Post by vampire on Mar 23, 2005 14:48:22 GMT -5
Ðiuo metu Lochneso pabaisos istorija vis daþniau nagrinëjama ir analizuojama, gretinant su pasakojimais apie kitus paslaptingus vandens gyvûnus. Ir kartu su Jeèio, sniego þmogaus, paslaptimi ji patinka þmonëms, trokðtantiems paslaptingumo ir máslingumo, kurio poreiká kursto ðiuolaikinës masinës informacijos priemonës. Be Jeèio, kurá esà matæs net Reinholdas Mesneris, jau kiek laiko "reiðkiasi" ávairûs milþiniðki beþdþionþmogiai. Tad Amerikoje atsirado siaubûnas, vardu Bigfutas, arba Saskvoèas, o Kinijoje, Rusijoje, Aliaskoje ir dar neþinia kur visa virtinë ásivaizduojamø, prasimanytø ar tikrø proþmogiø, gyvenusiø ankstesniuose evoliucijos etapuose ir iðlikusiø ligi ðiol: Arinkas ir Arisa (stepiø þmogus), Kiltanja (iðverstakis), Girkyèvavlynas (bëgikas), Mirygdis (peèiuitas), Terykas (sutemø þmogus), Tungus (laukinis þmogus), Vudevasa (þmogus vilkas), Silvestris (miðkinis) ir dar daugybë kitø: Alma, Khumjangas, Orangdalamas, Orangpedekas, Sedapa, Èuèuna, o filmø kûrëjai stengiasi priartinti mums ðias bûtybes, suteikti joms "pavidalà", padaryti jas beveik realias. Visa ði draugija - nuo Nesës iki Jeèio, nuo Bigfuto iki Èuèunos - kaip paprastai, stulbina tuo, jog nepaisant atkakliø pastangø neturime jokios aiðkios në vienos ðiø bûtybiø nuotraukos. Visubðe, net atokiausiuose pasaulio kampeliuose iðtisus metus tyko armijos fotoreporteriø (jau nekalbant apie mëgëjus), apsiginklavusiø brangiausiais ir tobuliausiais aparatais, bet në vienam ið jø ligi ðiol nepavyko padaryti vienos vienintelës aiðkios kurio nors ið ðiø paslaptingø siaubûnø nuotraukos. Keistai sutampant aplinkybëms, visada vyraudavo blogos oro sàlygos arba siaubûnai bûdavo per toli, arba pernelyg drumzlinas vanduo, arba pernelyg didþiulis netikëtumas, kad...
Niekas visame pasaulyje nelieka nepastebëtas agentûrø ir iliustruotø þurnalø fotoreporteriø, kurie iðtisas savaites neveikia nieko kito, tik ieðko sensacijø ir nepaprastø istorijø. Jø pastangoms nepasidavë tik Nesë ir jos kolegos. Kaip þinia, Lochnese jau dirbo kelios ekspedicijos, bet sensacija tapdavo reportaþai ne apie Nesæ, o apie jos ieðkojimus! Tokiø pabaisø nestigo ir anksèiau. Bet tada reikalas buvo daug paprastesnis. Dar neegzistavo fotografija, ir pieðëjai lengviau susidorodavo su tokiomis problemomis negu fotoreporteriai. Tarkime, 1848 metø lapkrièio 11 - àjà Leipcigo "iliustruotas laikraðtis" iðspausdino þemiau pateikiamà tekstà kaip praneðimà, o ne kaip satyriná pasakojimà ar þurnalistø "antá":
