Post by vampire on Mar 11, 2005 13:20:51 GMT -5
Gotikinis judëjimas, gotikinë subkultûra, ar kokiu kitu vardu tai pavadintume, - mûsø dienomis ágauna didelá populiarumo pagreitá, pop kultûros rykliams susidomëjus keistu gotiðku stiliumi, bei tikrai plataus spektro muzika. Taèiau pop kultûra tëra pinigø „darymo maðina“, pernelyg nesirûpinanti paèio judëjimo esme - apsiribojanti juodø nagø ir latekso ávaizdþiu. <br>Samprata ‘Gotika’ - tai daugelio amþiø ir kultûrø suformuotas palikimas ir að pamëginsiu kiek ámanoma glausèiau apþvelgti tai, kas sukûrë Gothic subkultûrà, jos pagrindinius principus, bei prieþastis, verèianèias daþnà ne pirmus metus "juodojoje scenoje" esantá asmená sarkastiðkai ðypsotis stebint pop kultûros bandymus matuotis spygliuotus antkaklius bei klijuoti savo þvaigþdutëms "naujø atradimø" etiketes.
Gotikinë subkultûra - tai savotiðka pasaulëþiûra, toli perþengusi gyvenimo bûdo, klausomos muzikos, seksualiniø potraukiø ar kitas ribas. Kaip taikliai buvo pastebëta kaþkuriame ið daugelio, subkultûros temomis raðanèiø Interneto resursø: "Gotika nëra daiktavardis, gotika tai bûdvardis, apibûdinimas".
Gotika kaip bûdvardis, kaip savotiðkas kokybës ekvivalentas yra pagrindinë prieþastis, kodël taip sunku apibrëþti keliais þodþiais kas tai yra. Pamëginkite apibrëþti savokas "groþis" ar "groteskas" ir Jûs suprasite Gotikos ribø neapibrëþtumà. Juolab kad Gotika yra ir groþis ir groteskas vienu metu.
Jei Gotika yra kokybë, daugelis krypèiø gali bûti Gotiðkos (todël ði subkultûra apjungia muzikà, menà, literatûrà, kinà, madà, - praktiðkai bet kurià þmogaus veiklà susijusià su kûryba).
Gotika visø pirma tai estetika. Tai estetikos poreikis þmogaus gyvenimo kelyje, neatsiejamai susijusiame su skausmu ir mirtimi. Todël Gotikos esmë yra Menas (visose savo formose), menas - þmogaus sielos kalba. Gotika yra tas dialektas, kuris kalbasi su mumis ir moko suprasti tamsiàsias Realybës kertes, be kuriø suvokimo neámanoma gyventi Harmonijoje su ðviesiosiomis.
Nuo pat þilos senovës daugelis tø, kurie buvo paþengæ ðiek tiek toliau uþ homo sapiensui áprasto "maisto-miego-sekso" ciklo, þinojo, kad gyvenimo prasmë ir esmë slypi kaþkur kitur, uþ minëto ciklo gniauþtø. Kad þmogiðkieji jausmai, jo kûrybinio prado realizavimas yra daug svarbiau, nei deimantinis karstas ar dël tavo palikimo besiriejantys palikuonys, pasidarë nykiai nesuprantama mûsø laikmetyje. Daugelis senovës kultûrø buvo daug sveikesnës ir bûtent jø lopðyje gimë Gotika.
1. „PRIEÐISTORËS PRIEÐISTORË“
Daugelis materialistinës visuomenës nesuprastø ir atstumtø personø linko tamsiosios egzistencijos pusës link, jos ðeðëliuose ieðkojo uþmarðties ir panaðiø á save.
