Post by narcotize on Sept 13, 2005 13:52:09 GMT -5
Mnû.
Perskaitykit ir pabandykit suprast. Juoda pastraipa- ið tikrøjø papildymas, jei pagausit mintá jos neskaitæ, tai ir neskaitykit...
Patiks- ámesiu dar.
Nepatiks, vis vien ámesiu.
Apimta nekaltybës jausmo ji sëdëjo ant kerpëto akmens didþiulëje galerijoje, apsupta begalës meno kûriniø. Visiðkai neávertintø, taèiau prasmingesniø uþ visà Luvro kolekcijà. Ten nerastum ðitiek ávairiausiø jausmø ir nuoðirdumo.
Tik èia ir niekur kitur Nora jautësi suprasta kitø. Niekada negaudavo patvirtinimo, bet ir gerai, jis tebûtø viskà sugriovæs. Svarbu, kad kaþkas klausësi. Atsakë savaip. Prisiminimø pliûpsniu.
"-Juliau!
-Kà?
-Palauk...,-ákvëpia ledinio oro,- skubi?
-Einu namo.
-Verèiau pas mane...
Iðsitarðiusiais plaukais uþveda savo princà laiptais ir su pasididþiavimu atlapoja duris á baltà, saulëtà ir kruopðèiai priþiûrimà nuosavà palëpe. Iðkilmingà tylà nutraukia sunkûs þingsniai. Muzika Noros ðirdþiai.
-Ir kaip?
-Ramu...
Ji sëdasi ant dar nenugulëtos sofos ir apsikabinusi pagalvæ panyra á savo pasaulá. Ir taip þino, kas dabar bus. Fleitos garsai, kylantys á virðø ir kybantys palubëje, migdo bei savigina kaip niekà kità prieð tai.
Silpnybë.
Atsitokëja apsupta steriliø garsø. Keista nuotaika pradingti nesiruoðia dar ilgai. Sekundës prigavimo nuotaika, ji gali tæstis nors ir visà amþinybæ.
Taèiau pranyksta. Dël smulkmenos. Dël plonyèio beveik permatomo kompaktinio disko ant stalo. Juliaus disko. Pagriebia ir automatiðkai deda á grotuvà. Plonytis pirðtelis ant uþraðo "PLAY"...
...tvirtas delnas ant vaikiðkos rankos.
-Paleisk,-ðaltakraujiðkas.
-Nereikia...
-Kodël?-jau meiliai.
-Ðiek tiek alternatyvos.
-Kas jame?-su neviltimi.
-Ðiek tiek alternatyvos..."
-Nora, kà, po galais, èia veiki? Ko èia kiûksai dienø dienas?
Ji puikiai þinojo, kas dabar laukia. Akyli þvilgsniai ir ákyrus skersakiavimas. Galbût vël psichologas. Ar jis gali padëti? Ko gero, ne, nes pagalbos nereikia.
-Einu, moèiut, einu.
Niekada nenorëjo þvelgti tiesiai á tas aðarø pilnas didþiules akis, nes jautësi pernelyg menka.
Kaip kadaise- slidþiais laiptais aukðtyn, tada atvërë duris, ir sunkiø batø þingsniai sutrikdë tylà. Tik ðá syká paskui juos netrepsëjo lengvos maþos kojelës. Ir nesterilu...
Ir vël á virðø kyla ðvelni melodija.
Lopðinë. Nora be jos niekada neissiversdavo, vienokiu ar kitokiu pavidalu. Galbût kiap tik dël ðito poreikio ir áprato matyti menà visur.
Miegojo ilgai. Kol pro pietiná langà prasiskverbæs ðvieso ruoþelis,slinkæs pagalve, pasiekë akis.
-Kur eini?
-Pas Juliø.
-Betgi Julius...
-Þinau, moèiut, þinau.
