|
Post by Stargazer on Apr 1, 2005 8:40:27 GMT -5
Hapis – Nilo dievas. Yra þinoma, kad ðio dievo vardas buvo seniausias Nilo upës pavadinimas. Nilo dievas Hapis vaizduojamas su lotosø puokðte ant galvos, kartais rankose laiko du augalus – papirusà ir lotosà, kurie simbolizuoja Aukðtutiná ir Þemutiná Egiptà. Egiptieèiai ypatingai gerbë Hapá, laikë já “Dievø tëvu” ir visa ko kûrëju.
|
|
|
Post by Stargazer on Apr 1, 2005 8:40:52 GMT -5
Tefnut – Egipto mitologijoje drëgmës deivë. Ji – Dangaus deivës Nut ir Þemës dievo Gebo motina. Tefnut, kartu su oro dievu Shu buvo sukurta Atumo.
|
|
|
Post by Stargazer on Apr 1, 2005 8:41:21 GMT -5
Shu- viena pirmøjø Atumo sukurtø dievybiø – Oro dievas. Jis atskyrë dangø nuo þemës. Shu vaizduojamas kaip vyras, ant galvos neðiojantis savo vardo hieroglifà, pakeltomis rankomis, kad paremtø dukterá Nut.
|
|
|
Egiptas
Apr 1, 2005 10:38:12 GMT -5
Post by Sentenced on Apr 1, 2005 10:38:12 GMT -5
Oho kiek daug info.....Saunu.... kazkada ir as domejausi Senoves Egiptu.... Ir knygu apie ji dar turiu.....
|
|
|
Egiptas
Apr 1, 2005 11:03:27 GMT -5
Post by Stargazer on Apr 1, 2005 11:03:27 GMT -5
Gal gali pasakyt kokiu idomiu knygu pavadinimus ir autorius, nes as nelabai normaliu knygu randu..
|
|
|
Egiptas
Apr 1, 2005 11:14:24 GMT -5
Post by vampire on Apr 1, 2005 11:14:24 GMT -5
saunuole Stargazer, atsakingai ziuri i savo moderatores pareigas..taip ir toliau...
|
|
|
Egiptas
Apr 1, 2005 11:16:19 GMT -5
Post by Sentenced on Apr 1, 2005 11:16:19 GMT -5
Pa mane yra kelios enciklopedijos apie senoves egipta, bet jos visos rusu kalba.... vis tiek sakyt autorius?....
|
|
|
Egiptas
Apr 1, 2005 11:21:01 GMT -5
Post by Stargazer on Apr 1, 2005 11:21:01 GMT -5
Oi ne! Rusiskai nemoku.. Man nebent lietuviskai..
|
|
|
Egiptas
Apr 1, 2005 11:42:33 GMT -5
Post by Stargazer on Apr 1, 2005 11:42:33 GMT -5
|
|
|
Egiptas
Apr 1, 2005 11:43:26 GMT -5
Post by Stargazer on Apr 1, 2005 11:43:26 GMT -5
|
|
|
Egiptas
Apr 1, 2005 11:50:28 GMT -5
Post by vampire on Apr 1, 2005 11:50:28 GMT -5
kai kalbant apie egipto nuotraukas...graziausiai atrodo raudonam fone tos piramides...
|
|
|
Post by miss Death on Apr 2, 2005 2:37:31 GMT -5
Egiptas... Mmmm... Kaip grazu... Noreciau kada ten nuvykti..
|
|
|
Post by soske on Apr 3, 2005 8:01:14 GMT -5
man irgi patinka egiptas..
|
|
|
Post by Sentenced on Apr 4, 2005 0:51:28 GMT -5
Egiptas... Mmmm... Kaip grazu... Noreciau kada ten nuvykti.. as ir noreciau..... Po piramides pavaikscioti....
|
|
|
Egiptas
Apr 4, 2005 12:20:22 GMT -5
Post by miss Death on Apr 4, 2005 12:20:22 GMT -5
Joa.. Tik ziurek, kad nepasiklystum.. ;D
|
|
|
Post by Sentenced on Apr 5, 2005 2:13:03 GMT -5
Nepasiklysiu..... Ne, o jei rimtai, tai juk ten su gidais vaikstoma... Vienu turistu niek ir neileis.....