Prieð atsirandant monoteizmui kaip reiðkiniui, þmogui buvo aiðku ir nekëlë jokiø su erezija susijusiø abejoniø tai, kad Gyvybë ir Mirtis yra vieno proceso sudëtinës dalys, kad viena be kito neásivaizduojama ir kad Ðviesa ir Tamsa savo konfrontacija verèia palaikyti trapø gamtos reiðkiná vardu Realybë. Norint suprasti paèias giliausias, ávairiø senovës kultûrø griuvësiuose pasislëpusias gotikinës kultûros ðaknis, reiktø nepatingëti ir skirti ne vienà vakarà tø kultûrø, bei jø religijø tyrinëjimui.
Gotikinë estetika turi daug bendro su senovës rytø (Egiptas, Mesopotamija), tolimøjø rytø (Kinija, Japonija) kultûromis, siejasi net ir su labiau egzotiðkø kultûrø menu bei mada. Kadangi tai gigantiðka meno, istorijos, filosofijos ir banalios þmogiðkosios kanèios galaktika, pernelyg neiðsiplësiu ir duosiu galimybæ jums patiems pastudijuoti ið amþiø glûdumos atsineðtus kertinius gotikinës kultûros akmenis. Þinoma ten nerasite nieko panaðaus á "ðios deivës ávaizdis sutinkamas gotikiniø grupiø imidþe ir kûryboje". Ar rasite ryðius priklauso tik nuo Jûsø.<br>Vëlgi, galime sugráþti prie ðio teksto pradþioje paminëtø "groþio" ir "grotesko". Senovës Egipte mirtis nebuvo kaþkas baisaus ar juolab ðlykðtaus, kas ðiais laikais drebina bet kurá Vakarø kultûros atstovà. Tai buvo natûrali Ciklo pabaiga, naujo Ciklo pradþia, Amþinybës atkarpos baigtis ir Mirtá ði kultûra apgaubë Menu ir Groþio skraiste.
1.1. Viduramþiai<br>
Gotikinio judëjimo atstovø dievinamas laikotarpis (dël savo estetikos, mistikos ir pirmøjø siurrealizmo apraiðkø mene), kuris buvo tikras pragaras þmogaus asmenybei. Atsiradus monoteizmui ir iðtraiðkius pagoniðkas Europos kultûras, Vakarø kultûra ilgiems amþiams atsidûrë savo paèios sukurtame bukumo, religinio fanatizmo ir netolerancijos narve. Krikðèionybë triumfavo ir Inkvizicijos lauþai èiaupë norinèiø iðtrûkti ið anksèiau minëto ciklo burnas. Taèiau, mano manymu, bûtent ði pastovi manjakinës depresijos atmosfera átakojo mëginimà pakilti iki taip visø laukiamo Rojaus èia - Þemëje. Vieni tai realizavo kurdami tiesiog pasakiðko groþio architektûros ir meno ðedevrus, kiti - sukurdami tiek viduramþiø, tiek ir ðiø dienø fenomenà - Okultizmà.<br>Ir jei Gotikos stilius architektûroje vainikuoja Viduramþiø menà, tai Okultizmas ir Inkvizicija "vainikuoja" Viduramþiø sociumo realijas.
Viduramþiø laikotarpis pirmasis ið ðiame tekste nagrinëjamø Þmonijos istorijos laikotarpiø, kuris praktiðkai visais aspektais átakoja Gotikiná judëjimà (net pats pavadinimas atspindi vienà ið viduramþiø architektûros stiliø). Tai menas ir literatûra, kur atsirado pirmieji konkreèios asmenybës kanèios simboliai, ir pasaulëþiûros nukrypimai nuo oficialios realybës teorijos. Nes, mano kuklia nuomone, bet koks "nukrypimas" tais laikais buvo daug normalesnis, nei tai kà propagavo Valdþia ir Baþnyèia.
