Post by vampire on Sept 4, 2005 6:45:08 GMT -5
zmoniu istorijos
-----------------------------------------------------------------Ðvedriðkës parapijoje mirë senukas Klimas. Po laidotuviø praëjus kelioms dienoms, þmona sapnuoja, kad velionis vyras skundþiasi, jog já slegia sunkus akmuo. Þmona papasakojo sûnui, taèiau pasirodo, kad ir tas sapnavo tà patá sapnà. Uþpraðë kunigà atlaikyti ðv.Miðias, bet ir toliau sapnavosi tas sapnas. Nutarë atkast numirëli ir patikrinti, o gal tikrai spaudþia karstà akmuo.Vos tik vyrai pradëjo kasinëti duobæ, uþ kokio pusmetrio rado dëþutæ, o ten kà tik gimæs kûdikis. Pasirodo viena mergina (Bobuliauskaitë) pagimdþiusi vaikà nuþudë ir uþkasë á naujai supiltà kapà. Taip per sapnà numirëlis iðaiðkino nusikaltimà. Dar yra gyvi to ávykio liudininkai. -----------------------------------------------------------------
Að buvau atitolusi nuo Dievo ir gyvenau nedorà gyvenimà (net vienà kartà áëjus á baþnyèià spiaudþiau ant tikinèiøjø). Mano mama neaiðkino, kaip turëèiau praleisti savo jaunystæ.
1943 ar 1944 m. tapau nëðèia, 5 mënesiø kûdiká abortavau. Vaikas dar kurá laikà buvo gyvas. Mama paëmus vaikà palaidojo á savo artimøjø kapà. 1973 metais gráþau prie Dievo ir ið karto prabudo sàþinë uþ visas nuodëmes, bet ypatingai uþ ðá abortà. Verkiu beveik kiekvienà dienà ið tikros ðirdies, bet nesugràþinsi kûdikiui gyvybæ. 1971 m. sapnuoju toká sapnà. Einu á Auðros Vartus ir man kelià pastoja maþa mergytë. Að noriu jà aplenkti, bet ji nesiduoda, vis uþeidama prieðais mane (mergytë apie 2-3 m.). Að jos klausiu: "kur tavo mama?" O ji man sako: "Tu mano mama, pakrikðtyk mane Violeta". "Að pasakiau savo mamai, mama nuëjo pas kunigà ir paklausë, kaip jà pakrikðtyti, o kunigas patarë, kad nueitø prie kapo ir pakrikðtytø, paëmus ðvento vandens. Tuo metu mama jautë kaþkoká vidiná dþiaugsmà. Vëliau að iðtekëjau. Mirë vyras. 1984 metais vël sapnuoju: ateina mano dukrytë su mirusiu vyru ir atneða man maþytá tortelá, iðpuoðtà tokiais, kaip rasa, laðeliais. (Mergytë jau apie 14-15 m.) Ji ðiuos laðelius lieèia su savo pirðteliais. Tie laðeliai subyra ir sako: "mama, tie laðeliai - tai tavo aðaros, neverk".
öi vaiko þmogþudystë labai slegia. Moterys, neþudykit savo vaikø, nes aðaros nesugràþina vaiko gyvybës!
Eugenija
---------------------------------------------------------------------
Að iðtekëjau bûdama 20 metø. Vyras dirbo K.Naumiestyje. Sulaukëme aðtuoniø vaikeliø, buvo dar du persileidimai ir vienas nutraukimas. Po kepenø operacijos labai sirgau. Buvo man pavojus gimdyti, bet po to nusprendþiau daugiau niekada nedaryti nutraukimo, nors ir mirèiau, tik á tà vietà pagimdyti vienà. Tai buvo aðtuntas sûnus Marius, kuris dabar mums reikalingas, pensininkams darbuose padeda ir yra mûsø atjauta.
Vienà kartà susapnavau toká sapnà. Ateina trys vaikuèiai, rankytëmis susikabinæ, o man tokia mintis, kad jie mano. Að ir paklausiau jø: kur jûs bûnat, o jie man atsakë: "tamsiuose tualetuose" ir iðëjo, o man paliko ðirdies skausmas. Kaip reikia branginti vaisiø ir labai saugotis, o mes nepaisom, nesisaugojam. Dabar ir mergaitëms pasakiau, kad reikia saugotis, o duonutës uþteks visiems.
Dar viena mano draugë Teresëlë, netekëjusi, stipri katalikë, susapnavo vienà kaimynø vaikà, kuris buvo jau 5 metai kai miræs. Jis nebuvo pakrikðtytas, mirë ligoninëje. Sunkia liga sirgo - vilklige, o mama nenorëjo krikðtyti sûnaus, nors kiti siûlë. Taip ir numirë nekrikðtytas.
Jis praðë sapne: "pakrikðtyk mane", atëjæs su pulku vaikuèiø, ir visi norëjo krikðto, sakydami: "greièiau krikðtyk, nes man jau nusibodo laukti". Tada kità dienà krikðtino ádedant vardus su ðv. vandeniu. Po to daugiau nepraðë, nesisapnavo.
---------------------------------------------------------------------
Tris vaikus turëdama, ketvirtà ir penktà sunaikinau. Sapnavau, kad tai du berniukai. Vienas manæs paklausë, koks jo vardas. Kà að turëjau atsakyti? Mano vyras iðvadino mane k... ir pareiðkë, kad tai ne jo vaikas. Tas labiausiai áskaudino. Beveik be orientacijos nupyliau á Vingriø gatvæ. Sàlygos buvo labai blogos. Bet mûsø tautieèiai vyrai daugumoje atvejø yra beðirdþiai. Kodël Kaukaze tokios gausios ðeimos? Skaièiau, ten jie sako: "Per abortà tu nuþudai ne vienà þmogø. Tu nuþudai visà jo giminæ. Jo vaikai, anûkai prakeiks tave, kad per tave jie neiðvydo pasaulio, saulës".Maþa to, kad jø gausios ðeimos Kaukaze. Kiek jie savo sëklos pasëjo pas mus - Lietuvoje! Viena bendradarbë iðsiskyrë su vyru ir vedë meilæ su prekiaujanèiu kaukazieèiu. Tai vyko þiemà. Pavasará jis iðvyko, o iðvykdamas ásakë gimdyti. Ji jo nepaklausë, ið Vilniaus pabëgo. Jis visà vasarà raðë jai laiðkus á buvusià jos darbovietæ, grasindamas, kad atvaþiavæs jà nuþudys. Tokiø pavyzdþiø aplinkui pilna: po 3-4 vaikus paliko, o patys iðvaþiavo.
