Nesës problema

[vampire]

Ðiuo metu Lochneso pabaisos istorija vis daþniau nagrinëjama ir analizuojama, gretinant su pasakojimais apie kitus paslaptingus vandens gyvûnus. Ir kartu su Jeèio, sniego þmogaus, paslaptimi ji patinka þmonëms, trokðtantiems paslaptingumo ir máslingumo, kurio poreiká kursto ðiuolaikinës masinës informacijos priemonës. Be Jeèio, kurá esà matæs net Reinholdas Mesneris, jau kiek laiko "reiðkiasi" ávairûs milþiniðki beþdþionþmogiai. Tad Amerikoje atsirado siaubûnas, vardu Bigfutas, arba Saskvoèas, o Kinijoje, Rusijoje, Aliaskoje ir dar neþinia kur visa virtinë ásivaizduojamø, prasimanytø ar tikrø proþmogiø, gyvenusiø ankstesniuose evoliucijos etapuose ir iðlikusiø ligi ðiol: Arinkas ir Arisa (stepiø þmogus), Kiltanja (iðverstakis), Girkyèvavlynas (bëgikas), Mirygdis (peèiuitas), Terykas (sutemø þmogus), Tungus (laukinis þmogus), Vudevasa (þmogus vilkas), Silvestris (miðkinis) ir dar daugybë kitø: Alma, Khumjangas, Orangdalamas, Orangpedekas, Sedapa, Èuèuna, o filmø kûrëjai stengiasi priartinti mums ðias bûtybes, suteikti joms "pavidalà", padaryti jas beveik realias. Visa ði draugija - nuo Nesës iki Jeèio, nuo Bigfuto iki Èuèunos - kaip paprastai, stulbina tuo, jog nepaisant atkakliø pastangø neturime jokios aiðkios në vienos ðiø bûtybiø nuotraukos. Visubðe, net atokiausiuose pasaulio kampeliuose iðtisus metus tyko armijos fotoreporteriø (jau nekalbant apie mëgëjus), apsiginklavusiø brangiausiais ir tobuliausiais aparatais, bet në vienam ið jø ligi ðiol nepavyko padaryti vienos vienintelës aiðkios kurio nors ið ðiø paslaptingø siaubûnø nuotraukos. Keistai sutampant aplinkybëms, visada vyraudavo blogos oro sàlygos arba siaubûnai bûdavo per toli, arba pernelyg drumzlinas vanduo, arba pernelyg didþiulis netikëtumas, kad...

Niekas visame pasaulyje nelieka nepastebëtas agentûrø ir iliustruotø þurnalø fotoreporteriø, kurie iðtisas savaites neveikia nieko kito, tik ieðko sensacijø ir nepaprastø istorijø. Jø pastangoms nepasidavë tik Nesë ir jos kolegos. Kaip þinia, Lochnese jau dirbo kelios ekspedicijos, bet sensacija tapdavo reportaþai ne apie Nesæ, o apie jos ieðkojimus! Tokiø pabaisø nestigo ir anksèiau. Bet tada reikalas buvo daug paprastesnis. Dar neegzistavo fotografija, ir pieðëjai lengviau susidorodavo su tokiomis problemomis negu fotoreporteriai. Tarkime, 1848 metø lapkrièio 11 - àjà Leipcigo "iliustruotas laikraðtis" iðspausdino þemiau pateikiamà tekstà kaip praneðimà, o ne kaip satyriná pasakojimà ar þurnalistø "antá":