Apie Viduramþius galima bûtø kalbëti labai ilgai, taèiau tokiu atveju mes taip ir neprabiltume apie tai, kas ðiais laikais vadinama Gotikine subkultûra.<br>
1.2. Atðilimas
Nuo Renesanso iki Rokoko Vakarø kultûra buvo panaði á vienà nesibaigianèià revoliucijà. Þmonës, atrodytø, iðtrûko ið priespaudos gniauþtø, taèiau Viduramþiais sunkiai durimis prispausta sàmonë niekaip negalëjo iðsilaisvinti iki galo. Suabejojus oficialia religija greit priviso "sektø", kurios vëlgi neuþilgo tapo oficialiomis religijomis - protestantai, liuteronai ir anglikonai.
Þmonës ðëlo pasileisdami á neiðmatuojamus laisvës klystkeliø labirintus. Ir jei laikotarpio pradþioje dar arðiai prieðinosi Inkvizicija, jo pabaigà vainikavo nukirsdinti karaliai. Tai buvo lûþiø laikotarpis. Bûtent ðiuo periodu ávyko keletas svarbiø pokyèiø, kurie nëra nepastebëti Gotikinës kultûros atstovø. Að paminësiu svarbiausius palikdamas galimybæ jums patiems atrasti kitus.
1. Hieronymus Bosch - jo menas tapo pamatu ne tik siurrealizmui, bet ir visai grotesko meno sampratai. Daugelis ðio laikotarpio menininkø domëjosi mistika, bei aukðtesniais, nei materialûs, þmogaus pojûèiais, taèiau, mano manymu, bûtent Bosch'as parodë tà slaptà pasàmonës kampelá, kurio aktyvavimo virtuozais mûsø laikais tapo Dali, bei Giger.
2. Mada - ðis laikotarpis buvo þymus savo visiðkai iðprotëjusiomis ir pastoviai besikeièianèiomis madomis. Taip, bûtent ðiuo laikotarpiu Vakarø kultûroje ëmë formuotis tai, kà ðiandien vadiname madingos iðvaizdos poreikiu. Tuomet pagal apdarus buvo atpaþástami vienos ar kitos ðalies gyventojai, - dabar pagal rûbus galime identifikuoti vienos ar kitos subkultûros atstovà.
Gotikinis judëjimas yra ypatingai reiklus iðvaizdai ir bûtent Atðilimo periodas yra labiausiai populiarus tarp Gotø - puikios, prabangios suknelës, daugybë aksesuarø, keistos ðukuosenos, figûrà pabrëþiantys rûbai (kas buvo tabu Viduramþiais) - visa tai prasidëjo Renesanso laikais.
Gotikinio judëjimo rëmuose mada nereiðkia prabangos ar socialinio statuso, kaip priimta main stream visuomenëje. Mada tai visø pirma meno rûðis, bei tabu lauþymo priemonë, nes bet kuris tokio tipo tabu tëra mums primestas proto suvarþymas.
3. Literatûra - kaip ir kitos meno kryptys, ji ëmë domëtis pamirðtomis (jei atvirai - baþnyèios draustomis) sferomis. Ðio laikotarpio kûrëjai paruoðë dirvà ateinanèiø amþiø romantikams, dekadentams, siaubo, mistinës ir okultinës literatûros klasikams. Ðis laikotarpis parodë, kad nëra uþdraustø ar kitaip kaþkieno valia apribotø patyrimo sferø. Spausdintos knygos atsiradimas dar labiau paspartino prispaustø smegenø iðsilaisvinimà ið bukumo panèiø.
