakula negailëjo ir paprastø þmoniø. Bent kiek nusikaltæs valstietis ið karto buvo maunamas ant kuolo. Maunami taip pat buvo ir tinginiai bei melagiai. Negailëjo Drakula ir vargðø bei luoðiø. Visa tai buvo daroma ne vien dël liguisto pasitenkinimo, bet ir dël to, kad Vladas III labai norëjo, kad jo valdomame kraðte visi bûtø sàþiningi, iðtikimi valdovui ir sunkiai dirbantys, o taip pat ir padorûs þmonës. Dël padorumo „nusikaltimø“ ant kuolo atsidurdavo ir nemaþai moterø. Tokiomis priemonëmis Drakula pasiekë neblogø rezultatø – sumaþino nusikalstamumà ðalyje. Pasakojama, kad Vladas Drakula, norëdamas ásitikinti, kad jo ðalyje nebëra vagiø, centrinës miesto aikðtës viduryje prie ðulinio pastatë didþiulæ auksinæ tauræ, ið kurios visi galëjo gerti, taèiau ji nebuvo pavogta per visà Drakulos valdymo laikotarpá.
Tokie bausmës metodai ábaugindavo ir prieðus. Drakula per vienas Velykas Braðovo mieste sumovë ant kuolø aplink miesto sienas 30 tûkstanèiø þmoniø ir paliko juos ten kabëti. Turkø sultonas ir jo armija, pamatæ toká vaizdà ir pajutæ pûvanèiø lavonø dvokà, apsisuko ir gráþo á Konstantinopolá (dabar Istambulas) nieko nepeðæ. Sultonas kurá laikà dar ir negalavo. Ðtai kodël uþmuðus Drakulà jo galva buvo nuveþta turkø sultonui á Konstantinopolá, kur jis jà pasmeigë ant kuolo, kad visiems árodytø, jog baisusis Transilvanijos kunigaikðtis jau nebegyvas. Galvà visiem demonstratyviai rodë...
Visiðkai neaiðku, kodël Bramas Stokeris pavertë Drakulà vampyru. Vampyras yra padaras, siurbiantis þmogaus kraujà ir sutinkamas beveik visø Europos tautø mitologijose, taèiau Balkanuose ir Rytø Europoje ðis mitas ypaè daþnas. B. Stokeris niekada nëra buvæs Transilvanijoje, todël daug dalykø jo kûrinyje yra iðgalvoti. To uþteko, kad ðiuolaikinio þmogaus pasàmonëje atsirastø vampyro ávaizdis, kuris daþniausiai ir yra Drakula. Tai tikrai nereiðkia, kad tikroji Vlado III Drakulos istorija gali bûti pamirðta.
Transilvanijos provincija Rumunijoje yra labiausiai þinoma dël vienos istorinës asmenybës, sukrëtusios pasaulá ir pakeitusios didþiausius dabartiniø þmoniø koðmarus. Tai Drakula – legendinis vampyras, kurá iðgarsino Bramo Stokerio knyga, tapusi siaubo literatûros klasika. Kas ið tiesø, pagal istorinius duomenis, buvo Drakula?
1431 metais Transilvanijos Sigisoaros mieste Valachijos kunigaikðèio Vlado II, pravarde Drakula, ðeimoje gimë Vladas Tepesas .1436 metais Vladas II atsiëmë Valachijos karûnà, taèiau niekas nepasikeitë, nes turkai pradëjo eiliná kartà ruoðtis þygiui á Europà. Reikëjo ruoðtis karui. Jaunas kunigaikðtis ir aristokratas Vladas Tepesas buvo auklëjamas karo dvasia, kadangi tuo metu jo tëvas nuolat kariavo su turkø armijomis. Jaunasis Vladas iðmoko karybos meno, kaip ir dera krikðèioniø riteriui, iðsiugdë neapykantà grobikams. Tuo paèiu metu Vengrijos karalystë taip pat tapo labai stipri, todël Vladui II teko laviruoti tarp dviejø galingø prieðininkø. Nuo 1436 iki 1442 metø jam teko net mokëti duoklæ turkø sultonui.
