Anarchizmas

[vampire]

Pagalvojau, kad kam nors gali pasidaryt idomu paskaityt...gal atsiras ir kas to nezinojo...


[glow=red,2,300]ANARCHIZMAS[/glow]



ANARCHIJA – atsisakymas valdyti ir bûti valdomam, ásitikinimas, kad niekas neturi nei moralinës nei politinës teisës reikalauti ið kito þmogaus to, ko jis nenori ar negali daryti. Dël ðios prieþasties daugelis þmoniø anarchijà tapatina su chaosu, nes tvarka, jø supratimu, gali bûti palaikoma tik valdþios, autoriteto dëka. Anarchistai, prieðingai ðiam ásitikinimui, teigia, kad ne mûsø laisvë, bet autoriteto prievarta - tiek fizinë, tiek moralinë, kaip ir autoritarizmo principas apskritai yra visø bëdø – ekonominës, politinës, socialinës, ekologinës krizës, moralinio bei dvasinio nuosmûkio, ðaltinis. Yra daugybë anarchizmo krypèiø – individualistinis, kolektyvistinis, komunistinis, sindikalistinis, teroristinis, bolðevistinis, mistinis ir t.t., skirtingai interpretuojanèiø laisvës sàvokà. Laisvë gali bûti suprantama tiek kaip konfliktas su kitais þmonëmis, tiek kaip savitarpio pagalba bei solidarumas. Daugelis dabartiniø socialiniø anarchistø, taip, kaip ir anarchizmo “tëvai”, – P.A.Kropotkinas, M.A.Bakuninas, P.J.Prudonas pritarë pastarajai laisvës sampratai: laisvë yra neatskiriama nuo lygybës, solidarumo, teisingumo bei kûrybiðkumo. Lygybë bei teisingumas suprantami ne kaip þmoniø suvienodinimas, bet kaip gerø socialiniø ir ekonominiø sàlygø, leisianèiø tobulëti tiek fiziðkai tiek dvasiðkai, uþtikrinimas kiekvienam. Taèiau tai nëra pasiekiama valstybiniø reformø keliu. Valstybinë santvarka, anarchistø poþiûriu, visada yra grindþiama hierarchija ir autoritetu, t.y. prievarta. Valstybë neuþtikrina taikos, bet, greièiau, yra karo prieþastis; valstybë neuþtikrina socialinio ir ekonominio teisingumo, bet yra neteisingumo ir privilegijø ðaltinis. Valstybë, prieðingai daugelio ásitikinimui, niekada nesirûpina atskiru þmogumi. Ji leidþia ástatymus, kuriais naudojasi tie, kurie turi daugiausia pinigø. Todël lygybë prieð ástatymus tëra tik tuðèias þodþiø þaismas, nepasitvirtinantis praktikoje. Ir tai, anarchistø nuomone, nëra atskirø ástatymø netobulumo rezultatas – ástatymai ið esmës yra blogi jau vien tuo, kad jie yra ástatymai. Anot Kropotkino, geriausi ástatymai yra tie, kurie panaikina anksèiau buvusius. Todël tik patys þmonës tarpusavio pagalbos, pagarbos bei pasitikëjimo vienas kitu dëka gali sukurti naujas antiautoritarines, visuomenës socialiná bei ekonominá gyvenimà padedanèias organizuoti institucijas, kità ðvietimo sistemà bei apskritai linksmesná ir dþiaugsmingesná gyvenimà. Bakuninas (19a.6-7deð.) ir Kropotkinas (19a. pab.-20a.pr.) tikëjo tiek griaunamàja, tiek kuriamàja socialinës revoliucijos galia. Jø nuomone, prievartinë socialinë revoliucija turëtø sunaikinti visas autoritarines institucijas – t.y. valstybæ bei jos teisinæ sistemà, sunaikinus kurias, naujos laisvos visuomenës susikûrimas bûtø neiðvengiamas. Dabartiniai socialiniai anarchistai, tiek dël moraliniø, tiek dël kitø prieþasèiø, atsisakë prievartinës revoliucijos idëjos. Ðiuolaikiniø valstybiø saugumo aparatas nepalieka jokios vilties ginkluotam pasiprieðinimui. Ir apskritai, dauguma anarchistø daugiau ar maþiau sutinka su Tolstojaus teiginiu, kad blogis negali bûti nugalëtas blogiu. Socialinæ revoliucijà dabartiniai anarchistai supranta kaip ilgà kûrybiná procesà, vykstantá kasdieniniame gyvenime, kurio pagrindas – atsisakymas dalyvauti prievartos, valdymo mechanizme, kito þmogaus teisiø ir laisvës pripaþinimas: þmogus turi bûti gerbiamas ne dël kokiø nors iðoriniø prieþasèiø – turto, padëties ar pan., bet dël to, kad jis yra þmogus.