Kadangi dar senovës Egipte buvo pastebëta, jog dauguma niekada nesupras jausminæ patirtá vertinanèiø individø, nemokës naudotis laisve taip, kad netrukdytø kitiems, bei visuomet bus viena pakopa þemiau nuo þinojimo ir dviem nuo tinkamo jo panaudojimo, 18-19'o amþiø sandûra buvo þymi revoliucijomis, karais, skausmu ir praradimais. Tapo aiðku, kad Vakarø kultûra vis dar neðioja bagaþà, ágytà Viduramþiais.<br>Artëjant link Prieðistorës pabaigos noriu paminëti du meno judëjimus, tiesiogiai átakojusius Gotikinës subkultûros atsiradimà. Ðiø judëjimø menininkø kûriniai tarp Gotø laikomi klasika. Þinoma yra þmoniø, kurie klasika vadina netgi senovës graikø derliaus apskaitos raðtus atkapstytus kokiam nors suakmenëjusiam kaime, tad nereiktø ið karto putotis dël þodþio Klasika reikðmës. Mes kalbame apie Gotikos klasikà.<br>
Gotikinë subkultûra - tai savotiðka pasaulëþiûra, toli perþengusi gyvenimo bûdo, klausomos muzikos, seksualiniø potraukiø ar kitas ribas. Kaip taikliai buvo pastebëta kaþkuriame ið daugelio, subkultûros temomis raðanèiø Interneto resursø: "Gotika nëra daiktavardis, gotika tai bûdvardis, apibûdinimas".
Gotika kaip bûdvardis, kaip savotiðkas kokybës ekvivalentas yra pagrindinë prieþastis, kodël taip sunku apibrëþti keliais þodþiais kas tai yra. Pamëginkite apibrëþti savokas "groþis" ar "groteskas" ir Jûs suprasite Gotikos ribø neapibrëþtumà. Juolab kad Gotika yra ir groþis ir groteskas vienu metu.
Jei Gotika yra kokybë, daugelis krypèiø gali bûti Gotiðkos (todël ði subkultûra apjungia muzikà, menà, literatûrà, kinà, madà, - praktiðkai bet kurià þmogaus veiklà susijusià su kûryba).
Gotika visø pirma tai estetika. Tai estetikos poreikis þmogaus gyvenimo kelyje, neatsiejamai susijusiame su skausmu ir mirtimi. Todël Gotikos esmë yra Menas (visose savo formose), menas - þmogaus sielos kalba. Gotika yra tas dialektas, kuris kalbasi su mumis ir moko suprasti tamsiàsias Realybës kertes, be kuriø suvokimo neámanoma gyventi Harmonijoje su ðviesiosiomis.
Nuo pat þilos senovës daugelis tø, kurie buvo paþengæ ðiek tiek toliau uþ homo sapiensui áprasto "maisto-miego-sekso" ciklo, þinojo, kad gyvenimo prasmë ir esmë slypi kaþkur kitur, uþ minëto ciklo gniauþtø. Kad þmogiðkieji jausmai, jo kûrybinio prado realizavimas yra daug svarbiau, nei deimantinis karstas ar dël tavo palikimo besiriejantys palikuonys, pasidarë nykiai nesuprantama mûsø laikmetyje. Daugelis senovës kultûrø buvo daug sveikesnës ir bûtent jø lopðyje gimë Gotika.
1. „PRIEÐISTORËS PRIEÐISTORË“
Daugelis materialistinës visuomenës nesuprastø ir atstumtø personø linko tamsiosios egzistencijos pusës link, jos ðeðëliuose ieðkojo uþmarðties ir panaðiø á save.
Prieð atsirandant monoteizmui kaip reiðkiniui, þmogui buvo aiðku ir nekëlë jokiø su erezija susijusiø abejoniø tai, kad Gyvybë ir Mirtis yra vieno proceso sudëtinës dalys, kad viena be kito neásivaizduojama ir kad Ðviesa ir Tamsa savo konfrontacija verèia palaikyti trapø gamtos reiðkiná vardu Realybë. Norint suprasti paèias giliausias, ávairiø senovës kultûrø griuvësiuose pasislëpusias gotikinës kultûros ðaknis, reiktø nepatingëti ir skirti ne vienà vakarà tø kultûrø, bei jø religijø tyrinëjimui.