"Naujausiø árodymø, kad egzistuoja didþiulë jûrø gyvatë (scoliophis atlanticus), pateikë fregatos “Dedalas" kapitonas M.Kuha, kuris su dauguma savo karininkø ir águlos regëjo ðià gyvatæ, gráþdamas ið Rytø Indijos, kaþkur netoli Ðv. Elenos salos: “Gyvûnas apie 20 minuèiø buvo stebëtojø akiratyje ir praplaukë netoli fregatos. Jo galva apie 4 pëdas kyðojo virð vandens, o maþdaug 60 pëdø jo kûno plûduriavo pavirðiuje. Apskaièiuota, jog dar apie 30 - 40 pëdø kûno turëjo bûti po vandeniu, nes gyvûnas plaukë 15 myliø per valandà greièiu. Matomos jo kûno dalies apimtis buvo maþdaug 16 coliø, o kai jis atvërë nasrus, pilnus dideliø aðtriø dantø, atrodë, kad jo gerklëje galëtø lengvai tilpti staèias vyras". Ið admiralitetui pateikto raporto matyti, kad tai ávyko rugpjûèio 6 dienà 24° 44' pietø platumos ir 9° 22' rytø ilgumos; dangø gaubë tirðti debesys ir pûtë stiprus vëjas; “gyvûnas buvo tamsiai rudas, o jo kaklas geltonai baltas; jis neturëjo pelekø, o tik kaþkà panaðaus á arklio karèius ar veikiau á pluoðtà maurø ant sprando". Pridedame pieðiná, iliustruojantá ðá ávyká, kurá admiralitetui nupieðë kapitonas M.Kuha, garantuojantis jo patikimumà.<br>
Pasirodþius ðiam praneðimui, ðkiperis J.Hendersonas informavo þurnalo "Globe" leidëjà, jog amerikieèiø brigo "Dafnë" águla rugsëjo 20-àjà 4° 11' pietø platumos ir 10° 15' rytø ilgumos irgi pastebëjusi jûrø gyvatæ drakono galva ir ið 80 pëdø svaidþiusi á jà vinis bei senus gelþgalius. Jûrø gyvatë beregint iðkëlusi galvà, o jos kûnas paniræs á gelmes - tai galëjæ reikðti, jog jai kliuvæ. Taèiau nieko nepaisydama, ji nutolusi 15-16 mazgø per valandà greièiu, ir "Dafnë" neástengusi jos pasivyti. Visi ðie ávykiai suteikia þmonëms galimybæ tikëti, jog ir ðiandien jûrose esama pabaisø, kurios vadinamos jûrø gyvatëmis".

Tikriausiai taip. Bet, suprantama, faktas, jog leidinys paskelbë ðá praneðimà 1848 metais, todël jis jau kiek archaiðkas, neárodo ávyká buvus autentiðkà; lygiai taip pat jis nebûtinai turás bûti neátikimas. Panaðiai gali bûti ir su Nese. Tad ið 1848 metø gráþkime á nûdienà, kurios tvarinys ir yra Nesë. Nors... Viskas prasidëjo ne ðiame amþiuje, bet prieð 1400 metø, ðeðtajame ðimtmetyje. Bent taip pasakojama...

Maþdaug 565 metais airiø ðventojo, Kolumbano Vyresniojo, mokinys jbrido á minëtojo Lochneso vandenis. Jis ketino plaukti á kità krantà ir ið ten atplukdyti valtá savo mokytojui. Bet turbût kaþkas atsitiko? Taip, nes prieðingu atveju argi apie tai pasakotume?

"Riaumodama ir kaukdama ûmai iðniro ið eþero gelmiø ásiutusi pabaisa, ir vanduo tryðko ið jos baimæ kelianèiø nasrø." Bet kaip persigandæs plaukikas sugebëjo iðsigelbëti? “Nors ðventojo mokinys buvo apimtas siaubo, pats ðventasis Kolumbanas neprarado galvos. Galingu balsu jis liepë pabaisai pasitraukti. Siaubûnas, pakluso ásakymui". Mat kaip. Kokia mandagi pabaisa. Arba: matyt, ne veltui jis buvo ðventasis...

Pabaisa turbût ið tikrøjø labai iðsigando arba ðventojo þodþiai turëjo fantastiðkà galià. Ðiaip ar taip, kelis ðimtmeèius vyravo ramybë - bent jau taip atrodo, nes nëra þinoma jokiø sensacingø praneðimø ið Lochneso, iðskyrus informacijà apie atviroje jûroje klajojanèias “jûrø gyvates" ið Leipcigo “Iliustruoto Laikraðèio" - tik ûmai 1933 metais...

Lochnesas yra siauras vandens ruoþelis, kurio didþiausias gylis 275 metrai. Kartu su Lochliniu, Lochlochiu, Locherkeigu ir Lochoichu jis sudaro savotiðkà kanalà, kurio tik keli sausumos lopinëliai tarp Inverneso ir Obano nepaverèia Ðiaurës Ðkotijos sala. 1933 metø liepos 22 dienà, ketvirtà valandà po pietø, tai buvo tiksliai uþfiksuota, èia jvyko “siaubingas susitikimas su Lochneso pabaisa".