Iðstraksëjusi pro duris, vos suvaldë juokà. Pusæ kelio- dalá per saulëgraþø laukà- nuëjo net neatsigræþdama. Puikiai þinojo, kad kaþkas seka paskui, ir linksma ramino norà atsigræþti ir prièiupti.
"Visai kitoniðkas kambarys. Negyvas. Be ðiaudø aromato ir laivo paveikslo ant sienos. Pritvinkæs sotumo, trapumo ir melancholijos. Geràja prasme. Krûva ðlamðto lentynose ir ant stalo. Kur visi ðie daiktai dings? Bus iðparduoti ar paprasèiausiai iððveisti lauk? Verèiau nerizikuoti...
Todël dalis jø dabar karaliauja Noros spintoje. Kiti- sudeginti."
Saulës ðiluma visad kvepiantys plaukai lengvai bangavo aplink veidà, pamaþu drëkdami. Kad ir kokiai lengvai, merginai, puèiant stipriam vëjui, eiti buvo þymiai lengviau nei jos moèiutei. Uþsisvajojusiai ir atsipalaidavusiai ði mintis në netoptelëjo á galvà. Paskui atsisuko. Ir nusiðypsojo. Senutë tuo metu slëpësi uþ medþio.
Prisëdo vël toje paèioje vietoje.
-Ar tu ten?!- ðauksmà nusineðë vëjas.
Palydëjo garsà uþsimerkusi.
Kaip nuostabu jam kalbëti...
Ir tas garsas... Tegul skrenda blaðkomas. Dar nuostabiau.
Prieð daug metø to dar bijojo. Matydavo aplink save minià aklai besiðypsanèiø þmoniø, ypatingai turistø, susiþavëjusiø viskuo aplinkui. Pati matë daugiau uþ juos- ir valkatà pakampëje, ir banano þievæ ant muziejaus laiptø, ir neðvankø grafiti ant baþnyèios kampo.Mokëjo paþinti. Ir pamaþu iðmoko vertinti tà paþinimà.
-Jei jau stoviu èia ir kvëpuoju, turiu teisæ þinoti, kas tas gyvenimas ir kas laukia po to, - kartodavo ir kartodavo.
Kaip ir tà syká, kai á veidà atsukta lempa (kaip per kvotà) þlibino akis. Moèiutës keiksmai pavirto maldavimais.
-Vaikeli, tu gyveni... Dþiaukis...
Nora jau ilgai bergþdþiai bandë tose senose akyse kaþkà iðvysti. Nurijo gerklëje susikaupusi tumulà ir... nutylëjo. Pasidavë visam laikui.
Sieninis laikrodis nenustojo tiksëjæs ir griovæs ilgalaikæ tylà.
"-Juliau!
-Ju-uliau...
-Kà?
Ne. Nieko. Tik maþa mergaitë, netinkamu laiku atsidûrusi netinkamoje vietoje. Leisk jai iðeiti.
-Nora.
-Að tavæs nematau!
-Að èia. Tik pradësiu viskà ið naujo. Bet kada galësim susitikti. Gerai?
-Gerai. Ryt ateisiu.
Maþos pëdutës jau tarp durø, tik ðtai...Paskutinë mintis.
-Tu ðventai ásitikinæs, kad pavyks?
-Taip.
Tvirtas, nesugriaunamas ir nemarus."
Kaþkur ant pûkuoto kilimo bûriavosi grupës þmoniø, vieni uostë þydinèias gëles, kiti galbût gyrë margus paveikslus, ir klausësi euforiðkos muzikos, sklindanèios ið magnetofono. Visi gurkðnojo vynà, tik brolis lindëjo savo kambaryje su ðviesiaplauke Jurga. Kadaise sterili palëpë rymojo uþrakinta.
O Nora ëjo nuo vieno meno kûrinio prie kito, prisësdavo ir laukdavo atsako á savo ðauksmà.
-Ei! Ar tu ten?!
Nesulaukusi nugrimzdavo á svajas.