Anarchizmas, o ypaè ðiuolaikinis socialinis anarchizmas, nëra tik valstybës - socialinio ir politinio blogio - kritika. Jis apima ekologijos, etikos, psichologijos, socialinius dalykus ir yra be jø neámanomas. Socialiniø anarchistø ásitikinimu þmogus ir já supanti socialinë ir gamtinë aplinka yra neiðvengiamai susijæ. Ekologinë krizë yra paties þmogaus socialinio pasaulio krizë. Socialinio ir politinio pasaulio netobulumas yra ekologinës krizës prieþastis. Todël ekologiniø problemø sprendimas yra tuo paèiu ir socialiniø, etiniø problemø sprendimas – þmogaus poþiûrio á save ir á gamtà pasikeitimas. Ir atvirkðèiai, socialiniø problemø sprendimas atkreipia dëmesá á ekologines problemas.

Iki 20 a. vidurio anarchizmas buvo pagrinde revoliucinis judëjimas senàja marksistine revoliucijos sàvokos prasme. Ðiuolaikinis anarchizmas yra labiau psichologizuotas. Akcentuojamas ne tik individo ir visuomenës santykiai su valstybe, bet ir individø tarpusavio santykiai. Valstybës neigimas dabar prasideda nuo naujø santykiø ðeimoje, naujos ðvietimo sistemos, kito poþiûrio á gamtos ir socialiná pasaulá teigimà. Valstybës (kurios pagrindas – autoritarinis màstymas) bei jos átvirtintø þmoniø tarpusavio santykiø negalima pakeisti pakeièiant vien tik autoritarines, biurokratines socialines bei politines institucijas alternatyviomis neautoritarinëmis, sunaikinus sienas bei visà militaristinæ sistemà. Tokio poþiûrio á kovà su valstybe bei naujas visuomenës kûrimo priemones pagrindas- ásitikinimas, kad valstybës kûrimasis prasideda nuo ðeimos, nuo ðvietimo sistemos, per kuriuos áteigiami autoritariniai, hierarchiniai gyvenimo principai ir màstymas, kuriø dëka þmogus ir gamta yra laikomi priemonëmis privilegijoms bei turtui pasiekti. Todël siekiant naujos, laisvos, dþiaugsmingos ir taikios visuomenës susikûrimo, riekia keisti áprastus tarpusavio santykius, griauti mitus apie þmogaus prigimtiná agresyvumà ir prigimtiná nesugebëjimà gyventi be valdþios ir autoriteto

[vampire]

[glow=red,2,300]Anarchija – tvarkos idealas?[/glow]