Sutuoktiniai Spaiseriai gráþo ið atostogø Ðkotijoje á Londonà pietine eþero pakrante, keliu, jungianèiu Invernesà su Fort Viljamu, kuris kiekviename þinyne apraðomas kaip “vienas IS vaizdingiausiø keliø ðalyje". Ûmai ponia Spaiser apmirë ið siaubo. Paparèiuose ðalia kelio “kaþkas" sukrutëjo. "Kaþkas milþiniðkas, panaðus á gyvatæ". Dþordþas Spaiseris vëliau prisipaþino ið pradþiø manæs, jog tai labai didelë gyvatë. Taèiau veikiai supratæs, kad tai negalinti bûti gyvatë. Ðio “gyvûno", kaip teigë sutuoktiniai, "galva buvo keistai maþa ir laikësi ant ilgo, plono kaklo, pereinanèio á stambø kûnà. Siaubûnas neturëjo nei rankø, nei kojø, vien didþiulius pelekus". Kas, perskaitæs ðá apraðymà, neiðvystø vaizduotës akimis dinozauro? Bet ar galima manyti, ásivaizduoti, tarti, jog kai kurie egzemplioriai "pamirðo iðmirti" ir vis dar ramiai sau gyvena". Aiðku, tai labai abejotina, taèiau ðios galimybës negalima visiðkai atmesti. Pabaigai dar kelios pastabos. Nepaisydamas savo svorio, tasai gyvûnas - pabaisa ar kas toks ten buvo (Spaiseriai teigë já buvus 8-10 metrø ilgio) gana greitai judëjo ir sausumoje, nors iðvaizda priminë vandens gyvûnà: "Be galûniø, vien su pelekais..." Tikriausiai alkis privertë já iðlipti á sausumà. “Nes nasruose jis laikë nedidelá ëriukà, ið kurio tekëjo kraujas". Ðioje vietoje, pereinant prie kitø praneðimø, bûtinai reikëtø tarti keletà þodþiø apie tai, kaip sunku bûti liudininku. Tai lieèia ir sutuoktinius Spaiserius, ir tûkstanèius kitø liudininkø, kurie prisiekë visais ðventaisiais "tikrai" regëjæ Nesæ, Jetj ar dar kaþkà, ko daþniausiai, objektyviai màstant, net negalëjo matyti ar bent jau ne taip, kaip norëjo. Tai lieèia ir tûkstanèius þmoniø, liudijanèiø kasdien viso pasaulio teismuose; tai toks fenomenas, kurá pirmaisiais studijø metais nagrinëja teisës fakultetø studentai, tai - stebëjimo subjektyvumas. Nei dël blogø ketinimø, nei dël nerûpestingumo penki ar daugiau to paties ávykio apraðymai taip radikaliai ir taip nesuprantamai skiriasi vienas nuo kito. Todël ne tik profesionalûs skeptikai, bet ir visi patyræ teisininkai dreba, iðgirdæ þodþius “savo akimis regëjæs liudininkas", ypaè tada, kai jie itin stipriai pabrëþiami ar pateikiami kaip pagrindinis argumentas. Bet gráþkime prie temos. Esama nesuskaièiuojamos daugybës “faktø" (jei tai ið tikrøjø faktai!), kuriuos ir reikëtø pateikti. “Apstulbæ ið siaubo", sutuoktiniai Spaiseriai þvelgë, kaip "pabaisa" iðnyksta Lochneso gelmëse. "O drumzlinos bangos plakësi taip, lyg nieko nebûtø ávykæ”. Taigi.

Tais paèiais, t.y. 1933 metais, .vienam prie Lochneso atostogaujanèiam gydytojui, atrodo, pavyko pirmàsyk nufotografuoti pabaisà. Ði nuotrauka ne itin ryðki ir vaizduoja kaþkà, kà galima pavadinti stambiu kaklu, ant kurio laikosi nedidelë galva (jei norima kaþkà tokio iðvysti), ir ið vandens kyðanèia gyvûno nugara. Gydytojas teigë "pabaisà" buvus per 200 - 250 metrø nuo jo. Jis tvirtino fotografavæs netoli Invermoristono, nuo kelio, tiesiamo ðalia eþero. Pasaulis gavo naujà sensacijà ir naujà, atrodytø, neiðsemtà ir plaèià temà diskusijoms, nes remiasi nepatikima informacija. Tie, kuriuos "patikëjusieji" kiek paniekinamai pavadino “racionalistais", sugebëjo tai visiðkai natûraliai paaiðkinti.