Po keliø metø ji sëdës tarp plikø mûriniø sienø. Visiðkai viena, ir svarstys, kà daryti. Veltui. Laikas veikti jau bus praëjæs.
Per vienà vakarà tapo per vëlu. Kai Juliaus tëvai nusprendë aplankyti dabartinæ jo buveinæ ir rado ten Norà. Gulinèià netoliese ant ðaltos ðerkðnotos þemës, ðildomà plonyèio ðilko. Ji tik kaþkà galvojo, nieko ypatingo nevyko. Tik tiek, kad jau seniai þengë taku, pramintu Jo.
Á prieþastis niekas nesigilino.
Senoji Noros galerija pamaþu pasikeitë. Nebuvo apleista, ne. Tik koplyèiose susikaupë krûvos buteliø, senø kojiniø ir kitokio ðlamðto. Dalá paminklø kaþkas iðvartë. Suneðtos gëlës nuvyto iðveðëjus þolei, bet naujø niekas nebeneðë. Prietarai.
O daiktai, kadaise paimti ið Juliaus kambario, buvo sunaikinti. Sudegë per Naujøjø Metø ðventæ.
Kitiems ið viso to teliko tuðtuma. Skylë, niekada ir nebuvusi kuo nors uþpildyta.
Tà rytà, kai jie susipaþino, Nora stovëjo ant laiptø ir þaidë jo-jo.
-Trys ðimtai ðeðiasdeðimt ðeði... Trys ðimtai ðeðiasdeðimt septyni... Trys... EI!
Ið neþinia kur atlëkæs laikraðtis vos neiðplëðë ið rankø virvelës. Sucypë dviraèio stabdþiai.
-Atleisk, pamerkë aká tada dar ðviesiaplaukis Julius.
Mergaitë tada dar nevaikiðku þvilgsniu uþvertë akis á virðø.
-O mano tëvø nebëra.
-Ir taip ramiai kalbi?-dëbsojo nesuprasdamas maþos nenuovokios mergaitës ðnekø...
Perskaitykit ir pabandykit suprast. Juoda pastraipa- ið tikrøjø papildymas, jei pagausit mintá jos neskaitæ, tai ir neskaitykit...
Patiks- ámesiu dar.
Nepatiks, vis vien ámesiu.
Apimta nekaltybës jausmo ji sëdëjo ant kerpëto akmens didþiulëje galerijoje, apsupta begalës meno kûriniø. Visiðkai neávertintø, taèiau prasmingesniø uþ visà Luvro kolekcijà. Ten nerastum ðitiek ávairiausiø jausmø ir nuoðirdumo.
Tik èia ir niekur kitur Nora jautësi suprasta kitø. Niekada negaudavo patvirtinimo, bet ir gerai, jis tebûtø viskà sugriovæs. Svarbu, kad kaþkas klausësi. Atsakë savaip. Prisiminimø pliûpsniu.
"-Juliau!
-Kà?
-Palauk...,-ákvëpia ledinio oro,- skubi?
-Einu namo.
-Verèiau pas mane...
Iðsitarðiusiais plaukais uþveda savo princà laiptais ir su pasididþiavimu atlapoja duris á baltà, saulëtà ir kruopðèiai priþiûrimà nuosavà palëpe. Iðkilmingà tylà nutraukia sunkûs þingsniai. Muzika Noros ðirdþiai.
-Ir kaip?
-Ramu...
Ji sëdasi ant dar nenugulëtos sofos ir apsikabinusi pagalvæ panyra á savo pasaulá. Ir taip þino, kas dabar bus. Fleitos garsai, kylantys á virðø ir kybantys palubëje, migdo bei savigina kaip niekà kità prieð tai.
Silpnybë.
Atsitokëja apsupta steriliø garsø. Keista nuotaika pradingti nesiruoðia dar ilgai. Sekundës prigavimo nuotaika, ji gali tæstis nors ir visà amþinybæ.