Jaunystæ praleidau Sibire Irkutsko srity, tarp buriatø. Jø tauta, panaðiai kaip mûsø, nyksta. Ten bevaikës ðeimos stveria auginti svetimus vaikus. Viena mûsø kaimynë, mergina bûdama, gimdë 4-tà vaikà. - Tai stvërë ið jos tuos vaikus. Pyko, barësi tarp savæs ðeimos. Pas mus to nesà. Gal þmonëms reikalingas auklëjimas? Gal jie nesupranta?
Pensininkë D.
---------------------------------------------------------------------
Visi uþ gyvybæ!
Kada að suþinojau, kad bus ruoðiama "Uþ gyvybæ", nedvejodama nusprendþiau pridëti ið savo pergyvenimø.
O buvo taip: Jau turëjau tris dukras ir vienà sûnø, kaip pasijutau vël nëðèia. Pasisakiau vyrui, jis nei uþ, nei prieð - daryk kaip nori, nes jis gerti nenustos ir tiesiai pasakæs: "Að negaliu priþadëti, nes neiðtesësiu".
Tada nuëjau pas moterø gydytojà ir pasisakiau, ji mane nukreipia pas ginekologà.
Buvo penktadienis ir man paskiria pirmadiená. Sugráþus ið ginekologo að dar pasiguodþiau draugei M.Glemþienei, mes abi verkëm. Ji sako: "Neþudyk, gal koká poetà, gal graþuolæ nuþudysi". Að dar labiau nesuvaldomai ëmiau verkti. Sakiau: jeigu mano vyras gulëtø grabe, að to nedaryèiau, nes þinoèiau, kad daugiau nebus, o dabar... Bet ji sekmadienio sulaukus nuvaþiavo á Panemunës baþnyèià ir karðtai meldë, kad Dievas iðsaugotø tà negimusá þmogutá, meldþia ir pati netiki, kad taip galëtø bûti, nes þino, kad að tvirtai nusprendusi. O að tà naktá sapnuoju, kad laikau ant rankø kûdikëlá su ruþava kepuryte, o jis man sako: "Mama neþudyk". Turbût nereikia nei sakyti, kas tada buvo mano ðirdyje, o keturi vaikai þiûri motinai á akis ir visi verkia.
Atëjo pirmadienis, reikia vaþiuoti á Garliavà daryti abortà, nes jëgø daugiau nebëra. Pradariau palatos duris, joje trys moterys, að ketvirta, du abortai ir viena su gimdos uþdegimu. Parodë lovà, nes per aðaras að jos nemaèiau. Gal po pusvalandàio ateina ginekologas kviesti vienà, kità, ir man ateina eilë. Su uþdegimu gulinti ponia mane ramina. Á operacinæ buvau jau du kartus kviesta, bet negalëjau ant kojø atsistoti. Daktarë ëmë ðaukti: "nenori, mes per prievartà nedarom, paþiûrëk, kokios tavo smilkiniø venos iðsiplëtæ, kaip tu atrodai". Apsidþiaugiau, kad dar galiu ir nedaryti, apsiraminau, tik paklausiau ponios su uþdegimu jos adreso ir pavardës ir gráþau namo. Po aðtuoniø mënesiø gimë mergytë, tai buvo ið penkiø vaikø mano geriausia, ðvelniausia, jautriausia ir graþiausia, nes ëjo á konkursà Mis - Lietuva. Iðaugo sveika, tik labai jautri, ðiemet kovo 18 d. atðventë savo vestuves, o spalio 29 sueina dvideðimt metø. Aèiû Glemþienei, kuri meldësi uþ dukros gyvybæ ir dar daugiau poniai ið Rokø, pas jà atvaþiavo ir pakrikðtijo, dabar mes giminës. Tà nelaimingà, o gal ir laimingà dienà ponia surado ðvelnø þodá ir mokëjo paaiðkinti, kad ir ji, po dviejø gimdymø darë abortà, tai dabar per kiekvienas kûèias stato lëkðtelæ savo negimusiam vaikui ir dar nepasigydo nuo uþdegimø. O að iðauginau penkis, likau sveika ir atlikus pareigà Dievui ir Tëvynei.
Sudie,
Domeikava. J.V.
---------------------------------------------------------------------
Tai ávyko 1985
Auginu keturis vaikus. Supratau, kad laukiu penkto. Pasitaræ su vyru nusprendþiau nutraukti nëðtumà. Prieð einant á poliklinikà susapnavau keistà sapnà.
"Man bevaikðèiojant prieina prie manæs jaunas, labai graþus, aukðtas jaunuolis juodu kostiumu ir sako:
- Nieko nedaryk, að bûsiu inþinierius".
Pabudus að iðsigandau, nes supratau, kad kalbëjau su savo negimusiu sûnumi. Að labai pergyvenau, bet vis vien nuëjau á poliklinikà daryti iðsiurbimo, nes begalinis vargas bendrabutyje, amþini nedatekliai.
Nuostabu yra tas, kad nëðtumas buvo labai maþas, vos kelios dienos. Turbût að kalbëjau su bûsimo vaiko siela ir maèiau koks jis bûtø buvæs suaugæs.
Mane vël pradëjo kamuoti baisus sapnas.