"Naujausiø árodymø, kad egzistuoja didþiulë jûrø gyvatë (scoliophis atlanticus), pateikë fregatos “Dedalas" kapitonas M.Kuha, kuris su dauguma savo karininkø ir águlos regëjo ðià gyvatæ, gráþdamas ið Rytø Indijos, kaþkur netoli Ðv. Elenos salos: “Gyvûnas apie 20 minuèiø buvo stebëtojø akiratyje ir praplaukë netoli fregatos. Jo galva apie 4 pëdas kyðojo virð vandens, o maþdaug 60 pëdø jo kûno plûduriavo pavirðiuje. Apskaièiuota, jog dar apie 30 - 40 pëdø kûno turëjo bûti po vandeniu, nes gyvûnas plaukë 15 myliø per valandà greièiu. Matomos jo kûno dalies apimtis buvo maþdaug 16 coliø, o kai jis atvërë nasrus, pilnus dideliø aðtriø dantø, atrodë, kad jo gerklëje galëtø lengvai tilpti staèias vyras". Ið admiralitetui pateikto raporto matyti, kad tai ávyko rugpjûèio 6 dienà 24° 44' pietø platumos ir 9° 22' rytø ilgumos; dangø gaubë tirðti debesys ir pûtë stiprus vëjas; “gyvûnas buvo tamsiai rudas, o jo kaklas geltonai baltas; jis neturëjo pelekø, o tik kaþkà panaðaus á arklio karèius ar veikiau á pluoðtà maurø ant sprando". Pridedame pieðiná, iliustruojantá ðá ávyká, kurá admiralitetui nupieðë kapitonas M.Kuha, garantuojantis jo patikimumà.<br>
Pasirodþius ðiam praneðimui, ðkiperis J.Hendersonas informavo þurnalo "Globe" leidëjà, jog amerikieèiø brigo "Dafnë" águla rugsëjo 20-àjà 4° 11' pietø platumos ir 10° 15' rytø ilgumos irgi pastebëjusi jûrø gyvatæ drakono galva ir ið 80 pëdø svaidþiusi á jà vinis bei senus gelþgalius. Jûrø gyvatë beregint iðkëlusi galvà, o jos kûnas paniræs á gelmes - tai galëjæ reikðti, jog jai kliuvæ. Taèiau nieko nepaisydama, ji nutolusi 15-16 mazgø per valandà greièiu, ir "Dafnë" neástengusi jos pasivyti. Visi ðie ávykiai suteikia þmonëms galimybæ tikëti, jog ir ðiandien jûrose esama pabaisø, kurios vadinamos jûrø gyvatëmis".
Tikriausiai taip. Bet, suprantama, faktas, jog leidinys paskelbë ðá praneðimà 1848 metais, todël jis jau kiek archaiðkas, neárodo ávyká buvus autentiðkà; lygiai taip pat jis nebûtinai turás bûti neátikimas. Panaðiai gali bûti ir su Nese. Tad ið 1848 metø gráþkime á nûdienà, kurios tvarinys ir yra Nesë. Nors... Viskas prasidëjo ne ðiame amþiuje, bet prieð 1400 metø, ðeðtajame ðimtmetyje. Bent taip pasakojama...
Maþdaug 565 metais airiø ðventojo, Kolumbano Vyresniojo, mokinys jbrido á minëtojo Lochneso vandenis. Jis ketino plaukti á kità krantà ir ið ten atplukdyti valtá savo mokytojui. Bet turbût kaþkas atsitiko? Taip, nes prieðingu atveju argi apie tai pasakotume?
"Riaumodama ir kaukdama ûmai iðniro ið eþero gelmiø ásiutusi pabaisa, ir vanduo tryðko ið jos baimæ kelianèiø nasrø." Bet kaip persigandæs plaukikas sugebëjo iðsigelbëti? “Nors ðventojo mokinys buvo apimtas siaubo, pats ðventasis Kolumbanas neprarado galvos. Galingu balsu jis liepë pabaisai pasitraukti. Siaubûnas, pakluso ásakymui". Mat kaip. Kokia mandagi pabaisa. Arba: matyt, ne veltui jis buvo ðventasis...
Pabaisa turbût ið tikrøjø labai iðsigando arba ðventojo þodþiai turëjo fantastiðkà galià. Ðiaip ar taip, kelis ðimtmeèius vyravo ramybë - bent jau taip atrodo, nes nëra þinoma jokiø sensacingø praneðimø ið Lochneso, iðskyrus informacijà apie atviroje jûroje klajojanèias “jûrø gyvates" ið Leipcigo “Iliustruoto Laikraðèio" - tik ûmai 1933 metais...