Taèiau pranyksta. Dël smulkmenos. Dël plonyèio beveik permatomo kompaktinio disko ant stalo. Juliaus disko. Pagriebia ir automatiðkai deda á grotuvà. Plonytis pirðtelis ant uþraðo "PLAY"...
...tvirtas delnas ant vaikiðkos rankos.
-Paleisk,-ðaltakraujiðkas.
-Nereikia...
-Kodël?-jau meiliai.
-Ðiek tiek alternatyvos.
-Kas jame?-su neviltimi.
-Ðiek tiek alternatyvos..."
-Nora, kà, po galais, èia veiki? Ko èia kiûksai dienø dienas?
Ji puikiai þinojo, kas dabar laukia. Akyli þvilgsniai ir ákyrus skersakiavimas. Galbût vël psichologas. Ar jis gali padëti? Ko gero, ne, nes pagalbos nereikia.
-Einu, moèiut, einu.
Niekada nenorëjo þvelgti tiesiai á tas aðarø pilnas didþiules akis, nes jautësi pernelyg menka.
Kaip kadaise- slidþiais laiptais aukðtyn, tada atvërë duris, ir sunkiø batø þingsniai sutrikdë tylà. Tik ðá syká paskui juos netrepsëjo lengvos maþos kojelës. Ir nesterilu...
Ir vël á virðø kyla ðvelni melodija.
Lopðinë. Nora be jos niekada neissiversdavo, vienokiu ar kitokiu pavidalu. Galbût kiap tik dël ðito poreikio ir áprato matyti menà visur.
Miegojo ilgai. Kol pro pietiná langà prasiskverbæs ðvieso ruoþelis,slinkæs pagalve, pasiekë akis.
-Kur eini?
-Pas Juliø.
-Betgi Julius...
-Þinau, moèiut, þinau.
Iðstraksëjusi pro duris, vos suvaldë juokà. Pusæ kelio- dalá per saulëgraþø laukà- nuëjo net neatsigræþdama. Puikiai þinojo, kad kaþkas seka paskui, ir linksma ramino norà atsigræþti ir prièiupti.
"Visai kitoniðkas kambarys. Negyvas. Be ðiaudø aromato ir laivo paveikslo ant sienos. Pritvinkæs sotumo, trapumo ir melancholijos. Geràja prasme. Krûva ðlamðto lentynose ir ant stalo. Kur visi ðie daiktai dings? Bus iðparduoti ar paprasèiausiai iððveisti lauk? Verèiau nerizikuoti...
Todël dalis jø dabar karaliauja Noros spintoje. Kiti- sudeginti."
Saulës ðiluma visad kvepiantys plaukai lengvai bangavo aplink veidà, pamaþu drëkdami. Kad ir kokiai lengvai, merginai, puèiant stipriam vëjui, eiti buvo þymiai lengviau nei jos moèiutei. Uþsisvajojusiai ir atsipalaidavusiai ði mintis në netoptelëjo á galvà. Paskui atsisuko. Ir nusiðypsojo. Senutë tuo metu slëpësi uþ medþio.
Prisëdo vël toje paèioje vietoje.
-Ar tu ten?!- ðauksmà nusineðë vëjas.
Palydëjo garsà uþsimerkusi.
Kaip nuostabu jam kalbëti...
Ir tas garsas... Tegul skrenda blaðkomas. Dar nuostabiau.
Prieð daug metø to dar bijojo. Matydavo aplink save minià aklai besiðypsanèiø þmoniø, ypatingai turistø, susiþavëjusiø viskuo aplinkui. Pati matë daugiau uþ juos- ir valkatà pakampëje, ir banano þievæ ant muziejaus laiptø, ir neðvankø grafiti ant baþnyèios kampo.Mokëjo paþinti. Ir pamaþu iðmoko vertinti tà paþinimà.