"Einu að pro apgriuvusá namà ir girdþiu vaiko ðauksmà. - Gelbëk mane. Áeinu á vidø ir matau siaurà gilø ðuliná, uþdengtà dangèiu. öuliná saugo biaurus juodas vyras. Nustûmiau að tà vyrà á ðalá, atidengiau dangtá ir pamaèiau virvëm suriðtà ir þemyn galva pakabintà mergaitæ. Iðtraukiau að jà, iðvyniojau ið merlës, o ji vël sako: "Gelbëk mane" Að jai sakau: palauk dar truputëlá, iðgelbësiu. Að sapne supratau, kad tai sesers negimusi duktë ðaukiasi pagalbos".
Susirinkom visi paminëti tëvo mirties 25-meèio. Að sesës paklausiau, kas èia dabar yra. Ji prisipaþino dariusi iðsiurbimà. Ji sako:
- Padariau didelæ klaidà, labai gailiuosi, bet á baþnyèià neisiu atlikti iðpaþinties, nes bijau kunigo, mane iðvarys ið baþnyèios.
Að jai sakau:
- Jeigu tu neprieisi iðpaþinties, að iðsikraustysiu ið proto, sapnai neduoda man ramybës.
Priëjo ji iðpaþinties ir liovësi mano koðmariðki sapnai.
Tai ávyko 1989 m. Mirë mano brolis. Tà pirmà ðermenø naktá að uþmigau vos kelias valandas, bet spëjo prisisapnuoti mano tas pats miræs brolis ir nuvedë mane á negimusiø vaikø pasaulá.
Ten maèiau didþiulá parkà, apðviestà neonine ðviesa. Vaikø buvo labai daug, dideliø ir maþesniø, ir visai maþuèiø. Jie buvo visai nuogi, tik kûneliai pridengti juodu permatomu ðydu, burnytës ir uþpakaliukai uþklijuoti pleistrais, tai buvo baisu.
Ir dar brolis liepë pasakyti visiems, kad "santuokinë iðtikimybë mûsø gyvenime yra labai labai svarbi, nes ji panaikina ðimtus kitø nuodëmiø". Ir parodë man, kas laukia tø, kurie ðito nesilaiko.
---------------------------------------------------------------------
Gerb. Kunige
Vyras dirbo fabrike, o að namuose ðeimininkavau. 1956 m. lapkrièio 28 d. gimë sûnus, vardu Antanas. 1957 m. spalio mën. vël pasijutau laukianti kûdikio.
Bet susirgau ir paguldë á ligoninæ. Ligoninëje paguldë ðalia manæs merginà, kuri norëjo nutraukti nëðtumà. Paklausiau, ar þino tas vaikinas, atsakë - jam nesakiau. Að jai patariau, kad pasakytø ir man pasakytø. Atvaþiavus su dþiaugsmu pasakë, vestuvës ir taip nereikëjo þudyti.
Að ligoninëje pragulëjau tris su puse mënesio, nieko valgyti negalëjau, per tà laikà 12,5 kg. svoris krito, nusilpau, vos galëjau laikydamasi uþ lovø, pereiti per palatà.
Daktarai reikalavo nutraukti nëðtumà. Að nenorëjau sutikti. Vienà vakarà daktarë pasakë - ðiandien apsigalvok, o rytoj duok atsakymà. Jeigu nëðtumo nenutrauksi, tai mirsi arba gimdydama mirsi.
Ilgai galvojau ið vakaro ir naktá, paskui iðvargus uþmigau.
Kai uþmigau, susapnavau maþà graþià mergaitæ, kuri kreipdamasi á mane tarë ðiuos þodþius: "Mamyte, neþudyk manæs, að tau bûsiu labai gera". Ryte, per vizitacijà, kada gydytoja paklausë manæs, kaip, Þesoniene, ar nusprendei, sutiksi nutraukti nëðtumà? atsakiau - daktare, kad daugiau tokiø þodþiø negirdëèiau apie mirtá, kad ir mirsiu, bet nesutiksiu.
Papraðiau vyro, kad paimtø ið ligoninës, abu pasiraðëm ir iðleido namo. Tà patá vakarà privaèiai kreipëmës pas gyd. Kuèinskà, iðraðë amerikietiðkø vaistø, rado ligà, kurios per tris mënesius nesurado ir tuojau, per pora savaièiø viskà valgiau, pasitaisiau. O 1958 IV.18 d. pagimdþiau dukrà, kaip sapnavau.
Ir nenumiriau, gyvenu dar, o dukra labai gera, dirba med. seserimi ligoninëje. Gydytoja, kai sutikau, kuri gydë, nustebo, ar jûs èia, taip tai að, kaip jums pavyko, ogi privaèiai ir amerikoniðkais vaistais, net iðraudo, tà iðgirdus. Ir dabar esu labai laiminga, su dukra turim ir sûnø, ir neblogas, nes auklëjam su baþnyèia
---------------------------------------------------------------------
Ketvirtadienio naktá sûnus sirgo ir að maþai miegojau. Paryèiais prigulusi susapnavau toká sapnà.