Lochnesas yra siauras vandens ruoþelis, kurio didþiausias gylis 275 metrai. Kartu su Lochliniu, Lochlochiu, Locherkeigu ir Lochoichu jis sudaro savotiðkà kanalà, kurio tik keli sausumos lopinëliai tarp Inverneso ir Obano nepaverèia Ðiaurës Ðkotijos sala. 1933 metø liepos 22 dienà, ketvirtà valandà po pietø, tai buvo tiksliai uþfiksuota, èia jvyko “siaubingas susitikimas su Lochneso pabaisa".
Sutuoktiniai Spaiseriai gráþo ið atostogø Ðkotijoje á Londonà pietine eþero pakrante, keliu, jungianèiu Invernesà su Fort Viljamu, kuris kiekviename þinyne apraðomas kaip “vienas IS vaizdingiausiø keliø ðalyje". Ûmai ponia Spaiser apmirë ið siaubo. Paparèiuose ðalia kelio “kaþkas" sukrutëjo. "Kaþkas milþiniðkas, panaðus á gyvatæ". Dþordþas Spaiseris vëliau prisipaþino ið pradþiø manæs, jog tai labai didelë gyvatë. Taèiau veikiai supratæs, kad tai negalinti bûti gyvatë. Ðio “gyvûno", kaip teigë sutuoktiniai, "galva buvo keistai maþa ir laikësi ant ilgo, plono kaklo, pereinanèio á stambø kûnà. Siaubûnas neturëjo nei rankø, nei kojø, vien didþiulius pelekus". Kas, perskaitæs ðá apraðymà, neiðvystø vaizduotës akimis dinozauro? Bet ar galima manyti, ásivaizduoti, tarti, jog kai kurie egzemplioriai "pamirðo iðmirti" ir vis dar ramiai sau gyvena". Aiðku, tai labai abejotina, taèiau ðios galimybës negalima visiðkai atmesti. Pabaigai dar kelios pastabos. Nepaisydamas savo svorio, tasai gyvûnas - pabaisa ar kas toks ten buvo (Spaiseriai teigë já buvus 8-10 metrø ilgio) gana greitai judëjo ir sausumoje, nors iðvaizda priminë vandens gyvûnà: "Be galûniø, vien su pelekais..." Tikriausiai alkis privertë já iðlipti á sausumà. “Nes nasruose jis laikë nedidelá ëriukà, ið kurio tekëjo kraujas". Ðioje vietoje, pereinant prie kitø praneðimø, bûtinai reikëtø tarti keletà þodþiø apie tai, kaip sunku bûti liudininku. Tai lieèia ir sutuoktinius Spaiserius, ir tûkstanèius kitø liudininkø, kurie prisiekë visais ðventaisiais "tikrai" regëjæ Nesæ, Jetj ar dar kaþkà, ko daþniausiai, objektyviai màstant, net negalëjo matyti ar bent jau ne taip, kaip norëjo. Tai lieèia ir tûkstanèius þmoniø, liudijanèiø kasdien viso pasaulio teismuose; tai toks fenomenas, kurá pirmaisiais studijø metais nagrinëja teisës fakultetø studentai, tai - stebëjimo subjektyvumas. Nei dël blogø ketinimø, nei dël nerûpestingumo penki ar daugiau to paties ávykio apraðymai taip radikaliai ir taip nesuprantamai skiriasi vienas nuo kito. Todël ne tik profesionalûs skeptikai, bet ir visi patyræ teisininkai dreba, iðgirdæ þodþius “savo akimis regëjæs liudininkas", ypaè tada, kai jie itin stipriai pabrëþiami ar pateikiami kaip pagrindinis argumentas. Bet gráþkime prie temos. Esama nesuskaièiuojamos daugybës “faktø" (jei tai ið tikrøjø faktai!), kuriuos ir reikëtø pateikti. “Apstulbæ ið siaubo", sutuoktiniai Spaiseriai þvelgë, kaip "pabaisa" iðnyksta Lochneso gelmëse. "O drumzlinos bangos plakësi taip, lyg nieko nebûtø ávykæ”. Taigi.
