EGIPTIECIU DIEVAIRa (Re), "kurianèioji galia", "kûrëjas" buvo Saulës dievas, vyriausias ið visø. Pagal mitus, ið jo burnos iðëjæ pirmieji dievai, o ið aðarø - þmonës.
Ankstyvuoju laikotarpiu tapatintas su Horu, turëjusiu vanago ar sakalo iðvaizdà. Manyta, kad dangumi ar poþemiu jis plaukia laivu. Jo kulto centras buvo Annu (þydø On, graikø Heliopolis - dabartinio Kairo vietoje) 5 dinastojos pirmasis faraonas Userkaf buvo Ra vyriausiasis þynys - ir nuo jo laikø prie faraonø vardo pridedama dalelytë Sa-Ra (Ra sûnus). Tik vëlyvuoju laikotarpiu (18-ioje dinastijoje) populiarumu já aplenkë Izidë ir Ozyris.
Ra-Horakhty (Ra-Hoor-Khuit), "Ra horizonte" buvo tapatintas su Horu ir iðreiðkë Saulës galià.
Ptah - dievas, "pietinë siena", ið pradþiø garbintas (Memfyje, jau 3100 m.pr.m.e.) kaip viso pasaulio kûrëjas, Saulës ir dievø siuvëjas, statybininkù globëjas. Senosios karalystës Ramesido eroje minimas kaip atsakingas uþ javø brendimà. Jis sukurdavo kûnus, kuriuose po mirties apsigyvendavo þmoniø sielos. Pagal kitus mitus jis dirbo Tehuti (Thoth) vadovaujamas ir vykdë ðio komandas
Setas - dievas, garbintas Aukðtutiniame Egipte, vëliau dykumø ir tolimø ðaliø dievas, Ozyrio brolis ir jo þudikas. Ozyrio sûnus Horas já nugalëjo dvikovoje.
Izidë - dangaus deivë, Ozyrio þmona. Ji surinko Ozyrio kûnà, kurá dievas Setas sukapojæs á 40 daliø ir iðmëtæs po visà Egiptà, ir já palaidojo.
Pagrindinës jos globos sritys: motinystë, vedybinë iðtikimyë, ligoniø slaugymas, magijos uþkeikimai ir burtai. Atrodo, kad jos kultas kilo Abydos mieste Nilo deltoje, - tik vëliau Heliopolyje sujungta su Ra ðeima. Taèiau nuo 1500 m.pr.m.e. neturëjo vieno pagrindinio garbinimo centro tapusi visuotinai pripaþinta dievybe, - kaip ir jos vyras Ozyris
Ozyris - atgimstantis dievas, sielø teisëjas. Jo kultas suklestëjo 2100-1700 m.pr.m.e. ir truko iki romënø ásigalëjimo ir þmogaus sàmonëje formavo mintá, kad pomirtiniame gyvenime teks atsakyti uþ þemëje padarytas nuodëmes. Mirdamas þmogus tapdavo 'Ozyriu'.
Kebas - Þemës dievas, Ðu ir Tefnutës sûnus, Nutës brolis ir vyras, Ozyrio ir Izidës, taip pat Seto bei Neftidës tëvas. Jo simbolis buvo þàsis, tai vyras þalia ir juoda oda - visø gyviø ir Nilo dumblo spalva. Sakoma, kad jis galëjo ákalinti nedorëliø sielas, kad jos nepakiltø á dangø.<br>
Amonas (Amenas, Amunas) reiðkiantis "Paslëptasis" - nuo seno Tebø (18-21 dinastijø laikais) globëjas (Amonas-Ra, dievø karalius) ir Heliopolio þyniø laikytas pirmapradþiu pasaulio kûrëju, nors ankstyvesniuose mituose buvo Tehuti sûnus. Jis daþniausiai siejamas su vëju ar paslëptais daiktais. Jo ðventieji gyvûnai buvo þàsis ir avinas.
19 ar 20 dinastijos laikais laikytas "nematoma kûrybine jëga esanèia visos gyvybës danguje, þemëje ir poþemyje ðaltinis pasireiðkæs Ra forma" (pagal Budge). Laikytas bet kurio pamaldaus asmens globëju.
Amonas buvo kilæs ið savæs, o pagal vëlesniàjà Tebø tradicijà - sukurtas dievo Toto
Anubis - - graikiðkas dievo vardas kilæs ið egiptietiðko Anpu ("aukso auðra"). Jis buvo Neftidës sûnus. Pagal kai kuriuos ðaltinius - jo tëvas buvo Setas, bet pagal kitus Ozyris (ir tada jo motina Izidë). Vaizduojamas su ðakalo galva. Ir kadangi ðakalai ieðko kritusiø þvëriø (mirusiø) maistui, jis siejamas su mirtimi, Senàja Karalyste, Jis pirmasis pradëjo balzamuoti mirusius (balzamavo Ozyrá).
Jis taip pat garbinamas kaip "Upuaut" ("Keliø atvërëjas"), - kartais su triuðio galva, - kuris palydi mirusiøjø dvasias á jø teismà ir stebi Tiesos Svarstykles, kad poþemyje apsaugotø mirusiuosius nuo pakartotinos mirties.
Apis - senas Egipto dievas visas vaizduojamas vien kaip jautis (o ne þmogumi su kieno nors galva) su Saulës disku ir gyvate. Garbintas Memfyje, kuriame buvo laikomas gyvas jautis. Ten yra didelis jauèiø kapinynas. Buvo derliaus dievas.
Aleksandrijoje buvo transformuotas á sinkretiná graikø-romënø-Egipto Serapá.
Hatorë - graikiðkas deivës Het-Heret ("Namas virðuje") ar Het-Heru ("Horo namas") vardas, - tai rodo jà buvus dangaus deive, kartais tapatinama su Izide. Nuo seno ðlovinama kaip dieviðkoji karvë ir tarp karvës ragø turëjo Saulës skritulá. Edfu mieste laikoma Horo þmona. Tebuose buvo mirties deive ir ant galvos turëjo hieroglifà "Vakarai" (amenta). Taip pat meilës, ðokiø, alkoholio ir sveèiø ðaliø globëja.
Horas - Izidës ir Ozyrio sûnus, atkerðijæs uþ tëvo nuþudymà - iðkastravo savo dëdæ Setà. Vëliau tapo ðalies valdovo - Faraono - pirmtaku ar ávaizdþiu.<br>Horas buvo sakalo formos, o akys ið saulës ir mënulio. Dangaus dievas valdë dienà. Buvo daug Horo formø: Re-Harakhti, Harsiesis, Haroeris, Harendotes, Khenti-irti, Khentekhtay (dievas- krokodilas), Harmakhis (arba Horas horizonte ir sietinas su Giza sfinksu).
Ma'at - laikoma Tehuti þmona ir Ra dukra. Jos vardas reiðkia "tiesa", "teisybë" arba net ir "kosmoso tvarka". Vaizduojama kaip aukðta moteris su struèio plunksna (jos vardo þenklas) plaukuose. Ji dalyvauja mirusiøjø teisme - jos plunksna virð mirusiojo ðirdies parodydavo, ar ðis gyveno dorai.