|
|
|
Egiptas
Apr 6, 2005 13:55:08 GMT -5
Post by miss Death on Apr 6, 2005 13:55:08 GMT -5
Ai.. Prasmuktum kaip nors jei labai noretum..
|
|
|
Egiptas
Apr 7, 2005 10:26:46 GMT -5
Post by vampire on Apr 7, 2005 10:26:46 GMT -5
Egipto geografinë padëtis
Egiptas randasi Afrikos þemyno ðiaurës rytuose. Rytinëje Egipto dalyje randasi Raudonoji jûra. Ðiaurëje – Vidurþemio jûra. Pietryèiuosia yra Etiopijos kalnynas, vakarinæ dalá uþima Libijos dykuma (Sacharos dalis), o rytuose Arabijos dykuma. Maþdaug per vidurá Egipto teka ilgiausia pasaulio upë Nilas. Nuo Viktorijos eþero iki Vidurþemio jûros Nilo tëkmæ kerta penki slenksèiai. Paskutinius 150km Nilas pasidalija á daugybæ atðakø, taip sudarydamas deltà. Nilo vandens lygá reguliuoja Asvano uþtvanka.
Nilas Pagrindinis Egipto gyvybës ðaltinis Nilas – ilgiausia pasaulio upë. Ji iðteka ið kalnø eþerø Centrinëje Afrikoje. Nilo ilgis apie 6500km. Pavasará Nilo aukðtupyje smarkiai lyja. Lietaus ir tirpstanèio sniego vanduo subëga á upæ ir Nilas patvinsta. Potvynis Egipte prasideda vasaros viduryje. Jis trunka iki Lapkrièio mënesio. Kai vanduo nuslenka, ant nederlingos þemës lieka derlingas dumblas, kuris yra daþniausiai juodos spalvos. Taip Nilas patræðia dirvà. Todël tai þmonëms sudarë puikias sàlygas verstis þemdirbyste, gyvulininkyste. Bet taip pat potvynio metu Nilas padarydavo daug þalos: potvyniø metu vanduo nuplaudavo þemës sklypø ribas ir árenginius laukuose. O labai stiprûs potvyniai nuneðdavo iðtisus kaimus. Tam, kad þmonës galëtø sureguliuoti Nilo vandens lygá, jiems reikëjo pastatyti uþtvankà. Taigi jie prie Asvano miesto pastatë Asvano þtvankà. Ji buvo statoma 10 metø. Sukauptà tvenkinyje vandená imta naudoti laukams drëkinti, o vandens jëgainë pradëjo gaminti elektros energijà. Taip pat kai buvo pastatyta Asavano uþtvanka susidarë Nasero tvenkinys. Buvo padaryta daug þalos, bet ir naudingø dalykø. <br> Teigiami dalykai: 1.Visus metus Nilas plukdo pakankamai vandens, tad galima nuimti tris derlius. 2. Uþtvankoje árengta elektrinë gamina elektros energijà (patenkinama 25% Egipto poreikiø).<br> 3. Atsirado nemaþa pramonës ámoniø, buvo sukurta daug darbo vietø.<br> 4. Tvenkinio vanduo tiekiamas dykumoje statomiems miestams, pliaèiamiems drëkinamiems laukams. 5. Nilas visus metus tinka laivybai. Neigiami dalykai: 1.Ið buvusio Nilo slënio, kur dabar tyvuliuoja Nasero tvenkinys, iðkeldinta beveik 100 tûkst. þmoniø. 2. Nilas nepatvinsta ir nepatræðia laukø derlingu dumblu. 3. Sustabdþius Nilo ptvynius, tarp valstieèiø ëmë plisti bilariozinë (þarnyno liga). 4. Anksèiau Nilo vandens uþliejamus laukus dabar imta træðti mineralinëmis tràðomis. 5. Dirbtinai drëkinamuose laukuose kaupiasi druskos, þalingai veikianèios þemæ ir augalus. 6. Þemiau uþtvankos sumaþëjo þuvø, nes upës vandenyje trûksta joms maisto. 7. Nasero tvenkinyje kaupiasi dumblas.
