Post by vampire on Mar 23, 2005 14:49:50 GMT -5
Pradþia Nr. 1
Kapitonas Dþonas Kornvalis ir jo 36 pavaldiniai tikëjosi rûsèios þiemos. Jie plaukë á ðiauræ. Plaukti trukdë stiprûs vëjai, anksèiau negu paprastai atsiradto ledo lyèiø. Rugsëjo 30-ajà buvo likæs tik siauras vandens ruoþelis. Spaiio 1-àjà jie áðalo tarp ledø. Águlai negrësë joks pavojus. Nedidelë Point Bero gyvenvietë Aliaskoje dunksojo jau èia pat. Ten buvo ásikûrusi atstovybë prekybinës flrmos, kuriai dirbo "Beièimas". Igula paliko laivà ir nuþingsniavo kelis kilometrus iki gyvenvietës. Tuo metu paaiðkëjo, kad artinasi stiprus ðtormas, kurio laivas galëjo neiðtverti. Buvo galima tikëtis, jog vëjo genami ledai sutraiðkys já it rieðutà.
Ðtormas ðëlo dvi dienas. Bet "Beièimas" atsilaikë ir iðsivadavo ið ledo gniauþtø. Águla grjþo á laivà. Taèiau viltasi per anksti. Spalio 8-àjà jie vël ástrigo tarp ledø. Laivas perdavë SOS signalà. Ið Nomo pakilo du lëktuvai, kurie iðgabeno 20 águlos nariø. Kapitonas ir 16 jûreiviø nusprendë pasilikti netoli laivo. Kitas ðtormas ásisiautëjo lapkrièio 24-ajà. Septyniolika iðtvermingøjø pasislëpë primityviuose nameliuose, kuriuos patys susirentë sausumoje.
Ðtormui nurimus, "Beièimas" buvo dingæs. Já aptiko uþ 60 kilometrø á pietus. Laivas vël ástrigo tarp ledø, kol kas nebuvo ámanoma jo iðvaduoti. Kovo 12-àjà medþiotojas, keliautojas ir tyrinëtojas Leslis Melvinas aptiko "Beièimà" tarp Herðelio salos ir Nomo. Jis uþlipo á dená ir pamatë, kad viskas tvarkoje. Net krovinys, kurá sudarë daugiausia kailiai, buvo - kaip jis tvirtino - gerai iðsilaikæs. Taèiau paskui, jei tikëti praneðimais, ëmë dëtis nepaprasti dalykai.
Lygiai po metø, 1932 metø kovo mënesá, grupë eskimø aptiko laivà ten, kur águla já paskutinásyk paliko. Kai visa grupë, tai yra maþdaug 30 þmoniø, jau buvo laive, vël kilo ðtormas, kuris laikë juos ákalinæs 10 dienø.<br>
Kiti praneðimai:
1933 m. rugpjûtis: "Beièimas" dreifuoja á ðiauræ".
1934 m. liepa: "Ðkotø botanikas Hatèingtonas su keliais dràsuoliais uþlipo á "Beièimu" dená. Vyrai iðbuvo laive kelias valandas".
1935 m. rugsëjis: "Beièimas" pasiekë Aliaskos pakrantæ".
1939 m. lapkritis: "Kapitonui Hugui Polsonui pavyko "Beièimu" kaþ-kiek nuplaukti, bet dreifuojantys ledai vël uþtvërë jam kelià".
Po ðio paskutinio mëginimo iðlaisvinti "Beièimà" jis dar 7 metus be águlos dreifavo po Arkties vandenynà. Bet, atrodo, dar daug kartø buvo pastebëtas ir vëliau. Nors ir dabar neaiðku, kur tikrovë, o kur jûreiviø prasimanymai, kur faktai, o kur fikcija ir subjektyvus tikëjimas.
1962 metais grupë eskimø matë laivà, kuris turëjo daugiau kaip 30 metø dreifuoti be águlos, Boforto jûroje. Ir vël "nepavyko jo iðlaisvinti". Lygiai taip pat tvirtinta 1969 metais, kai "Beièimas" eiliná kartà atsidûrë ledo gniauþtuose.
Menkai átikima, kad águlos paliktas laivas beveik 40 metø kiekvienà þiemà bûtø ákalintas Arkties vandenyno leduose ir tai atlaikytø. Sunku patikëti, kad jis nepaskendo ir neriogso jûros dugne, net jei kaþkiek laiko ir dreifavo be águlos.
"O jis vis pasirodo, ðis eskimø garbinamas laivas - vaiduoklis, kurio jie truputá prisibijo".
Tikrai? O gal senuoju "Beièimu" buvo palaikyta daugybë kitø laivø? O gal èia kaþkokia mistifikacija?
Aiðku, neámanoma, kad laivas nuskæstø ir vël pasirodytø. Taèiau prieðingai bet kokiems dësniams reikëtø pripaþinti ámanomu dalyku, jog kaþkoks laivas atkakliai nenori nuskæsti. Tik kodël, nesilaikant jûros ástatymø, niekas per ðiuos 40 metø, tai yra iki 1969 metø, kai ðis laivas buvo pastebëtas paskutiná kartà, nemëgino jo apsaugoti?
Prieðingai kai kuriems jûreiviø prasimanymams ir gerokai neátikinamesnëms teorijoms, pasak kuriø, kaip atsitiko "Pamyrui" ir kitiems tikrai nuskendusiems ir tartum pasirodantiems laivams, esama neiðtirtø povandeniniø sroviø, kurios iðkelianèios nuskendusius laivus á pavirðiø - ðis atvejis nëra visiðkai nerealus.
Jei kà nors tokio apskritai bûtø galima ásivaizduoti, tai tikrai - kaip pasakojimuose apie "Pamyrà" - laive negalëtø bûti jûreiviø, ir dar vilkinèiø mirtinai baltas palaidines ar kokius nors kitus anø laikø drabuþius bei dirbanèiø savo darbà - su raudonais þibintais ir be jø...<br>
Dar vienas máslës aiðkinimo variantas: gal tai fata morgana vandenyne ar tam tikras vaizdo atspindys? "Ar ámanoma, kad nuskendæ ir po vandeniu dreifuojantys laivai kartais priartëtø prie pavirðiaus ir atsispindëtø?" Taèiau net jei taip ir atsitiktø, nebûtø ámanoma iðvysti dirbanèios águlos, jau nekalbant apie tai, kad toks reiðkinys paprasèiausiai negalimas fiziðkai...
Tad galbût fata morgana? "Ar þmonës, regëjæ netikëtai pasirodþiusius laivus - vaiduoklius, ið tikrøjø matë tolumpje praplaukianèius laivus, ar tapo fata morganos aukomis?"
Ir ði hipotezë maþai átikinama, nors maèiusieji pateikia daugybæ smulkmenø. Jie daþnai regëjæ laivuose - vaiduokliuose jûreivius, vilkinèius seniai praëjusiø laikø mundurus bei drabuþius, kuriuos galima iðvysti tik muziejuje. Be to, labai tiksliai apibûdindavo ðiuos laivus - vaiduoklius, nepalikdami jokiø abejoniø: tai buvo visiðkai tiksliai atpaþintas, seniai nuskendæs laivas, atrodantis taip, tarsi jgulos valdomas vis dar plauktø á reisà. Neiðsemiama þmoniø fantazija...
Tad jei susigundytume pareikðti, kad XVII ðimtmeèio laivø - vaiduokliø máslë vis dar neiðaiðkinta, mûsø teiginys vien rodytø, jog dar ilgai neatskleisime paslapèiø apie tai, kas gimsta þmogaus vaizduotëje...