Prasiskleidþia uþuolaida, uþdëta vietoj durø, ir áeina du vaikuèiai, gal 2-jø metukø. Abu jie susikabinæ rankytëmis, vienas raudona striukyte, kitas - mëlyna, matau jø rudenines kelnytes, maþus batukus. Að pagalvojau, kad atvaþiavo sesers mergaitë ir tai jos dvynukai Artûras ir Robertas. Að ieðkau jø veidukø, bet kaip iðsigÝstu, kai pamatau, kad veidukø nëra, vietoj galvuèiø raudonos kepurës ant peèiø. Jie tupsi kojytëmis, susikabinæ rankytëmis eina á vienÝ ar á kità pusæ ir að iðgirstu vidiná balsà: tai tavo nuþudyti vaikai. Siaubas apima mane ir að iðgirstu ausyse spengimà, lyg spyruoklës traukimà ið savo kûno ir atsirandu palubëje. Pro sienà matau mëlynà dangø ir ilgà baltà perðvieèiamà tunelá. Jo gale matau ðvelnià ðviesà, ji lyg kvieèia mane, tai lyg rûmai, pilis ar miestas. Staiga að suprantu, kad tai mano dvasia atsiskyrë nuo kûno ir að lekiu Anapus. Að ðaukiu vyrà vardu, klykiu kiek galiu, tiesiu á já rankà. Taèiau jis miega ir negirdi. Að noriu gyvent, að ðaukiu ið nevilties, bet suprantu, kad að jau dvasia ir manæs vyras neuþgirs, nepatrauks prie savæs uþ iðtiestos rankos. Að noriu gyvent, taip noriu gyvent. Man taip baisu mirties ir maþø beveidþiø vaikø. Stipri jëga paleidþia mane ir að vël savo kûne. Nubundu ir ðaukiu vyrà vardu. Vieðpatie, kà að padariau, tikriausiai Tu norëjai parodyti man tai, kà jautë jie, kai juos að þudþiau. Atleisk man Vieðpatie, man taip baisu. Að ilgai girdþiu trepsëjimà maþø kojyèiø.
----------------------------------------------------------------------
Kun. Juozas Zdebskis, smerkdamas abortø siaubà, paminëdavo vienos motinos, kurios vienintelis sûnus þuvo baisioje traukiniø katastrofoje ties Þasliais, sapnà. Toji moteris sapnavo þuvusá vaikà. Já atsivedë du jai nepaþástami þmonës ir pasakë:
"Mes turëjome tave globoti senatvëje, taèiau tu nuþudei mus dar negimusius, todël dabar likai viena". Kun. R.Grigas. Caritas, 1990, Nr.3, P.14.
Nebylus ðauksmas
Kaip ir daugelis merginø norëjau iðtekëti ir turëti savo ðeimà. Mamytë jau buvo mirusi, o tëvelis gyveno savo gyvenimà.
Abu su savo iðrinktuoju buvome jauni ir laimingi. Taèiau neilgai truko toji laimë, pasijutau nëðèia. ümogus, kuriuo taip tikëjau, atsisakë mane vesti. Sakë, jis dar per jaunas auginti vaikus, todël paliko 40 rub. ir liepë "susitvarkyti".
Netikëtai sutikau savo draugæ, kuriai papasakojau savo bëdà. Tà vasarà ji augino moterø gydytojai sûnø. Supaþindino mane, ir gydytoja liepë ateiti penktadiená. Ketvirtadienio naktá á penktadiená sapnuoju sapnà. Stovi prieð mane berniukas 4-5 metukø, ðviesiaplaukis ir praðo: "mamyte, nevaryk mane, að tau bûsiu labai geras".
Bet ið ryto, nieko negalvodama apie sapnà, að nuvaþiavau pas gydytojà. Ji nuvedë mane á kambará ir liepë palaukti, nes virinosi árankiai. Basutes palikau koridoriuje. Staiga mane pradëjo drebulys kratyti, ir að iðgirdau balsà: "Mamyte, nevaryk manæs", o giliai pasàmonëje sako: "bëk ið èia, bëk..."
Ir að, drebëdama ið baimës, kad mane nepamatytø, iðëjau tyliai á koridoriø, pasiëmiau á rankas basutes ir iðëjau. Atsidûrusi gatvëje, bëgau ilga Barðausko gatve. Man atrodë, kad nori ið manæs atimti tai, kas man labai brangu, ir pajutau toká didelá karðtà jausmà apginti tà, kas buvo po mano ðirdim. Ir tik prie autobuso pamaèiau, kad mano rankose buvo basutës. Gráþusi namo, nuëjau á kapus, iðverkiau mamai savo lengvabûdiðkà dalià ir jau tvirtai pasakiau, kad vaikelá auginsiu.
Po to að iðtekëjau uþ sûnaus tëvo, bet laimës nebuvo. Dabar mano sûnui jau 30 metø. Jis ið tiesø buvo ir yra man geras ir jautrus. Vedæs, dovanojo man anûkëlæ Ievutæ.
Be sûnaus, að dar uþauginau dvi dukras, kurios taip pat man yra geros, dëmesingos. Kaþkada jaunystëje að bijojau likti viena. Todël Dievas mane apdovanojo ne tik gerais vaikais, bet ir marèia, þentu ir anûkëliais.
Baigdama norëèiau tarti jaunoms mamoms ir merginoms, kurios pajusite gyvybæ savyje, neskubëkite daryti sprendimo. Ásiklausykite á nebylø ðauksmà. Pasitikëkite Dievu, ir negriaukite Jo planø, nes ateityje teks labai daug kentëti dël savo lengvabûdiðkumo.
Irena N.
***
Buvom jau iðsiskyræ su vyru, bet jis laikas nuo laiko lankë mus. Bandëm tà nutrûkusià virvæ riðti, bet þinoma liko mazgas.
Ir ðtai að vël laukiu kûdikio, tiksliau nebelaukiu, nes guliau á ligoninæ. Tuomet mums aiðkino, kad tai tik kraujo kreðulys, bet ne gyvybë. Ir ðtai po tos baisios operacijos, kurios ir vardà ðiandien baisu iðtarti, að uþmigau ir sapnuoju. - Ateina gydytojas, atneða celofano maiðelyje kraujo sukreðëjusio gabalà ir sako: "èia tavo vaikas". O tas kraujas kalba, tokiu neþemiðku balsu: "Mamyte, neverk manæs, að iðskrendu. Atpaþinsi kada nors, bus apgama ant lûpos".
Að staigiai nubudau, ir man atrodë, kad balsà að girdëjau tikrumoj. Daug metø apie tai negalvojau, bet dabar, kada artëja metai po metø, diena po dienos artëja tas susitikimas, ne tik baimë, bet ir didelis skausmas sukausto ðirdá.