Asuano uþtvanka
Asuano uþtvanka, esanti ðiek tiek á pietus nuo miesto, Egipte buvo pastatyta ne tik tam, kad reguliuotø kasmetinius Nilo potvynius, bet ir kad bûtø sukurti vandens rezervuarai, kuriuose bûtø galima saugoti didelá kieká vandens, gelbëjanèio nuo bado þiauriø sausrø metu. Uþtvankos statyba buvo tarptautinis projektas, pradëtas 1960 m., metu. Uþtvankos statyba buvo tarptautinis projektas, pradëtas 1960 m., o 1970 m. atidarytas tuometinio Egipto prezidento. Statybø metu buvo dedamos didþiulës pastangos tam, kad á tëvynæ gràþinti Nubijos gyventojus ir perkelti á kità vietà didþiàjà Abu Smbelio ðventyklà. Rezervuaras, dabar þinomas Nasero eþero vardu, bendruomenei labai naudingas – jis apsaugojo ðalá nuo didþiulës sausros bei nuo keliø netikëtø potvyniø.<br> Sueco kanalas
Idëja apie kanalà, jungiantá Vidurþemio ir Raudonàjà jûras kilo dar seniausiais laikais, faraono Tutmosio III valdymo laikotarpiu. Persø invazijos laikotarpiu karalius Darijus I ásakë baigti kanalà, kuris po to buvo geros bûklës iki Ptolomëjø eros, bet paskui apgriuvo. Metø metus kanalas buvo. remontuojamas ir vël griûdavo ir buvo galutinai apleistas po to, kai buvo atrastas prekybinis marðrutas aplink Afrikà Napoleono inþinieriai atgaivino trumpesnio kelio á Indijà – Sueco kanalo idëjà, taèiau jø skaièiavimai parodë, jog tarp dviejø jûrø lygio yra 10 metrø skirtumas, o tai reiðkë, kad butø apsemti dideli plotai. Vëliau paaiðkëjo, kad tie skaièiavimai buvo klaidingi. 1859 m. Egipto darbininkai vergiðkomis sàlygomis vël pradëjo klaidingi. 1859 m. Egipto darbininkai vergiðkomis sàlygomis vël pradëjo kanalo statybà ir 1867 m. jis jau buvo uþbaigtas. 1869 m. ávyko ekstravagantiðka, brangi ir iðkilminga kanalo atidarymo ceremonija, kurios proga buvo nutiesti nauji keliai á Kairà, pastatytas operos ir baleto teatras, netgi buvo uþsakyta, kad kompozitorius Dþ. Verdi sukurtø operà “Aida”, taèiau pastarasis, deja, nespëjo. 1967 m. kanalas buvo uþdarytas dël Ðeðiø dienø karo, kai Izraelis okupavo Sinajaus pusiasalá, versdamas kanalà atlikti buferinës zonos tarp kovojanèiø ðaliø vaidmená. Egiptieèiai susigràþino kanalà 1973 m., per Egipto – Izraelio karà. Ðá kartà atidarymo ceremonija ávyko 1975 m. ir nuo tada Sueco kanalas, kuris tæsiasi 167 km. per Egipto dykumà jau du kartus buvo platintas. Ðiandien vidutiniðkai 50 laivø per dienà kerta kanalà ir, kadangi karo grësmë jau seniai praeityje, miestai ir paplûdimiai, esantys netoliese, tarnauja kaip poilsiavietës turistams.