Tais paèiais, t.y. 1933 metais, .vienam prie Lochneso atostogaujanèiam gydytojui, atrodo, pavyko pirmàsyk nufotografuoti pabaisà. Ði nuotrauka ne itin ryðki ir vaizduoja kaþkà, kà galima pavadinti stambiu kaklu, ant kurio laikosi nedidelë galva (jei norima kaþkà tokio iðvysti), ir ið vandens kyðanèia gyvûno nugara. Gydytojas teigë "pabaisà" buvus per 200 - 250 metrø nuo jo. Jis tvirtino fotografavæs netoli Invermoristono, nuo kelio, tiesiamo ðalia eþero. Pasaulis gavo naujà sensacijà ir naujà, atrodytø, neiðsemtà ir plaèià temà diskusijoms, nes remiasi nepatikima informacija. Tie, kuriuos "patikëjusieji" kiek paniekinamai pavadino “racionalistais", sugebëjo tai visiðkai natûraliai paaiðkinti.
Niekas visame pasaulyje nelieka nepastebëtas agentûrø ir iliustruotø þurnalø fotoreporteriø, kurie iðtisas savaites neveikia nieko kito, tik ieðko sensacijø ir nepaprastø istorijø. Jø pastangoms nepasidavë tik Nesë ir jos kolegos. Kaip þinia, Lochnese jau dirbo kelios ekspedicijos, bet sensacija tapdavo reportaþai ne apie Nesæ, o apie jos ieðkojimus! Tokiø pabaisø nestigo ir anksèiau. Bet tada reikalas buvo daug paprastesnis. Dar neegzistavo fotografija, ir pieðëjai lengviau susidorodavo su tokiomis problemomis negu fotoreporteriai. Tarkime, 1848 metø lapkrièio 11 - àjà Leipcigo "iliustruotas laikraðtis" iðspausdino þemiau pateikiamà tekstà kaip praneðimà, o ne kaip satyriná pasakojimà ar þurnalistø "antá":
"Naujausiø árodymø, kad egzistuoja didþiulë jûrø gyvatë (scoliophis atlanticus), pateikë fregatos “Dedalas" kapitonas M.Kuha, kuris su dauguma savo karininkø ir águlos regëjo ðià gyvatæ, gráþdamas ið Rytø Indijos, kaþkur netoli Ðv. Elenos salos: “Gyvûnas apie 20 minuèiø buvo stebëtojø akiratyje ir praplaukë netoli fregatos. Jo galva apie 4 pëdas kyðojo virð vandens, o maþdaug 60 pëdø jo kûno plûduriavo pavirðiuje. Apskaièiuota, jog dar apie 30 - 40 pëdø kûno turëjo bûti po vandeniu, nes gyvûnas plaukë 15 myliø per valandà greièiu. Matomos jo kûno dalies apimtis buvo maþdaug 16 coliø, o kai jis atvërë nasrus, pilnus dideliø aðtriø dantø, atrodë, kad jo gerklëje galëtø lengvai tilpti staèias vyras". Ið admiralitetui pateikto raporto matyti, kad tai ávyko rugpjûèio 6 dienà 24° 44' pietø platumos ir 9° 22' rytø ilgumos; dangø gaubë tirðti debesys ir pûtë stiprus vëjas; “gyvûnas buvo tamsiai rudas, o jo kaklas geltonai baltas; jis neturëjo pelekø, o tik kaþkà panaðaus á arklio karèius ar veikiau á pluoðtà maurø ant sprando". Pridedame pieðiná, iliustruojantá ðá ávyká, kurá admiralitetui nupieðë kapitonas M.Kuha, garantuojantis jo patikimumà.<br>
Pasirodþius ðiam praneðimui, ðkiperis J.Hendersonas informavo þurnalo "Globe" leidëjà, jog amerikieèiø brigo "Dafnë" águla rugsëjo 20-àjà 4° 11' pietø platumos ir 10° 15' rytø ilgumos irgi pastebëjusi jûrø gyvatæ drakono galva ir ið 80 pëdø svaidþiusi á jà vinis bei senus gelþgalius. Jûrø gyvatë beregint iðkëlusi galvà, o jos kûnas paniræs á gelmes - tai galëjæ reikðti, jog jai kliuvæ. Taèiau nieko nepaisydama, ji nutolusi 15-16 mazgø per valandà greièiu, ir "Dafnë" neástengusi jos pasivyti. Visi ðie ávykiai suteikia þmonëms galimybæ tikëti, jog ir ðiandien jûrose esama pabaisø, kurios vadinamos jûrø gyvatëmis".