-----------------------------------------------------------------Ðvedriðkës parapijoje mirë senukas Klimas. Po laidotuviø praëjus kelioms dienoms, þmona sapnuoja, kad velionis vyras skundþiasi, jog já slegia sunkus akmuo. Þmona papasakojo sûnui, taèiau pasirodo, kad ir tas sapnavo tà patá sapnà. Uþpraðë kunigà atlaikyti ðv.Miðias, bet ir toliau sapnavosi tas sapnas. Nutarë atkast numirëli ir patikrinti, o gal tikrai spaudþia karstà akmuo.Vos tik vyrai pradëjo kasinëti duobæ, uþ kokio pusmetrio rado dëþutæ, o ten kà tik gimæs kûdikis. Pasirodo viena mergina (Bobuliauskaitë) pagimdþiusi vaikà nuþudë ir uþkasë á naujai supiltà kapà. Taip per sapnà numirëlis iðaiðkino nusikaltimà. Dar yra gyvi to ávykio liudininkai. -----------------------------------------------------------------
Að buvau atitolusi nuo Dievo ir gyvenau nedorà gyvenimà (net vienà kartà áëjus á baþnyèià spiaudþiau ant tikinèiøjø). Mano mama neaiðkino, kaip turëèiau praleisti savo jaunystæ.
1943 ar 1944 m. tapau nëðèia, 5 mënesiø kûdiká abortavau. Vaikas dar kurá laikà buvo gyvas. Mama paëmus vaikà palaidojo á savo artimøjø kapà. 1973 metais gráþau prie Dievo ir ið karto prabudo sàþinë uþ visas nuodëmes, bet ypatingai uþ ðá abortà. Verkiu beveik kiekvienà dienà ið tikros ðirdies, bet nesugràþinsi kûdikiui gyvybæ. 1971 m. sapnuoju toká sapnà. Einu á Auðros Vartus ir man kelià pastoja maþa mergytë. Að noriu jà aplenkti, bet ji nesiduoda, vis uþeidama prieðais mane (mergytë apie 2-3 m.). Að jos klausiu: "kur tavo mama?" O ji man sako: "Tu mano mama, pakrikðtyk mane Violeta". "Að pasakiau savo mamai, mama nuëjo pas kunigà ir paklausë, kaip jà pakrikðtyti, o kunigas patarë, kad nueitø prie kapo ir pakrikðtytø, paëmus ðvento vandens. Tuo metu mama jautë kaþkoká vidiná dþiaugsmà. Vëliau að iðtekëjau. Mirë vyras. 1984 metais vël sapnuoju: ateina mano dukrytë su mirusiu vyru ir atneða man maþytá tortelá, iðpuoðtà tokiais, kaip rasa, laðeliais. (Mergytë jau apie 14-15 m.) Ji ðiuos laðelius lieèia su savo pirðteliais. Tie laðeliai subyra ir sako: "mama, tie laðeliai - tai tavo aðaros, neverk".
öi vaiko þmogþudystë labai slegia. Moterys, neþudykit savo vaikø, nes aðaros nesugràþina vaiko gyvybës!
Eugenija
---------------------------------------------------------------------
Að iðtekëjau bûdama 20 metø. Vyras dirbo K.Naumiestyje. Sulaukëme aðtuoniø vaikeliø, buvo dar du persileidimai ir vienas nutraukimas. Po kepenø operacijos labai sirgau. Buvo man pavojus gimdyti, bet po to nusprendþiau daugiau niekada nedaryti nutraukimo, nors ir mirèiau, tik á tà vietà pagimdyti vienà. Tai buvo aðtuntas sûnus Marius, kuris dabar mums reikalingas, pensininkams darbuose padeda ir yra mûsø atjauta.
Vienà kartà susapnavau toká sapnà. Ateina trys vaikuèiai, rankytëmis susikabinæ, o man tokia mintis, kad jie mano. Að ir paklausiau jø: kur jûs bûnat, o jie man atsakë: "tamsiuose tualetuose" ir iðëjo, o man paliko ðirdies skausmas. Kaip reikia branginti vaisiø ir labai saugotis, o mes nepaisom, nesisaugojam. Dabar ir mergaitëms pasakiau, kad reikia saugotis, o duonutës uþteks visiems.
Dar viena mano draugë Teresëlë, netekëjusi, stipri katalikë, susapnavo vienà kaimynø vaikà, kuris buvo jau 5 metai kai miræs. Jis nebuvo pakrikðtytas, mirë ligoninëje. Sunkia liga sirgo - vilklige, o mama nenorëjo krikðtyti sûnaus, nors kiti siûlë. Taip ir numirë nekrikðtytas.
Jis praðë sapne: "pakrikðtyk mane", atëjæs su pulku vaikuèiø, ir visi norëjo krikðto, sakydami: "greièiau krikðtyk, nes man jau nusibodo laukti". Tada kità dienà krikðtino ádedant vardus su ðv. vandeniu. Po to daugiau nepraðë, nesisapnavo.
---------------------------------------------------------------------
Tris vaikus turëdama, ketvirtà ir penktà sunaikinau. Sapnavau, kad tai du berniukai. Vienas manæs paklausë, koks jo vardas. Kà að turëjau atsakyti? Mano vyras iðvadino mane k... ir pareiðkë, kad tai ne jo vaikas. Tas labiausiai áskaudino. Beveik be orientacijos nupyliau á Vingriø gatvæ. Sàlygos buvo labai blogos. Bet mûsø tautieèiai vyrai daugumoje atvejø yra beðirdþiai. Kodël Kaukaze tokios gausios ðeimos? Skaièiau, ten jie sako: "Per abortà tu nuþudai ne vienà þmogø. Tu nuþudai visà jo giminæ. Jo vaikai, anûkai prakeiks tave, kad per tave jie neiðvydo pasaulio, saulës".Maþa to, kad jø gausios ðeimos Kaukaze. Kiek jie savo sëklos pasëjo pas mus - Lietuvoje! Viena bendradarbë iðsiskyrë su vyru ir vedë meilæ su prekiaujanèiu kaukazieèiu. Tai vyko þiemà. Pavasará jis iðvyko, o iðvykdamas ásakë gimdyti. Ji jo nepaklausë, ið Vilniaus pabëgo. Jis visà vasarà raðë jai laiðkus á buvusià jos darbovietæ, grasindamas, kad atvaþiavæs jà nuþudys. Tokiø pavyzdþiø aplinkui pilna: po 3-4 vaikus paliko, o patys iðvaþiavo.