Egipto piramidës
Gizos piramidës ir Sfinksas
Kaip vienas ið iðlikusiø septyniø pasaulio stebuklø, piramidës gausiai lankomos turistø, statytos prieð daugiau nei 2500 metø prieð Kristø tëvo, sûnaus ir anûko. Bet stebëtinas yra ne tik piramidþiø amþius. Iki ðiol nëra atsakymo á klausimà – kaip piramidës buvo pastatytos? Ir kokia jø prasmë? Mes manome, kad jos buvo didþiuliai kapai, statyti pagal faraonø nurodymà tûkstantiniø darbininkø bûriø rankomis. Tokias prielaidas patvirtina ir neseniai aptiktos piramidþiø statytojø gyvenvietës, kuriose buvo ádiegta maisto tiekimo sistema ir teikiamos medicininës paslaugos. Gizos aukðtumoje tebevykstantys kasinëjimai duoda vis daugiau árodymø, kad piramides statæ darbuotojai nebuvo vergai, bet gerai organizuoti Egipto valstieèiai. Per potvynio sezonà, kada Nilo vandenys uþliedavo jø laukus ir darbas ûkiuose pasidarydavo neámanomas, didþiulio biurokratinio aparato dëka ðie þmonës buvo samdomi darbui faraono kapo statyboje. Todël manoma, kad piramidës buvo statomos pagal ið anksto paruoðtus planus, kurie taip pat numatë Nilo potvynio vandenø panaudojimà statyboje naudojamø akmenø atgabenimui. Nepaisant visø surinktø árodymø, vis dar yra netikinèiø, kad senovës egiptieèiai savo rankomis galëjo pastatyti tokius statinius. Piramides tiriantys mokslininkai analizuoja akmenø atgabenimo ir montavimo metodus; matmenis, tikslius iki milimetro. Vis dar kyla ginèiai, kad piramides pastatë ateiviai ið kitos planetos. Neapsilankius Giza aukðtumoje, tikrai galima galvoti, kad tokios mintys yra maþø maþiausiai keistos, taèiau ten pabuvojus ið karto suprasite, kodël tiek daug þmoniø tiki, kad ðie statiniai yra neþemiðkos kilmës. Piramidës kaip laidojimo kompleksas Egiptieèiai nei garbino mirtá, nei jos bijojo, taèiau vis dël to statë tokius neátikëtino dydþio mauzoliejus kaip piramidës, tikëdami pomirtiniu gyvenimu ir norëdami susilieti su visata. Faraonas kaip dievø sûnus buvo jø tarpininkas su tuo pasauliu, o jo paskirtis buvo perduoti dievø valià þmonëms. Todël faraonas buvo gerbiamas gyvas ir garbinamas po mirties, kaip ryðys tarp þemës ir dangaus, jungiantis mirusiøjø ir dievø pasaulá. Piramidës tokiam asmeniui buvo tinkamas kapas. Laidojimo ðventykla, buvusi prie visø piramidþiø, leido garbinti faraonà ilgai po jo mirties, kasdien atliekant aukojimo ritualus, kad suteikti jo sielai jëgø. Ið laidojimo ðventyklos ëjo dengtas kelias á ‘slënio ðventyklà’, kurià kiekvienais metais pasiekdavo iðsiliejusio Nilo vandenys (Nacionaliniame muziejuje Jûs pamatysite schemà, kaip visa tai atrodë). Viso komplekso tikslas buvo priminti apie amþinà dievø galià ir tuo paèiu apie absoliuèià valdþià, suteiktà faraonui.
|
|
|
Egiptas
Apr 7, 2005 10:27:14 GMT -5
Post by vampire on Apr 7, 2005 10:27:14 GMT -5
[glow=red,2,300]Cheopso piramidë<br> [/glow] [glow=red,2,300]Didþioji Khufu piramidë (Cheopso piramidë) [/glow]
Seniausia piramidë Gizoje ir didþiausia visame Egipte 146 m aukðèio didþioji Khufu piramidë, pastatyta 2570 m. pr. Kr. Per 46 ðimtmeèius jos aukðtis tesumaþëjo 9 metrais. Piramidës konstrukcijai panaudota 4,6 milijonai akmeniniø blokø, kuriø kiekvienas sveria vidutiniðkai 2,5 tonos. Nors piramidës viduje nëra daug dëmesá traukianèiø objektø, vis dël to apsilankymo tokio seno statinio viduje áspûdþiai bus nepamirðtami, nors toks pasivaikðèiojimas yra visiðkai neámanomas, jeigu kenèiate net nuo lengviausio laipsnio klaustrofobijos. Ðiaurinëje dalyje esantis piramidës áëjimas koridoriumi þemyn veda link nebaigto kapo (paprastai uþdarytas), apie 100 m ilgio ir esanèio apie 30 m þemiau piramidës. Uþ 20 m nuo áëjimo yra aukðtyn kylantis 1,3 m aukðèio ir 1 m ploèio koridorius, kuris veda á Didþiàjà galerijà, kuri yra 47 m ilgio ir 8,5 m aukðèio. Taip pat yra maþesnis horizontalus praëjimas, kuris veda á Karalienëssalæ. Kai pakilsite Didþiàja galerija á Karaliaus salæ, atkreipkite dëmesá á virðuje esanèiø akmens blokø sujungimo tikslumà. Skirtingai negu likusi piramidës dalis, pagrindinë kapavietës salë yra pastatyta ið raudonojo granito blokø. Stogas, kuris sveria daugiau kaip 400 tonø, sukonstruotas ið 9 didþiuliø granito stulpø, atskirtø tarpais taip, kad apsaugotø salæ nuo didþiulio lubø svorio. Oras ðioje patalpoje yra gaivus, kadangi patalpos vëdinimui buvo numatytos angos ðiaurinëje ir pietinëje sienose. Kopti á Didþiàjà piramidæ ið lauko pusës vis dar yra turistø mëgstamas uþsiëmimas, nepaisant to, kad kiekvienais metais keletas þmoniø krisdami uþsimuða. Kopti piramidæ draudþiama. Á Rytus nuo Piramidës yra Karalienës piramidës – trys apie 20 m aukðèio statiniai, kurie daug kam atrodo tik kaip piramidës formos akmenø krûva. Ðios piramidës buvo statomos kaip kapavietës Khufu þmonoms ir seserims.