Gotikinë estetika turi daug bendro su senovës rytø (Egiptas, Mesopotamija), tolimøjø rytø (Kinija, Japonija) kultûromis, siejasi net ir su labiau egzotiðkø kultûrø menu bei mada. Kadangi tai gigantiðka meno, istorijos, filosofijos ir banalios þmogiðkosios kanèios galaktika, pernelyg neiðsiplësiu ir duosiu galimybæ jums patiems pastudijuoti ið amþiø glûdumos atsineðtus kertinius gotikinës kultûros akmenis. Þinoma ten nerasite nieko panaðaus á "ðios deivës ávaizdis sutinkamas gotikiniø grupiø imidþe ir kûryboje". Ar rasite ryðius priklauso tik nuo Jûsø.<br>Vëlgi, galime sugráþti prie ðio teksto pradþioje paminëtø "groþio" ir "grotesko". Senovës Egipte mirtis nebuvo kaþkas baisaus ar juolab ðlykðtaus, kas ðiais laikais drebina bet kurá Vakarø kultûros atstovà. Tai buvo natûrali Ciklo pabaiga, naujo Ciklo pradþia, Amþinybës atkarpos baigtis ir Mirtá ði kultûra apgaubë Menu ir Groþio skraiste.
1.1. Viduramþiai<br>
Gotikinio judëjimo atstovø dievinamas laikotarpis (dël savo estetikos, mistikos ir pirmøjø siurrealizmo apraiðkø mene), kuris buvo tikras pragaras þmogaus asmenybei. Atsiradus monoteizmui ir iðtraiðkius pagoniðkas Europos kultûras, Vakarø kultûra ilgiems amþiams atsidûrë savo paèios sukurtame bukumo, religinio fanatizmo ir netolerancijos narve. Krikðèionybë triumfavo ir Inkvizicijos lauþai èiaupë norinèiø iðtrûkti ið anksèiau minëto ciklo burnas. Taèiau, mano manymu, bûtent ði pastovi manjakinës depresijos atmosfera átakojo mëginimà pakilti iki taip visø laukiamo Rojaus èia - Þemëje. Vieni tai realizavo kurdami tiesiog pasakiðko groþio architektûros ir meno ðedevrus, kiti - sukurdami tiek viduramþiø, tiek ir ðiø dienø fenomenà - Okultizmà.<br>Ir jei Gotikos stilius architektûroje vainikuoja Viduramþiø menà, tai Okultizmas ir Inkvizicija "vainikuoja" Viduramþiø sociumo realijas.
Viduramþiø laikotarpis pirmasis ið ðiame tekste nagrinëjamø Þmonijos istorijos laikotarpiø, kuris praktiðkai visais aspektais átakoja Gotikiná judëjimà (net pats pavadinimas atspindi vienà ið viduramþiø architektûros stiliø). Tai menas ir literatûra, kur atsirado pirmieji konkreèios asmenybës kanèios simboliai, ir pasaulëþiûros nukrypimai nuo oficialios realybës teorijos. Nes, mano kuklia nuomone, bet koks "nukrypimas" tais laikais buvo daug normalesnis, nei tai kà propagavo Valdþia ir Baþnyèia.
Apie Viduramþius galima bûtø kalbëti labai ilgai, taèiau tokiu atveju mes taip ir neprabiltume apie tai, kas ðiais laikais vadinama Gotikine subkultûra.<br>
1.2. Atðilimas
Nuo Renesanso iki Rokoko Vakarø kultûra buvo panaði á vienà nesibaigianèià revoliucijà. Þmonës, atrodytø, iðtrûko ið priespaudos gniauþtø, taèiau Viduramþiais sunkiai durimis prispausta sàmonë niekaip negalëjo iðsilaisvinti iki galo. Suabejojus oficialia religija greit priviso "sektø", kurios vëlgi neuþilgo tapo oficialiomis religijomis - protestantai, liuteronai ir anglikonai.