Jaunystæ praleidau Sibire Irkutsko srity, tarp buriatø. Jø tauta, panaðiai kaip mûsø, nyksta. Ten bevaikës ðeimos stveria auginti svetimus vaikus. Viena mûsø kaimynë, mergina bûdama, gimdë 4-tà vaikà. - Tai stvërë ið jos tuos vaikus. Pyko, barësi tarp savæs ðeimos. Pas mus to nesà. Gal þmonëms reikalingas auklëjimas? Gal jie nesupranta?
Pensininkë D.
---------------------------------------------------------------------
Visi uþ gyvybæ!
Kada að suþinojau, kad bus ruoðiama "Uþ gyvybæ", nedvejodama nusprendþiau pridëti ið savo pergyvenimø.
O buvo taip: Jau turëjau tris dukras ir vienà sûnø, kaip pasijutau vël nëðèia. Pasisakiau vyrui, jis nei uþ, nei prieð - daryk kaip nori, nes jis gerti nenustos ir tiesiai pasakæs: "Að negaliu priþadëti, nes neiðtesësiu".
Tada nuëjau pas moterø gydytojà ir pasisakiau, ji mane nukreipia pas ginekologà.
Buvo penktadienis ir man paskiria pirmadiená. Sugráþus ið ginekologo að dar pasiguodþiau draugei M.Glemþienei, mes abi verkëm. Ji sako: "Neþudyk, gal koká poetà, gal graþuolæ nuþudysi". Að dar labiau nesuvaldomai ëmiau verkti. Sakiau: jeigu mano vyras gulëtø grabe, að to nedaryèiau, nes þinoèiau, kad daugiau nebus, o dabar... Bet ji sekmadienio sulaukus nuvaþiavo á Panemunës baþnyèià ir karðtai meldë, kad Dievas iðsaugotø tà negimusá þmogutá, meldþia ir pati netiki, kad taip galëtø bûti, nes þino, kad að tvirtai nusprendusi. O að tà naktá sapnuoju, kad laikau ant rankø kûdikëlá su ruþava kepuryte, o jis man sako: "Mama neþudyk". Turbût nereikia nei sakyti, kas tada buvo mano ðirdyje, o keturi vaikai þiûri motinai á akis ir visi verkia.
Atëjo pirmadienis, reikia vaþiuoti á Garliavà daryti abortà, nes jëgø daugiau nebëra. Pradariau palatos duris, joje trys moterys, að ketvirta, du abortai ir viena su gimdos uþdegimu. Parodë lovà, nes per aðaras að jos nemaèiau. Gal po pusvalandàio ateina ginekologas kviesti vienà, kità, ir man ateina eilë. Su uþdegimu gulinti ponia mane ramina. Á operacinæ buvau jau du kartus kviesta, bet negalëjau ant kojø atsistoti. Daktarë ëmë ðaukti: "nenori, mes per prievartà nedarom, paþiûrëk, kokios tavo smilkiniø venos iðsiplëtæ, kaip tu atrodai". Apsidþiaugiau, kad dar galiu ir nedaryti, apsiraminau, tik paklausiau ponios su uþdegimu jos adreso ir pavardës ir gráþau namo. Po aðtuoniø mënesiø gimë mergytë, tai buvo ið penkiø vaikø mano geriausia, ðvelniausia, jautriausia ir graþiausia, nes ëjo á konkursà Mis - Lietuva. Iðaugo sveika, tik labai jautri, ðiemet kovo 18 d. atðventë savo vestuves, o spalio 29 sueina dvideðimt metø. Aèiû Glemþienei, kuri meldësi uþ dukros gyvybæ ir dar daugiau poniai ið Rokø, pas jà atvaþiavo ir pakrikðtijo, dabar mes giminës. Tà nelaimingà, o gal ir laimingà dienà ponia surado ðvelnø þodá ir mokëjo paaiðkinti, kad ir ji, po dviejø gimdymø darë abortà, tai dabar per kiekvienas kûèias stato lëkðtelæ savo negimusiam vaikui ir dar nepasigydo nuo uþdegimø. O að iðauginau penkis, likau sveika ir atlikus pareigà Dievui ir Tëvynei.
Sudie,
Domeikava. J.V.
---------------------------------------------------------------------
Tai ávyko 1985
Auginu keturis vaikus. Supratau, kad laukiu penkto. Pasitaræ su vyru nusprendþiau nutraukti nëðtumà. Prieð einant á poliklinikà susapnavau keistà sapnà.
"Man bevaikðèiojant prieina prie manæs jaunas, labai graþus, aukðtas jaunuolis juodu kostiumu ir sako:
- Nieko nedaryk, að bûsiu inþinierius".
Pabudus að iðsigandau, nes supratau, kad kalbëjau su savo negimusiu sûnumi. Að labai pergyvenau, bet vis vien nuëjau á poliklinikà daryti iðsiurbimo, nes begalinis vargas bendrabutyje, amþini nedatekliai.
Nuostabu yra tas, kad nëðtumas buvo labai maþas, vos kelios dienos. Turbût að kalbëjau su bûsimo vaiko siela ir maèiau koks jis bûtø buvæs suaugæs.
Mane vël pradëjo kamuoti baisus sapnas.