[vampire]

Kitas epizodas: "1969 metais prie Lochneso atvyko (aiðku, grynai "moksliniais" tikslais) japonø televizijos ekipa, apsiginklavusi naujausiomis povandeninio filmavimo kameromis. Ið JAV buvo atgabentas vienvietis povandeninis laivas, o tyrinëtojø kateris su itin sudëtingais garsø registravimo árengimais nuolat plaukiojo po eþerà..." Ir kà gi? "Pabaisa nepasirodë". Taèiau "Povandeniniu laivu buvo padaryta atradimø, á kuriuos entuziastingai reagavo gausëjantys Lochneso pabaisos gerbëjø pulkai". Nors ir gerbëjø entuziazmas nëra, tiesà sakant, árodymas. "Netoli Urkuharto pilies eþeras pasirodë esàs 60 metrø gilesnis, negu manyta ligi tol". Oho! "Tad pabaisa turëjo gerokai daugiau galimybiø pasislëpti! Be to, buvo atrastas didþiulis povandeninis urvas, puikiai tinkantis gyventi pabaisai". Dabar jau darosi ádomiau. "1975 metø pabaigoje Bostono Taikomøjø mokslø akademijoje pradëta nagrinëti medþiaga, nufilmuota tø paèiø metø birþelio mënesá. Kamera ið motorlaivio buvo nuleista á didþiulá gylá. Tobuliausi reflektoriai sklaidë drumzlino vandens tamsà, o kamera be paliovos filmavo. Tobuliausi reflektoriai ir filmavimas "be paliovos": tikriausiai pavyko kaþkà uþfiksuoti. "Kruopðèiai iðtyrus filmuotà medþiagà, gauti stulbinantys rezultatai. Filmo kadruose galima áþvelgti gyvûnà, kurio ilgis maþdaug 11 metrø. Jis turi apie 2,5 metro ilgio kaklà ir yra pilkai rudos spalvos." Apie tokiø "stulbinanèiø" (kaipgi kitaip!) rezultatø autentiðkumà, apie pobûdá ir formà, kokie jie pasiekia þiûrovà populiariose mokslinëse programose, gali kalbëti kiekvienas, kas yra dirbæs masinës informacijos priemonëse. "Bostono mokslininkai ið Taikomøjø mokslø akademijos perdavë ðià gausià filmuotà medþiagà NASA'i, kuri jà apdorojo pasitelkusi naujausià kompiuterinæ technikà." Ir tada: "Buvo paskelbtos kai kurios detalës." 0 bûtent: "Viename ið kadrø atpaþinti didþiulio sutvërimo kontûrai. Stebëtinai aiðkiai matyti jo pelekai." Tad naujausi kompiuteriai vis dëlto atpaþino "kaþkoká didþiulá sutvërimà", bet áþvelgë tik "jo kontûrus"... Toliau: "Taikomøjø mokslø akademija iðsiuntë á Lochnesà antrà tyrinëtojø grupæ, kuri taip pat gráþo su gausia filmuota medþiaga. Átikinamiausias buvo toks epizodas: maksimaliai stipri ðviesa iðryðkino mikroskopines dumblo daleles nelyginant þvaigþdes milþiniðkame Paukðèiø take. Ádomesnis uþ ðá ðviesos efektà buvo kairiajame kadro pakraðtyje matomas stambus didþiulio gyvûno kûnas. Jame galima atpaþinti dvi galûnes. panaðias kojas ar pelekus, ir ilgà, iðlenktà kaklà su maþyte, vos besiskirianèia nuo kaklo galva". Jei tai ið tikrøjø buvo galva. Esama ir paèios galvos kadrø, "truputá neryðkus Lochneso pabaisos portretas". Bet tai tikriausiai kaþkokie burtai. Vos prieiname iki detaliø, kadrai tampa vienodai neryðkûs... "þymus zoologas ir publicistas, gyvûnø pieðiniø ekspertas Piteris Skotas, remdamasis ðiais kadrais, nupieðë imponuojantá paveikslà." Ir toliau likime skeptikais. Gyvûnø pieðëjas gali bûti toks iþymus ir puikus ekspertas, koks tik panorëjæs; tai, kà jis pieðia, gali imponuoti ar ne, bet tai ne árodymas, jog Nesë egzistuoja, o tik hipotezë, vaizdinys, egzistavimo galimybës þenklas ar tiesiog pagal uþsakymà atliktas darbas. "Ðalia nedidelës, panaðios á ausá ataugos matyti du siauri kauburëliai arba ragai. Jie truputi primena sraigës "ragus". Neáprasta ir gyvûno oda. Joje galima áþvelgti keistà raðtà, tikriausiai tai kraujagysliø tinklas." Kadangi gyvûnø pieðëjas turi teisæ á tam tikrà interpretacijos laisvæ - nors remiasi "gausia" filmuota medþiaga, kuri, nepaisant "maksimaliai stiprios" ðviesos ir "naujausiø kompiuteriø", yra viso labo tik "neryðkûs" kadrai - jo pieðiniai nëra daiktinis árodymas... "Filmuoti kadrai atskleidë ne tik pabaisos iðvaizdà. Paaiðkëjo, jog Lochnesas irgi atrodo visiðkai kitaip, negu buvo ásivaizduojama." 0 bûtent: "Lochnesas jokiu bûdu neprimena þemëje iðkasto lovio. Jo dugnas veikiau panaðus á giliø, staèiasieniø tarpekliø labirintà. Eþero dugnà vagoja gilûs grioviai su daugybe atðakø. Tad neþinia, kiek ten yra povandeniniø urvø". Ar tai (hipotetinis) árodymas, kad Nesë (hipotetiðkai) egzistuoja? "Puikus amerikieèiø mokslinis þurnalas "Technology Review" priëjo teigiamà iðvadà: Taikomøjø mokslø akademijos filmuota medþiaga árodo, jog ið tikrøjø egzistuoja kaþkas tokio kaip Lochneso pabaisa. Skirtingi kadrai sudaro logiðkà visumà ir perteikia vieningà vaizdà, árodantá, kad "Lochnese esama kaþkokio didþiulio vandens gyvûno."