1444 metais vengrø karalius pradëjo þygá á Varnos miestà (dabartinë Bulgarija) prieð turkus. Vladas II su savo sûnumi Mircea, kaip karaliaus vasalai, taip pat dalyvavo tame þygyje. Mûðá vengrai pralaimëjo, vengrø karalius ið mûðio lauko gëdingai paspruko, o Vladas II su Mircea buvo pagauti ir po ákalinimo nuþudyti. Valachijos karûnà Vengrijos karalius atidavë ne teisëtam jos paveldëtojui Vladui Tepesui po jo tëvo ir brolio mirties, bet skyrë kità þmogø ið savo klano. Vladas Tepesas nuvyko pas turkus ir, jiems padedant, atsiëmë Valachijà 1448-aisiais, taèiau tik dviem mënesiams, nes Vengrijos karalius su gausesne kariuomene ðià provincijà dar kartà atëmë, o Vladà Tepesà iðtrëmë á Moldovà. Praëjus 3 metams, Moldovos kunigaikðtis buvo nuþudytas, todël tremtinys gráþo pas Vengrijos karaliø á Transilvanijà ir atgailaudamas papraðë prieglobsèio. Tuo metu Valachijai reikëjo patikimo valdovo, todël karalius atidavë Vladui ir jo tëvo valdas – Transilvanijà. Tuo Vladas, tapæs Vladu III, nepasitenkino ir laukë progos, kada galës atsiimti Valachijà.
Vladas III valdë Valachijà nuo 1456 iki 1462 metø. Jis pasistatë pilá ir ásikûrë Tirgovistëje (Tirgoviste). Tuo metu jis sëkmingai kariavo su turkais, taèiau 1462-aisiais turkai privertë já pasitraukti á Transilvanijà. Tada Vladà III iðtiko dar ir asmeninë tragedija. Jo þmona, nenorëdama pasiduoti á turkø vergijà, nusiþudë ðokdama nuo pilies kuorø á apaèioje tekanèià Argës (Arges) upæ. Pasitraukæs á Transilvanijà, Vladas III papraðë vengrø karaliaus pagalbos, taèiau ðis, uþuot padëjæs, pasodino Vladà III á kalëjimà, kuriame jis iðbuvo 12 metø. Kalëjimas kalëjimui nelygus, nes tuo metu Vladas II sugebëjo vesti antràjá kartà ir ne bet kà, o Vengrijos karaliðkosios ðeimos naræ, galbût net paèià Vengrijos karaliaus seserá. Tai padëjo Vladui III iðtrûkti ir 1476 metais jis atsikariavo savo gimtàjà Valachijà dar kartà drauge su vengrø kunigaikðèiu Steponu Batoru, kuris prisidëjo prie Vilniaus universiteto ákûrimo. Taèiau valdymo dþiaugsmas truko neilgai. Vladas III, uþkariaudamas savo tëvynæ, iðvijo turkø statytiná, o tai labai supykdë turkø sultonà, kuris su milþiniðka armija atëjo kerðyti. Dar tais paèiais metais ávyko mûðis, á kurá Vladas III tesurinko tik 4000 vyrø. Tada ðis kunigaikðtis ir þuvo. Kiti istoriniai ðaltiniai teigia, kad Vladas III buvo nuþudytas savo pavaldiniø dël þvëriðko elgesio.