[glow=red,2,300]Egipto miestai[/glow]
[glow=red,2,300]Kairas[/glow]
Egiptieèiai sostinæ Kairà tapatina su paèiu Egiptu – jiems Kairas ir yra Egiptas, ir atvirkðèiai. Jie abu vadinami tuo paèiu vardu – Masr. Viena istorija ið Tûkstanèio ir vienos nakties pradedama taip: keletas vyrø meèetëje kalbasi apie uþsienio ðalis ir didingus miestus. Vienas ið jø sako: “Bagdadas yra rojus”. Kitas, vyresnis, á tai atsako: “Tas, kuris nematë Kairo, nematë ir pasaulio. Kaire dulkës yra auksinës; Nilas yra kaip stebuklas; moterys – kaip juodaakës rojaus mergelës; ir kaip galëtø bûti kitaip , jeigu ðitas miestas yra Pasaulio Motina”. Ðiandien Kairas yra ‘motina’ 16 milijonø egiptieèiø, afrikieèiø ir visokiø klajokliø. Gyventojø tankumas vienam kvadratiniam kilometrui èia yra vienas ið didþiausiø pasaulyje, todël èia atrodo tirðta nuo pastatø, þmoniø ir maðinø, kurie sukelia tûkstanèius ávairiausiø garsø, uþpildanèiø erdvæ. Kairui trûksta erdvës plëstis, todël èia, ypaè miesto centre aplink Nilà, neretai kaimynystëje pamatysite modernià kompiuterinës árangos parduotuvæ ir moliniø nameliø rajonà, kur oþkos bëgioja po kambarius, o vanduo gaunamas tik ið èiaupo gatvëje. Taèiau Kairo gyventojai tame nemato nieko keisto. Jiems nebûdingas vakarietiðka manija lygiuotis á tai, kas yra naujausia ir geriausia. Taip greièiausiai yra todël, kad ðie þmonës gyvena ðalia istorijos paminklø, kuriø amþius ðiandien siekia daugiau kaip 4,5 tûkstantmeèio; piramidës matomos ið aukðtesniø pastatø virðutiniø aukðtø beveik visame Kaire. Todël nenusakomas amþinumo jausmas yra vienas ið ryðkiausiø Kairo bruoþø. Èia viename mieste yra ir islamiðkoje Kairo dalyje esantys viduramþiø skersgatviai, ir faraonø laikø piramidës, ir tarsi XIX amþiaus laikø iðvaizdà iðlaikiusios kavinukës. Ir kas nuostabiausia, nei vienoje ið ðiø vietø nesijausite kaip muziejuje – tai tiesiog yra ðiø dienø Kairas. Jis yra chaotiðkas, triukðmingas, visiðkai nenuspëjamas ir pilnas þmogiðkumo. Tai yra nuostabus miestas tiems, kurie turës pakankamai kantrybës já ávertinti.