Jei ið tikrøjø taip yra. Skaitome toliau: "Nors nesame zoologijos ekspertai, negalime nurodyti jokios reiðkiniø kombinacijos, galinèios padëti interpretuoti gautus duomenis kitaip, negu bûtent taip, jog Lochnese gyvenàs didelis sutvërimas. Net specialistai neástengë mums to logiðkai paaiðkinti. Be to, turime rezultatus tyrimø, kurie gan átikinamai leidþia manyti, jog Lochnese egzistuojanèios tokios sàlygos, kad panaðûs gyvûnai èia galëtø gyventi". Ðis aiðkinimas reiðkia maþdaug tai: "Jei bûtø árodyta, kad juoda yra balta, bûtume linkæ sutikti su ðia hipoteze". Ir toliau: "Piteris Skotas suteikë eþero pabaisai moksliná pavadinimà: NESSITARAS RHOMBOPTERYX, t.y. Nesë, gyva bûtybë su rombo pavidalo pelekais". Tuo vienareikðmiðkai árodyta, kad... Ne, dar nieko neárodyta. "Taèiau nenutyla balsai skeptikø, kurie stengiasi viskà paaiðkinti "natûraliai". Atrodo, jog fantastiðkiausi sprendimai siûlomi tik tam, kad bûtø galima paneigti didþiulio vandens gyvûno Lochnese egzistavimà." Vis dar laikomasi tos paèios strategijos: tinkamai suformuluoti neiginiai skirti nepatikliesiems. "Visai rimtai buvo teigiama: filmuojant po vandeniu ekipa aptiko senà vikingø laivà; tai, kas ligi ðiol buvo laikoma gyvûno kûnu, yra ne kas kita kaip laivo korpusas, o jo pirmagalys buvo laikytas galva. Ðis aiðkinimas atrodo neátikëtinas." Tikriausiai taip ir yra. Bet todël ir ðis teiginys negali bûti Nesës egzistavimo árodymas. "Bet kas yra Lochneso pabaisa? Banginis, delfinas ar ruonis? Þinant, jog vanduo yra pernelyg ðaltas þinduoliams, ðie gyvûnai turëtø bûti aktyvesni ir daþniau iðnirti á pavirðiø." Galiausiai retorinis klausimas: "Ar tai turëtø bûti dinozauras, o gal pleziozauras? Manoma, kad ðie gyvûnai iðmirë prieð 70 milijonø metø. Bet ir latimerija buvo laikoma iðmirusià net iki 1938 metø, kai Indijos vandenyne, prie Afrikos krantø, buvo pagautas vienas ðio gyvûno egzempliorius". Ðis palyginimas nëra visiðkai tapatus, nes latimerija, ðiaip ar taip, buvo "faktiðkai" atrasta ir pagauta; tad tæskime: "Gal tai ávyko prieð 10 000 - 15 000 metø. Paskutiniojo ledynmeèio danga tirpo, eþeruose kilo vandens lygis. Tarpekliai virto slëniais, kuriuos uþliejo vanduo. Ar keli Lochneso pabaisos egzemplioriai - nesvarbu, kas jie zoologiniu poþiûriu - buvo ákalinti eþere, vandeniui vël ëmus slûgti? Nesvarbu, kas yra Lochneso pabaisa, jos tikrai neiðgalvojo nûdienos þurnalistai; jau nuo ðeðtojo ðimtmeèio vidurio jà gaubia paslapties skraistë". Manant, suprantama, jog sena 565 metø istorija nëra legenda ir pretekstas dar syká atgaivinti (na, gerai: atrasti) Nesæ...