"Einu að pro apgriuvusá namà ir girdþiu vaiko ðauksmà. - Gelbëk mane. Áeinu á vidø ir matau siaurà gilø ðuliná, uþdengtà dangèiu. öuliná saugo biaurus juodas vyras. Nustûmiau að tà vyrà á ðalá, atidengiau dangtá ir pamaèiau virvëm suriðtà ir þemyn galva pakabintà mergaitæ. Iðtraukiau að jà, iðvyniojau ið merlës, o ji vël sako: "Gelbëk mane" Að jai sakau: palauk dar truputëlá, iðgelbësiu. Að sapne supratau, kad tai sesers negimusi duktë ðaukiasi pagalbos".
Susirinkom visi paminëti tëvo mirties 25-meèio. Að sesës paklausiau, kas èia dabar yra. Ji prisipaþino dariusi iðsiurbimà. Ji sako:
- Padariau didelæ klaidà, labai gailiuosi, bet á baþnyèià neisiu atlikti iðpaþinties, nes bijau kunigo, mane iðvarys ið baþnyèios.
Að jai sakau:
- Jeigu tu neprieisi iðpaþinties, að iðsikraustysiu ið proto, sapnai neduoda man ramybës.
Priëjo ji iðpaþinties ir liovësi mano koðmariðki sapnai.
Tai ávyko 1989 m. Mirë mano brolis. Tà pirmà ðermenø naktá að uþmigau vos kelias valandas, bet spëjo prisisapnuoti mano tas pats miræs brolis ir nuvedë mane á negimusiø vaikø pasaulá.
Ten maèiau didþiulá parkà, apðviestà neonine ðviesa. Vaikø buvo labai daug, dideliø ir maþesniø, ir visai maþuèiø. Jie buvo visai nuogi, tik kûneliai pridengti juodu permatomu ðydu, burnytës ir uþpakaliukai uþklijuoti pleistrais, tai buvo baisu.
Ir dar brolis liepë pasakyti visiems, kad "santuokinë iðtikimybë mûsø gyvenime yra labai labai svarbi, nes ji panaikina ðimtus kitø nuodëmiø". Ir parodë man, kas laukia tø, kurie ðito nesilaiko.
---------------------------------------------------------------------
Gerb. Kunige
Vyras dirbo fabrike, o að namuose ðeimininkavau. 1956 m. lapkrièio 28 d. gimë sûnus, vardu Antanas. 1957 m. spalio mën. vël pasijutau laukianti kûdikio.
Bet susirgau ir paguldë á ligoninæ. Ligoninëje paguldë ðalia manæs merginà, kuri norëjo nutraukti nëðtumà. Paklausiau, ar þino tas vaikinas, atsakë - jam nesakiau. Að jai patariau, kad pasakytø ir man pasakytø. Atvaþiavus su dþiaugsmu pasakë, vestuvës ir taip nereikëjo þudyti.
Að ligoninëje pragulëjau tris su puse mënesio, nieko valgyti negalëjau, per tà laikà 12,5 kg. svoris krito, nusilpau, vos galëjau laikydamasi uþ lovø, pereiti per palatà.
Daktarai reikalavo nutraukti nëðtumà. Að nenorëjau sutikti. Vienà vakarà daktarë pasakë - ðiandien apsigalvok, o rytoj duok atsakymà. Jeigu nëðtumo nenutrauksi, tai mirsi arba gimdydama mirsi.
Ilgai galvojau ið vakaro ir naktá, paskui iðvargus uþmigau.
Kai uþmigau, susapnavau maþà graþià mergaitæ, kuri kreipdamasi á mane tarë ðiuos þodþius: "Mamyte, neþudyk manæs, að tau bûsiu labai gera". Ryte, per vizitacijà, kada gydytoja paklausë manæs, kaip, Þesoniene, ar nusprendei, sutiksi nutraukti nëðtumà? atsakiau - daktare, kad daugiau tokiø þodþiø negirdëèiau apie mirtá, kad ir mirsiu, bet nesutiksiu.
Papraðiau vyro, kad paimtø ið ligoninës, abu pasiraðëm ir iðleido namo. Tà patá vakarà privaèiai kreipëmës pas gyd. Kuèinskà, iðraðë amerikietiðkø vaistø, rado ligà, kurios per tris mënesius nesurado ir tuojau, per pora savaièiø viskà valgiau, pasitaisiau. O 1958 IV.18 d. pagimdþiau dukrà, kaip sapnavau.
Ir nenumiriau, gyvenu dar, o dukra labai gera, dirba med. seserimi ligoninëje. Gydytoja, kai sutikau, kuri gydë, nustebo, ar jûs èia, taip tai að, kaip jums pavyko, ogi privaèiai ir amerikoniðkais vaistais, net iðraudo, tà iðgirdus. Ir dabar esu labai laiminga, su dukra turim ir sûnø, ir neblogas, nes auklëjam su baþnyèia
---------------------------------------------------------------------
Ketvirtadienio naktá sûnus sirgo ir að maþai miegojau. Paryèiais prigulusi susapnavau toká sapnà.