Daugeliui þmoniø þodis „anarchija“ ðiandien asocijuojasi su betvarke, chaosu, suirute. Iðgirdus þodá „anarchistai“ daþniausiai ásivaizduojama nedidelë grupelë prieð valdþià protestuojanèiø þmoniø, piktai skanduojanèiø: „Laisvë! Laisvë!.. “ Arba juodais daþais ant sienos nutepliota A raidë, apibrëþta riebiu apskritimu. Anarchizmo sàvoka ðiais laikais ágavo tokià neigiamà reikðmæ, kad ðio judëjimo dalyviai daþnai laikomi teroristais, nusikaltëliais, net beproèiais, vienu þodþiu, mirtinais visos þmonijos prieðais. Kodël taip ávyko? Kas ið tikrøjø yra tas anarchizmas?
Á ðiuos klausimus bandysime atsakyti trumpai panagrinëjæ vieno þmogaus – Piotro Kropotkino biografijà bei veikalus. Juk jis visame pasaulyje garbingai tituluojamas „anarchizmo tëvu“, „rusø revoliucijos seneliu“. Ir tai dar ne viskas. P.Kropotkinà galima dràsiai statyti á vienà gretà su tokiais Ðvietimo epochos gigantais kaip F.Petrarca ar L.da Vinèis, nes jo moksliniai tyrimai buvo iðties enciklopediniai. Jie apëmë ne tik politologijà ar istorijà, bet ir geografijà, geologijà, biologijà, filosofijà, literatûrà.
Anarchizmo teoretikas gimë 1842 m. Maskvoje. Jo tëvas, kilæs ið senos kunigaikðèiø giminës, turëjo tris dvarus ir daugiau kaip tûkstantá baudþiauninkø. Berniukas augo ne paèio þiauriausio dvarininko ðeimoje, taèiau vaikystëje patirta socialinë neteisybë paliko neiðdildomà pëdsakà visam gyvenimui. Savo garsiuosiuose „Revoliucionieriaus uþraðuose“ jis prisimena baudþiauninkà, kurá tëvas ásakë nuplakti. Aðarø pilnomis akimis vaikas puolë prie tijûno, norëdamas pabuèiuoti jo rankà ir taip iðgelbëti nubaustàjá. Taèiau ðis nustûmë já á ðalá, sakydamas: „...Kai uþaugsi, turbût ir tu toks pat bûsi?“ Maþojo Kropotkino atsakymas tada nuskambëjo kaip priesaika: „Ne, ne, niekada!“
Bûsimasis revoliucionierius mokësi geriausioje Maskvos gimnazijoje, su pagyrimu baigë prestiþiná „Paþø korpusà“ – privilegijuotà karo mokyklà. Atrodë, jog lengvas gyvenimas jau garantuotas, aukðtuomenë jau laukia naujo savo nario. Taèiau ne viskas taip paprasta! Juk ne veltui kaþkas taikliai pastebëjo: „Europos revoliucionieriai – tai veþikai, trokðtantys tapti grafais, o Rusijoje – grafai, norintys tapti veþikais“. (Bakuninas – vienas ið anarchistinio rusø judëjimo vadovø – irgi kilæs ið dvarininkø.) 1862 m. P.Kropotkinas lengva ranka atsisako kamerdinerio vietos imperatoriaus Aleksandro II rûmuose ir iðvyksta á tolimàjá Sibirà tarnauti Amûro kazokø pulke.
Energija trykðtantis jaunuolis èia iðkart griebiasi darbo. Ir ne vieno! Mat prieð metus iðleistas caro manifestas paskatino liberalias reformas ne tik ðalies centre, bet ir atokiausiose provincijose. P.Kropotkinas rengia kalëjimø bei tremties sistemos reformø projektus, dalyvauja teisminiuose tyrimuose dël pareigûnø piktnaudþiavimo valdþia, eina þvalgybon á Kinijos teritorijà, organizuoja mokslines ekspedicijas (ðiuolaikiniame þemëlapyje aiðkiai matomi ðios veiklos pëdsakai – jo vardu Sibire pavadintas vulkanas, ledynas, kalnagûbris...). Taèiau valdþios virðûniø „liberalizmas“ greit iðsikvëpë. Milþiniðka biurokratinë valdininkø sistema laidojo reformas ðioms dar net neprasidëjus. Ëmë sklaidytis ir jaunojo idealisto bei reformatoriaus iliuzijos, jog visuomenæ galima pertvarkyti „ið virðaus“ - dekretais ar ásakymais. „...Sibire. – raðë jis, – praradau bet koká tikëjimà valstybe: jau tada buvau pasirengæs tapti anarchistu“.
1866 m. valdþiai þiauriai numalðinus tremtiniø lenkø sukilimà, karininkas P.Kropotkinas galutinai nusivylia reformomis. Jis meta tarnybà ir iðvyksta á Peterburgà. Èia ástoja á universitetà, studijuoja fizikà ir marematikà. Atsisako materialinës tëvo paramos, duonà pelno literatûra (verèia, raðo straipsnius), ásidarbina klerku Vidaus reikalø ministerijos Statistikos komitete. Toliau uþsiiminëja geografija; jo neapleidþia grandiozinë idëja – sudaryti tikslø ekonominá-geografiná visos Rusijos þemëlapá. Bet jai nebuvo lemta iðsipildyti. Gavæs pasiûlymà uþimti garbingà Rusijos Geografijos draugijos sekretoriaus postà ir kibti á darbà, jis iðdidþiai atsisako. Juk dabar yra daug svarbesniø reikalø!