Lieka neiðspræstas dar vienas klausimas: jei, "remiantis naujausiais tyrimais", Nesë esanti bûtybë, panaði á pleziozaurà kaip tada sutuoktiniai Spaiseriai galëjo iðvysti bûtent vandens - pasak jø þodþiø - gyvûnà su pelekais, sausumoje uþpuolusá ëriukà, o melþëjas áþvelgti ant jo nugaros kauburius, kuriø neturëjo joks pleziozauras? Na, gerai, tai gali bûti "smulkmenos". Bet juk pagaliau jos ir yra svarbios.

Galiausiai informacija ið enciklopedijos, kuri, apibendrindama ligðioliná Nesës "moksliniø" tyrimø etapà, "ið esmës" neatmeta galimybës - kaip ir kampanija masinës informacijos priemonëse - kad Nesë galinti egzistuoti, be to, net ne viena. (Tai dar vienas faktas, apie kurá nutyli visi Nesës gerbëjai. Kaip vienas vienintelis gyvûnas gali iðgyventi ðimtus, o gal net tûkstanèius metø? Ar Nesë nemirtinga ir labai vieniða? Jei ne, kadangi sunku taip manyti, turëtø egzistuoti bent du tokie gyvûnai, t.y. pora, sugebanti susilaukti palikuoniø. 0 gal Nesë ið tikrøjø paskutinis ðios rûðies gyvûnø egzempliorius? Jei taip, tai nuo kada? Ir kada galima laukti jos natûralios mirties?

"Gyvi reliktai - tai augalø ar gyvûnø rûðys, kurios nepakito per milijonus metø. Vienas þinomiausiø reliktø - latimerija, vienintelë ðiandien gyvenanti rieðapelekiø atstovë. Rieðapelekiai gyvenæ mezozojaus eroje ir baigiantis kreidos periodui iðnykæ.<br>
Ties Pietø Afrikos krantais, netoli Madagaskaro, sugavus gyvà rieðapelekiø atstovæ, atsirado neeilinë proga iðtirti anatomijà gyvûnø, kurie ligi tol buvo þinomi tik ið suakmenëjusiø liekanø Gyvi reliktai leidþia atlikti giminingø rûðiø filogeninæ analizæ; jø nepakitusi morfologija tai daugmaþ pastoviø aplinkos sàlygø, daþnai vyravusiø ilgà laikotarpá, padarinys. Gyvø reliktø esama tarp stuburiniø, bestuburiø ir augalø. Haterijai (maoriø kalba ji vadinama tuatara) dar neseniai grësë pavojus iðnykti. Ðiandien jà saugo ástatymai vienintelë gyva snapagalviø ropliø bûrio atstovë. Ðie ropliai buvo plaèiai paplitæ triaso periode, o vëliau jø gerokai sumaþëjo. Haterija labai primena savo triaso ir jûros laikø giminaièius ir yra praktiðkai nepakitusi nuo ankstyvojo mezozojaus Kaip amþino bestuburio pavyzdá galima paminëti moliuskà Noepilina galathea; jis laikomas vieninteliu iðlikusiu Monoplacophora klasës moliuskø atstovu. Já 1952 metais Ramiajame vandenyne, ties Meksikos krantais, daugiau kaip 3000 metrø gylyje sugavo danø ekspedicijos, plaukusios laivu "Galatëja", nariai, o ligi tol Monoplacophora moliuskai buvo þinomi tik ið kambro ir devono laikø...