Þmonës ðëlo pasileisdami á neiðmatuojamus laisvës klystkeliø labirintus. Ir jei laikotarpio pradþioje dar arðiai prieðinosi Inkvizicija, jo pabaigà vainikavo nukirsdinti karaliai. Tai buvo lûþiø laikotarpis. Bûtent ðiuo periodu ávyko keletas svarbiø pokyèiø, kurie nëra nepastebëti Gotikinës kultûros atstovø. Að paminësiu svarbiausius palikdamas galimybæ jums patiems atrasti kitus.
1. Hieronymus Bosch - jo menas tapo pamatu ne tik siurrealizmui, bet ir visai grotesko meno sampratai. Daugelis ðio laikotarpio menininkø domëjosi mistika, bei aukðtesniais, nei materialûs, þmogaus pojûèiais, taèiau, mano manymu, bûtent Bosch'as parodë tà slaptà pasàmonës kampelá, kurio aktyvavimo virtuozais mûsø laikais tapo Dali, bei Giger.
2. Mada - ðis laikotarpis buvo þymus savo visiðkai iðprotëjusiomis ir pastoviai besikeièianèiomis madomis. Taip, bûtent ðiuo laikotarpiu Vakarø kultûroje ëmë formuotis tai, kà ðiandien vadiname madingos iðvaizdos poreikiu. Tuomet pagal apdarus buvo atpaþástami vienos ar kitos ðalies gyventojai, - dabar pagal rûbus galime identifikuoti vienos ar kitos subkultûros atstovà.
Gotikinis judëjimas yra ypatingai reiklus iðvaizdai ir bûtent Atðilimo periodas yra labiausiai populiarus tarp Gotø - puikios, prabangios suknelës, daugybë aksesuarø, keistos ðukuosenos, figûrà pabrëþiantys rûbai (kas buvo tabu Viduramþiais) - visa tai prasidëjo Renesanso laikais.
Gotikinio judëjimo rëmuose mada nereiðkia prabangos ar socialinio statuso, kaip priimta main stream visuomenëje. Mada tai visø pirma meno rûðis, bei tabu lauþymo priemonë, nes bet kuris tokio tipo tabu tëra mums primestas proto suvarþymas.
3. Literatûra - kaip ir kitos meno kryptys, ji ëmë domëtis pamirðtomis (jei atvirai - baþnyèios draustomis) sferomis. Ðio laikotarpio kûrëjai paruoðë dirvà ateinanèiø amþiø romantikams, dekadentams, siaubo, mistinës ir okultinës literatûros klasikams. Ðis laikotarpis parodë, kad nëra uþdraustø ar kitaip kaþkieno valia apribotø patyrimo sferø. Spausdintos knygos atsiradimas dar labiau paspartino prispaustø smegenø iðsilaisvinimà ið bukumo panèiø.
Kadangi dar senovës Egipte buvo pastebëta, jog dauguma niekada nesupras jausminæ patirtá vertinanèiø individø, nemokës naudotis laisve taip, kad netrukdytø kitiems, bei visuomet bus viena pakopa þemiau nuo þinojimo ir dviem nuo tinkamo jo panaudojimo, 18-19'o amþiø sandûra buvo þymi revoliucijomis, karais, skausmu ir praradimais. Tapo aiðku, kad Vakarø kultûra vis dar neðioja bagaþà, ágytà Viduramþiais.<br>Artëjant link Prieðistorës pabaigos noriu paminëti du meno judëjimus, tiesiogiai átakojusius Gotikinës subkultûros atsiradimà. Ðiø judëjimø menininkø kûriniai tarp Gotø laikomi klasika. Þinoma yra þmoniø, kurie klasika vadina netgi senovës graikø derliaus apskaitos raðtus atkapstytus kokiam nors suakmenëjusiam kaime, tad nereiktø ið karto putotis dël þodþio Klasika reikðmës. Mes kalbame apie Gotikos klasikà.<br>