1872 m. jam leidþiama iðvykti á uþsiená: Ðveicarijoje susipaþásta su anarchistine to meto spauda, revoliucingø straipsniø autoriais, tampa I Internacionalo nariu. „Tapau anarchistu“ – vëliau prisimins jis.
Sugráþæs á tëvynæ iðkart ásijungia á pogrindiná narodnikø judëjimà. Lankosi konspiraciniuose butuose, platina nelegalià literatûrà, raðo agitacinius straipsnius, agituoja pats. Ðtai prie Þiemos rûmø karieton álipa praðmatniai apsirengæs trisdeðimtmetis akiniuotas mokslininkas – kunigaikðtis Kropotkinas, o purviname Peterburgo priemiestyje iðlaipinamas þmogus su kerziniais batais ir vatinuku - „darbininkas Borodinas“. Savo „draugams“ jis ilgai ir átikinanèiai pasakoja apie valdþià, Paryþiaus komunà, Internacionalà... Staiga uþgriûva policija – reikia sprukti! Pavojus, azartas, adrenalinas! Gyvenimas „ant skustuvo aðmenø“!
1874 m. vasará prie jo namø pasirodo sekliai – kunigaikðtá iðdavë vienas ið jo taip mylimø audimo fabriko darbininkø. Buvo dar uþtektinai laiko pasidirbinti svetimà pasà ir dingti ið miesto, taèiau – ne! Juk jo laukia svarbus praneðimas Geografijos draugijoje! Po mënesio mokslininkas paskelbia sensacingà savo darbà, árodantá, kad per Ðiaurës Europà ne taip jau seniai praslinko ledynai. Kità dienà já suima.
Anarchistas kunigaikðtis uþdaromas Petropavlovsko tvirtovëje, kurioje kalëjo dekabristai, Dostojevskis, Èernyðevskis, Bakuninas... Puiki kompanija! Caro ásakymu èia jam leidþia raðyti – bet tik „iki saulëlydþio“. Taèiau per beveik pustreèiø metø uþteko ir to ðviesaus paros meto paraðyti dviems „Ledynmeèio periodo tyrinëjimø“ tomams, iðgarsinusiems já visame pasaulyje.
Drëgnoje 52 numeriu paþymëtoje vienutëje P.Kropotkinas (laimei!) apsirgo. Pasiligojusá mokslininkà perkëlë á kalëjimo ligoninæ. ...Vienà saulëtà vasaros dienà kaliná iðvedë pasivaikðèioti. Kaþkur tolumoje ëmë grieþti smuikas - signalas, jog viskas paruoðta. „Ligonis“ puolë vartø link, èia jo laukë veþikas. „Varyk!“ – ir karieta pranyko uþ kampo... Taip gimë Didþiojo Revoliucionieriaus mitas. Juk pasprukti ið Petropavlovsko neámanoma! Tai vienintelis pavykæs pabëgimas per visà tvirtovës istorijà. Ir dar toks áþûlus – vidury baltos dienos!
Po ðio akibrokðto jis jau nebegalëjo pasilikti tëvynëje. Emigracijoje - Ðveicarijoje, Prancûzijoje, Anglijoje – „anarchizmo tëvui“ teks praleisti iðtisus 40 metø.
Vakarø Europoje jis paraðë svarbiausius savo kûrinius: „Maiðtininko kalbos“ (1885 m.), „Duonos uþkariavimas“ (1892 m.), „Revoliucionieriaus uþraðai“ (1899 m.), „Ðiuolaikinis mokslas ir anarchija“ (1901 m.), „Tarpusavio pagalba“ (1902 m.), „Didþioji prancûzø revoliucija. 1789-1793“ (1909 m.), „Valstybë: istorinis jos vaidmuo“ (1911 m.). Aktyviai bendradarbiavo su anarchistiniais ir kitokiais radikaliais leidiniais („Le Revolte“, „La Revolte“, „Les Temps Nouveaux“, „Freedom“), skaitë paskaitas Europoje ir Amerikoje.
Jo mintys ávairiais keliais pasiekdavo ir Rusijà. Pavyzdþiui, 1902 m. dar ðvieþius, Londone kà tik atspausdintus „Revoliucionieriaus uþraðus“ eserai perveþë per sienà lagamine su dvigubu dugnu. Peterburge juos kopijavo ir pardavinëjo „ið po skverno“. Knygà tiesiog graibstyte graibstë, nors ji kainavo beprotiðkus tais laikais pinigus – 25 rublius!
Dël savo tvirtos antiburþuazinës bei antivalstybinës pozicijos anarchizmo teoretikas nuolat konfliktavo su valdþia. P.Kropotkinas – nuolatinis ávairiø antivyriausybiniø mitingø, demontracijø, radikaliø konferencijø bei kongresø dalyvis. Jo bekompromisiná poþiûrá á valdþià bei jos institutusvaizdþiai iliustruoja toks faktas: policijai vaikant darbininkø demonstracijà Ðveicarijoje, jis (rusø kunigaikðtis!) plëðë ið policininkø rankø atimtà demonstrantø vëliavà, mosavo kumðèiais, gavo „lazdø“. 1871 m. Rusijos vyriausybës reikalavimu „nepageidautinas asmuo“ iðtremiamas ið Ðveicarijos. „Ðventoji brolija“ - slapta tarptautinë rusø aristokratø organizacija, ákurta kovai prieð revoliucinius judëjimus – apkaltina já (beje, neteisingai) pasikësinimo á Aleksandrà II organizavimu ir paskelbia mirties nuosprendá. 1883 m. Liono teismas uþ neva teroristinæ veiklà (pietinëje Prancûzijoje kaþkas susprogdino keletà bombø) P.Kropotkinà nuteisia 5-eriems metams, kalëjime jis praleidþia 3 metus, amnestuojamas Vakarø intelektualø – H.Spencerio, V.Hugo – praðymu.