Prasiskleidþia uþuolaida, uþdëta vietoj durø, ir áeina du vaikuèiai, gal 2-jø metukø. Abu jie susikabinæ rankytëmis, vienas raudona striukyte, kitas - mëlyna, matau jø rudenines kelnytes, maþus batukus. Að pagalvojau, kad atvaþiavo sesers mergaitë ir tai jos dvynukai Artûras ir Robertas. Að ieðkau jø veidukø, bet kaip iðsigÝstu, kai pamatau, kad veidukø nëra, vietoj galvuèiø raudonos kepurës ant peèiø. Jie tupsi kojytëmis, susikabinæ rankytëmis eina á vienÝ ar á kità pusæ ir að iðgirstu vidiná balsà: tai tavo nuþudyti vaikai. Siaubas apima mane ir að iðgirstu ausyse spengimà, lyg spyruoklës traukimà ið savo kûno ir atsirandu palubëje. Pro sienà matau mëlynà dangø ir ilgà baltà perðvieèiamà tunelá. Jo gale matau ðvelnià ðviesà, ji lyg kvieèia mane, tai lyg rûmai, pilis ar miestas. Staiga að suprantu, kad tai mano dvasia atsiskyrë nuo kûno ir að lekiu Anapus. Að ðaukiu vyrà vardu, klykiu kiek galiu, tiesiu á já rankà. Taèiau jis miega ir negirdi. Að noriu gyvent, að ðaukiu ið nevilties, bet suprantu, kad að jau dvasia ir manæs vyras neuþgirs, nepatrauks prie savæs uþ iðtiestos rankos. Að noriu gyvent, taip noriu gyvent. Man taip baisu mirties ir maþø beveidþiø vaikø. Stipri jëga paleidþia mane ir að vël savo kûne. Nubundu ir ðaukiu vyrà vardu. Vieðpatie, kà að padariau, tikriausiai Tu norëjai parodyti man tai, kà jautë jie, kai juos að þudþiau. Atleisk man Vieðpatie, man taip baisu. Að ilgai girdþiu trepsëjimà maþø kojyèiø.
----------------------------------------------------------------------
Kun. Juozas Zdebskis, smerkdamas abortø siaubà, paminëdavo vienos motinos, kurios vienintelis sûnus þuvo baisioje traukiniø katastrofoje ties Þasliais, sapnà. Toji moteris sapnavo þuvusá vaikà. Já atsivedë du jai nepaþástami þmonës ir pasakë:
"Mes turëjome tave globoti senatvëje, taèiau tu nuþudei mus dar negimusius, todël dabar likai viena". Kun. R.Grigas. Caritas, 1990, Nr.3, P.14.
Nebylus ðauksmas
Kaip ir daugelis merginø norëjau iðtekëti ir turëti savo ðeimà. Mamytë jau buvo mirusi, o tëvelis gyveno savo gyvenimà.
Abu su savo iðrinktuoju buvome jauni ir laimingi. Taèiau neilgai truko toji laimë, pasijutau nëðèia. ümogus, kuriuo taip tikëjau, atsisakë mane vesti. Sakë, jis dar per jaunas auginti vaikus, todël paliko 40 rub. ir liepë "susitvarkyti".
Netikëtai sutikau savo draugæ, kuriai papasakojau savo bëdà. Tà vasarà ji augino moterø gydytojai sûnø. Supaþindino mane, ir gydytoja liepë ateiti penktadiená. Ketvirtadienio naktá á penktadiená sapnuoju sapnà. Stovi prieð mane berniukas 4-5 metukø, ðviesiaplaukis ir praðo: "mamyte, nevaryk mane, að tau bûsiu labai geras".
Bet ið ryto, nieko negalvodama apie sapnà, að nuvaþiavau pas gydytojà. Ji nuvedë mane á kambará ir liepë palaukti, nes virinosi árankiai. Basutes palikau koridoriuje. Staiga mane pradëjo drebulys kratyti, ir að iðgirdau balsà: "Mamyte, nevaryk manæs", o giliai pasàmonëje sako: "bëk ið èia, bëk..."
Ir að, drebëdama ið baimës, kad mane nepamatytø, iðëjau tyliai á koridoriø, pasiëmiau á rankas basutes ir iðëjau. Atsidûrusi gatvëje, bëgau ilga Barðausko gatve. Man atrodë, kad nori ið manæs atimti tai, kas man labai brangu, ir pajutau toká didelá karðtà jausmà apginti tà, kas buvo po mano ðirdim. Ir tik prie autobuso pamaèiau, kad mano rankose buvo basutës. Gráþusi namo, nuëjau á kapus, iðverkiau mamai savo lengvabûdiðkà dalià ir jau tvirtai pasakiau, kad vaikelá auginsiu.
Po to að iðtekëjau uþ sûnaus tëvo, bet laimës nebuvo. Dabar mano sûnui jau 30 metø. Jis ið tiesø buvo ir yra man geras ir jautrus. Vedæs, dovanojo man anûkëlæ Ievutæ.
Be sûnaus, að dar uþauginau dvi dukras, kurios taip pat man yra geros, dëmesingos. Kaþkada jaunystëje að bijojau likti viena. Todël Dievas mane apdovanojo ne tik gerais vaikais, bet ir marèia, þentu ir anûkëliais.
Baigdama norëèiau tarti jaunoms mamoms ir merginoms, kurios pajusite gyvybæ savyje, neskubëkite daryti sprendimo. Ásiklausykite á nebylø ðauksmà. Pasitikëkite Dievu, ir negriaukite Jo planø, nes ateityje teks labai daug kentëti dël savo lengvabûdiðkumo.
Irena N.
***
Buvom jau iðsiskyræ su vyru, bet jis laikas nuo laiko lankë mus. Bandëm tà nutrûkusià virvæ riðti, bet þinoma liko mazgas.
Ir ðtai að vël laukiu kûdikio, tiksliau nebelaukiu, nes guliau á ligoninæ. Tuomet mums aiðkino, kad tai tik kraujo kreðulys, bet ne gyvybë. Ir ðtai po tos baisios operacijos, kurios ir vardà ðiandien baisu iðtarti, að uþmigau ir sapnuoju. - Ateina gydytojas, atneða celofano maiðelyje kraujo sukreðëjusio gabalà ir sako: "èia tavo vaikas". O tas kraujas kalba, tokiu neþemiðku balsu: "Mamyte, neverk manæs, að iðskrendu. Atpaþinsi kada nors, bus apgama ant lûpos".
Að staigiai nubudau, ir man atrodë, kad balsà að girdëjau tikrumoj. Daug metø apie tai negalvojau, bet dabar, kada artëja metai po metø, diena po dienos artëja tas susitikimas, ne tik baimë, bet ir didelis skausmas sukausto ðirdá.