-Jei jau stoviu èia ir kvëpuoju, turiu teisæ þinoti, kas tas gyvenimas ir kas laukia po to, - kartodavo ir kartodavo.
Kaip ir tà syká, kai á veidà atsukta lempa (kaip per kvotà) þlibino akis. Moèiutës keiksmai pavirto maldavimais.
-Vaikeli, tu gyveni... Dþiaukis...
Nora jau ilgai bergþdþiai bandë tose senose akyse kaþkà iðvysti. Nurijo gerklëje susikaupusi tumulà ir... nutylëjo. Pasidavë visam laikui.
Sieninis laikrodis nenustojo tiksëjæs ir griovæs ilgalaikæ tylà.
"-Juliau!
-Ju-uliau...
-Kà?
Ne. Nieko. Tik maþa mergaitë, netinkamu laiku atsidûrusi netinkamoje vietoje. Leisk jai iðeiti.
-Nora.
-Að tavæs nematau!
-Að èia. Tik pradësiu viskà ið naujo. Bet kada galësim susitikti. Gerai?
-Gerai. Ryt ateisiu.
Maþos pëdutës jau tarp durø, tik ðtai...Paskutinë mintis.
-Tu ðventai ásitikinæs, kad pavyks?
-Taip.
Tvirtas, nesugriaunamas ir nemarus."
Kaþkur ant pûkuoto kilimo bûriavosi grupës þmoniø, vieni uostë þydinèias gëles, kiti galbût gyrë margus paveikslus, ir klausësi euforiðkos muzikos, sklindanèios ið magnetofono. Visi gurkðnojo vynà, tik brolis lindëjo savo kambaryje su ðviesiaplauke Jurga. Kadaise sterili palëpë rymojo uþrakinta.
O Nora ëjo nuo vieno meno kûrinio prie kito, prisësdavo ir laukdavo atsako á savo ðauksmà.
-Ei! Ar tu ten?!
Nesulaukusi nugrimzdavo á svajas.
Po keliø metø ji sëdës tarp plikø mûriniø sienø. Visiðkai viena, ir svarstys, kà daryti. Veltui. Laikas veikti jau bus praëjæs.
Per vienà vakarà tapo per vëlu. Kai Juliaus tëvai nusprendë aplankyti dabartinæ jo buveinæ ir rado ten Norà. Gulinèià netoliese ant ðaltos ðerkðnotos þemës, ðildomà plonyèio ðilko. Ji tik kaþkà galvojo, nieko ypatingo nevyko. Tik tiek, kad jau seniai þengë taku, pramintu Jo.
Á prieþastis niekas nesigilino.
Senoji Noros galerija pamaþu pasikeitë. Nebuvo apleista, ne. Tik koplyèiose susikaupë krûvos buteliø, senø kojiniø ir kitokio ðlamðto. Dalá paminklø kaþkas iðvartë. Suneðtos gëlës nuvyto iðveðëjus þolei, bet naujø niekas nebeneðë. Prietarai.
O daiktai, kadaise paimti ið Juliaus kambario, buvo sunaikinti. Sudegë per Naujøjø Metø ðventæ.
Kitiems ið viso to teliko tuðtuma. Skylë, niekada ir nebuvusi kuo nors uþpildyta.
Tà rytà, kai jie susipaþino, Nora stovëjo ant laiptø ir þaidë jo-jo.
-Trys ðimtai ðeðiasdeðimt ðeði... Trys ðimtai ðeðiasdeðimt septyni... Trys... EI!
Ið neþinia kur atlëkæs laikraðtis vos neiðplëðë ið rankø virvelës. Sucypë dviraèio stabdþiai.
-Atleisk, pamerkë aká tada dar ðviesiaplaukis Julius.
Mergaitë tada dar nevaikiðku þvilgsniu uþvertë akis á virðø.
-O mano tëvø nebëra.
-Ir taip ramiai kalbi?-dëbsojo nesuprasdamas maþos nenuovokios mergaitës ðnekø...