1917 m. A.Kerenskio kvietimu senukas kunigaikðtis gráþta á tëvynæ. Peterburgo geleþinkelio stotis, vëlus vakaras, specialus vagonas, Laikinosios vyriausybës nariai su Kerenskiu prieðaky, garbës sargyba, gëlës, orkestras, laikraðèiø korespondentai... Apie 60 tûkstanèiø þmoniø, aðaromis spindinèios akys... Á þemæ nuþengë rusø revoliucijos apaðtalas!
Kaip ten bebûtø, taèiau P.Kropotkinas liko iðtikimas sau: á Kerenskio pasiûlymà uþimti bet kurio ministro postà jo vyriausybëje jis atsakë kaip tikras anarchistas: „Daug garbingiau ir naudingiau gatvëse valyti batus!“ Atsisakë solidþios pensijos bei personalinio automobilio.
Tai, kà iðvydo tëvynëje, jo visiðkai nesuþavëjo. Þlugus stipriai centralizuotai valdþiai, staiga atsiradusia laisve pirmieji pasinaudojo ne patys geriausi visuomenës atstovai: prasidëjo pogromai, suveðëjo nusikalstamumas. Ðtai „didysis anarchistas“ apsilanko Piterio anarchistø ðtabe. Ir kà gi jis èia pamato? Goriliðki apþëlæ snukiai, agresyvûs ir áþûlûs þvilgsniai, purvas, kaustyti batai… Anarchistai, „jo sûnûs“, pasirodo, – tai iki dantø ginkluoti smogikai! „Ir dël ðito visà savo gyvenimà kûriau anarchizmo teorijà!“ – karèiai skøsis senasis revoliucionierius.
Bolðevikø perversmà P.Kropotkinas vertino nevienareikðmiðkai. Jis dþiaugsmingai sutiko ðûká „Visa valdþia – Taryboms!“, nes tai idealiai atitiko anarchizmo skelbiamas savivaldos bei valdþios decentralizavimo idëjas. Ið kitos pusës, jis puikiai matë, kokiais metodais su betvarke ðalyje kovoja proletariato diktatûra, kiek aukø reikalauja „raudonasis teroras“.
Visoje Rusijoje – nepriteklius, badas, ðaltis... Taèiau 75-eriø metø senukas dar turi garo! Jis aktyviai dalyvauja Federalø lygos veikloje (ði lyga propagavo savanoriðkà buvusios Rusijos imperijos tautø susijungimà), ið paskutiniøjø stengiasi uþbaigti didþiulá savo veikalà „Etika“.
1921 m. vasará P.Kropotkinas mirðta. „Geleþinio Felikso“ ásakymu ið Lubiankos vienai dienai paleidþiami visi èia kalëjæ anarchistai. Virð laidotuviø procesijos plaikstosi juodos vëliavos, tyliai skamba revoliucinës dainos... Rytojaus dienà suskaièiuojami sugráþæ kaliniai. Sugráþo visi! Visi ligi vieno! Galvas kraipo net visko matæ kalëjimo priþiûrëtojai...
O.Wilde'as P.Kropotkino gyvenimà pavadino „tobulu“, B. Show anarchistà kunigaikðtá laikë „ðventuoju“. Ðviesiausius þmonijos protus turbût dar ilgai veiks jo sukurta filosofinë sistema, kurios pagrindas – taip vadinamas „biosociologinis tarpusavio pagalbos dësnis“. P.Kropotkinas teigë, jog Darwino evoliucijos teorija pervertina tarpusavio kovà bei konkurencijà tarp vienos rûðies gyvûnø. Gamtoje veikia ne tik tarpusavio kovos, bet ir tarpusavio pagalbos dësnis. Visi „visuomeniniai gyvûnai“ (skruzdës, bitës, þmonës) vadovaujasi ðiuo „bendravimo instinktu“. Pavyzdþiui, þmogus, iðvydæs degantá namà, instinktyviai griebia kibirà su vandeniu, nors namo ðeimininko net nepaþásta. Já veikia bendraþmogiðko solidarumo instinktas. P.Kropotkinas studijavo buðmenø, hugentotø, eskimø genèiø gyvenimo bûdà, pagrindë idëjà, kad bûtent pagal ðá „tarpusavio pagalbos dësná“ formuojasi pirmykðtës giminës, bendruomenës, viduramþiø cechai, gildijos, laisvieji miestai, ðiuolaikiniai kooperatyvai, draugijos ir pan.
P.Kropotkinas iki kaulø smegenø tikëjo, jog þmogaus laimë yra jo laisvë. O laisvë prasideda nuo anarchijos. Tik tokie þmonës, kurie laisvai, savanoriðkai, „be jokios prievartos“ (valstybë!) bendrauja su kitais þmonëmis, laisvanoriðkai vienas kitam padeda kurti bendrà visuomenës gerbûvá, gali tapti laimingais.
Aiðku, tokie „anarchizmo tëvo“ þodþiai ðiandien – stipriø valstybiø, galingo kapitalo klestëjimo laikotarpiu – skamba per daug patetiðkai, juose per daug utopiniø svajoniø. Savo laiku L.Tolstojus niûriai áspëjo: „Skaièiau apie Kropotkino komunizmà. Paraðyta gerai, su gerais ketinimais, taèiau be galo silpnai paraðyta apie tai, kaip priversti egoistus dirbti, o ne naudotis kitø darbo vaisiais“. Taip, jeigu sutiksime, kad „þmogus þmogui – vilkas“, tai P.Kropotkino anarchizmo idëjos tampa ið tikrøjø bevertës...