Toks elgesys Vladui III, kuris buvo pramintas Drakula (drac – rumuniðkai reiðkia drakonas, o – ulea reiðkia buvimà kieno nors sûnumi) – drakono sûnumi, galima sakyti, padëjo iðlaikyti valdþià savo rankose ir atsilaikyti prieð Otomanø imperijos uþpuldinëjimus. Ið prigimties nepasitikëdamas þmonëmis, o ypaè pirkliais ir bajorais, Drakula juos masiðkai maudavo ant kuolø. Kad tokia kankinimo priemonë bûtø veiksminga, reikëjo, jog aukos nemirtø ið karto. Todël kuolai bûdavo netaðyti ir ne visiðkai smailûs. Auka buvo sodinama ant smaigo, kol ðis iðlásdavo per burnà arba krûtinæ. Kai kada ant kuolo buvo pamaunama ir aukðtyn kojomis. Drakulai nesvetimi buvo ir kitokie kankinimo bûdai: odos nunërimas, ákaitintø viniø kiðimas á panages, rankø ir kojø pririðimas prie keturiø arkliø ir t. t. Kad þmoniø movimas ant kuolo jam buvo ypatingai malonus, rodo toks faktas: bûdamas kalëjime, Vladas III gaudydavo peles ir maþus paukðtelius, juos skersdavo ir maustydavo ant maþø kuoliukø. Aukos, kurios susilaukdavo tokios baisios bausmës, daþniausiai bûdavo nepatikimi bajorai, pirkliai, sukèiai, vagys ir kitokie nusikaltëliai. Drakula negailëjo ir paprastø þmoniø. Bent kiek nusikaltæs valstietis ið karto buvo maunamas ant kuolo. Maunami taip pat buvo ir tinginiai bei melagiai. Negailëjo Drakula ir vargðø bei luoðiø. Visa tai buvo daroma ne vien dël liguisto pasitenkinimo, bet ir dël to, kad Vladas III labai norëjo, kad jo valdomame kraðte visi bûtø sàþiningi, iðtikimi valdovui ir sunkiai dirbantys, o taip pat ir padorûs þmonës. Dël padorumo „nusikaltimø“ ant kuolo atsidurdavo ir nemaþai moterø. Tokiomis priemonëmis Drakula pasiekë neblogø rezultatø – sumaþino nusikalstamumà ðalyje. Pasakojama, kad Vladas Drakula, norëdamas ásitikinti, kad jo ðalyje nebëra vagiø, centrinës miesto aikðtës viduryje prie ðulinio pastatë didþiulæ auksinæ tauræ, ið kurios visi galëjo gerti, taèiau ji nebuvo pavogta per visà Drakulos valdymo laikotarpá.
Tokie bausmës metodai ábaugindavo ir prieðus. Drakula per vienas Velykas Braðovo mieste sumovë ant kuolø aplink miesto sienas 30 tûkstanèiø þmoniø ir paliko juos ten kabëti. Turkø sultonas ir jo armija, pamatæ toká vaizdà ir pajutæ pûvanèiø lavonø dvokà, apsisuko ir gráþo á Konstantinopolá (dabar Istambulas) nieko nepeðæ. Sultonas kurá laikà dar ir negalavo. Ðtai kodël uþmuðus Drakulà jo galva buvo nuveþta turkø sultonui á Konstantinopolá, kur jis jà pasmeigë ant kuolo, kad visiems árodytø, jog baisusis Transilvanijos kunigaikðtis jau nebegyvas. Galvà visiem demonstratyviai rodë...
Visiðkai neaiðku, kodël Bramas Stokeris pavertë Drakulà vampyru. Vampyras yra padaras, siurbiantis þmogaus kraujà ir sutinkamas beveik visø Europos tautø mitologijose, taèiau Balkanuose ir Rytø Europoje ðis mitas ypaè daþnas. B. Stokeris niekada nëra buvæs Transilvanijoje, todël daug dalykø jo kûrinyje yra iðgalvoti. To uþteko, kad ðiuolaikinio þmogaus pasàmonëje atsirastø vampyro ávaizdis, kuris daþniausiai ir yra Drakula. Tai tikrai nereiðkia, kad tikroji Vlado III Drakulos istorija gali bûti pamirðta.
Kartais zvilgsnis gali atspindeti salta sirdy
7 klasës istorijos kurse yra 