[glow=red,2,300]Asuanas[/glow]
Asuano miestas Aukðtutiniame Egipte þymëjo Senojo Egipto pietinæ sienà. Tai – viena graþiausiø vietø ðalyje. Miestas iðsidëstæs rytiniame Nilo krante, o ties ta vieta, vakariniame krante, driekiasi dykuma. Upëje “pribarstyta” salø –pagrindinës, esanèios prie miesto, tai Elefantino ir Kièenerio salos. Asuanas – saulëèiausias miestas, kuriame jauèiama charakteringa afrikietiðka atmosfera. Miestas nëra didelis, taigi galima vaikðèioti pësèiomis, o gyvenimo tempas èia lëtas ir atpalaiduojantis. Dienas Asuane galima leisti tiesiog klajojant gatvëmis, þiûrint á dangø ar sëdint plaukiojanèiame restorane, klausantis nubietiðkos muzikos. Nilas Asuane pats graþiausias; jis teka per gintarinæ dykumà, granito uolas, aplink smaragdines salas, pasipuoðusias palmiø giraitëmis ir tropiniais augalais. Oras persismelkæs daugybe spalvø ir kvapø, o vakare, gerdami arbatà, galite groþëtis áspûdingais saulëlydþiais...
[glow=red,2,300]Aleksandrija[/glow]
Aleksandrija - antras pagal dydá ir gyventojø skaièiø Egipto miestas, ásikûræs prie Vidurþiemio jûros, vakariniame Nilo deltos krante. Aleksandrija þinoma kaip “Vidurþemio jûros perlas”, kurio atmosfera labai skiriasi nuo likusios ðalies dalies, nors ði vieta yra tik 225 km. nuo Kairo. Aleksandras Makedonietis 332-301 pr. Kr. ákûrë miestà ir pavadino Aleksandrija, ji tapo graikiðko – romëniðko Egipto sostine. Antikinë Aleksandrija taisyklingai suplanuota. Ðá miestà statë graikø architektas Deinokratas, IV a. pr. Kr. Ptolomëjø dinastijos valdymo periodu 305-30 m. pr. Kr. Aleksandrija tapo visos ðalies sostine. Ðiuo laikotarpiu ji buvo prekybinis, kultûrinis ir religinis viso Egipto centras. Ptolomëjø valdymo laikotarpiu 280 p. Kr. Faro saloje buvo pastatytas Aleksandrijos ðvyturys - vienas ið septyniø pasaulio stebuklø. Kleopatra, paskutinë Ptolomëjø dinastijos faraonë, èia savo groþiu suþavëjo Cezará, o vëliau ir Markà Antonijø. Aleksandrija tapo antruoju po Romos antikinio pasaulio miestu, svarbiu Europos ir Rytø prekybos centru. Nuo èia I amþiuje pradëjo plisti krikðèionybë Egipte, o tuo paèiu laiku ir persekiojimai dël tikëjimo. Ákûrus Kairà, Aleksandrijà prarado savo svarbà. Tik XIX a. Mohamedo Ali valdymo laikotarpiu miestas dar kartà iðgyveno pavasará. Jis tapo Egipto prekybos ir laivybos centru. Tokia Aleksandrija buvo áamþinta meno kûriniuose, jos pavadinimas tapo prekybos, kosmopolitizmo ir boheminës kultûros sinonimu. Èia vienoje vietoje persipynusios Senojo Egipto, Graikijos, Romos, koptø, islamiðkoji ir arabiðkoji civilizacijos. Aleksandrija daugiaveidë. Norëdami suþinoti apie jos praeitá ar dabartá, gilintis á istorijà ar tiesiog pailsëti, jûs pamatysite daugiau nei viena miestà. "Jeigu egzistuotu rytietiðka Europa, Aleksandrija taptø jos sostine",- tikino raðytojas Darelas.
[glow=red,2,300] Oficialus pavadinimas: Arabø Egipto [/glow] Respublika Sostinë : Kairas Gyventojø sk : 37.2 mln Plotas: 1,001,450 kvadratiniø kilometrø<br>Valiuta :Egipto svaras Oficiali kalba: Arabø<br>Kitos kalbos : Prancûzø, Anglø, Berberø<br>Religija: 94% iðpaþásta islamà, 6% Krikðèionys Koptai ir kt. Mieste gyvena apie 45%, kaime 55% þmoniø.
|
|
|
Egiptas
Apr 7, 2005 10:37:45 GMT -5
Post by vampire on Apr 7, 2005 10:37:45 GMT -5
cia siek tiek info jei kam reiktu rasyt koki referata...ar siaip jei idomu paskaityt....
|
|