[miss Death]

O, gera tema. idomus straipsniai. man priimtinas anarchizmas.

[bloodmagical]

aisku as uz laisve tik tokia kuri nepridaro kities bedu ir nesukelia chaoso.

[Sentenced]

kadangi nlb tikiu laisve, nes tokiostikros laisves buti apskritai negali.....anarchizmas, kaip ir bet kokia kita teorija gal ir grazi, bet norint ja igyvendinti, supranti, kad ji per daug maksimalistine.....

[miss Death]

sentenced said:

kadangi nlb tikiu laisve, nes tokiostikros laisves buti apskritai negali.....anarchizmas, kaip ir bet kokia kita teorija gal ir grazi, bet norint ja igyvendinti, supranti, kad ji per daug maksimalistine.....

NORINT ja igyvendint ir igyvendinsi.

[freeminds]

Lietuvoje nėra tikrų anarchų. :>
aš tik šiaip prijaučianti. <:

[TarybinisTraukinys]

ar ju tiesiog nepazisti.nebent tavo pazintys placios 'sioj srity'.
o siaip tikiu, kad ner.

[Sentenced]

missdeath said:

sentenced said:

kadangi nlb tikiu laisve, nes tokiostikros laisves buti apskritai negali.....anarchizmas, kaip ir bet kokia kita teorija gal ir grazi, bet norint ja igyvendinti, supranti, kad ji per daug maksimalistine.....

NORINT ja igyvendint ir igyvendinsi.

kaip?... tu vis tiek nuo ko nors priklausysi... nera absoliucios laisves....

[ezexareaokebe]

Prednisone Without A Prescription <a href="http://mewkid.net/buy-prednisone/">Prednisone Without Dr Prescription</a> xzc.wsvk.misticall.proboards.com.fyv.uo mewkid.net/buy-prednisone/

[iwahaqaje]

Prednisone No Prescription <a href="http://mewkid.net/buy-prednisone/">Prednisone 20 Mg</a> pjx.sncg.misticall.proboards.com.pdp.th mewkid.net/buy-prednisone/