Tikriausiai taip. Bet, suprantama, faktas, jog leidinys paskelbë ðá praneðimà 1848 metais, todël jis jau kiek archaiðkas, neárodo ávyká buvus autentiðkà; lygiai taip pat jis nebûtinai turás bûti neátikimas. Panaðiai gali bûti ir su Nese. Tad ið 1848 metø gráþkime á nûdienà, kurios tvarinys ir yra Nesë. Nors... Viskas prasidëjo ne ðiame amþiuje, bet prieð 1400 metø, ðeðtajame ðimtmetyje. Bent taip pasakojama...
Maþdaug 565 metais airiø ðventojo, Kolumbano Vyresniojo, mokinys jbrido á minëtojo Lochneso vandenis. Jis ketino plaukti á kità krantà ir ið ten atplukdyti valtá savo mokytojui. Bet turbût kaþkas atsitiko? Taip, nes prieðingu atveju argi apie tai pasakotume?
"Riaumodama ir kaukdama ûmai iðniro ið eþero gelmiø ásiutusi pabaisa, ir vanduo tryðko ið jos baimæ kelianèiø nasrø." Bet kaip persigandæs plaukikas sugebëjo iðsigelbëti? “Nors ðventojo mokinys buvo apimtas siaubo, pats ðventasis Kolumbanas neprarado galvos. Galingu balsu jis liepë pabaisai pasitraukti. Siaubûnas, pakluso ásakymui". Mat kaip. Kokia mandagi pabaisa. Arba: matyt, ne veltui jis buvo ðventasis...
Pabaisa turbût ið tikrøjø labai iðsigando arba ðventojo þodþiai turëjo fantastiðkà galià. Ðiaip ar taip, kelis ðimtmeèius vyravo ramybë - bent jau taip atrodo, nes nëra þinoma jokiø sensacingø praneðimø ið Lochneso, iðskyrus informacijà apie atviroje jûroje klajojanèias “jûrø gyvates" ið Leipcigo “Iliustruoto Laikraðèio" - tik ûmai 1933 metais...
Lochnesas yra siauras vandens ruoþelis, kurio didþiausias gylis 275 metrai. Kartu su Lochliniu, Lochlochiu, Locherkeigu ir Lochoichu jis sudaro savotiðkà kanalà, kurio tik keli sausumos lopinëliai tarp Inverneso ir Obano nepaverèia Ðiaurës Ðkotijos sala. 1933 metø liepos 22 dienà, ketvirtà valandà po pietø, tai buvo tiksliai uþfiksuota, èia jvyko “siaubingas susitikimas su Lochneso pabaisa".
Sutuoktiniai Spaiseriai gráþo ið atostogø Ðkotijoje á Londonà pietine eþero pakrante, keliu, jungianèiu Invernesà su Fort Viljamu, kuris kiekviename þinyne apraðomas kaip “vienas IS vaizdingiausiø keliø ðalyje". Ûmai ponia Spaiser apmirë ið siaubo. Paparèiuose ðalia kelio “kaþkas" sukrutëjo. "Kaþkas milþiniðkas, panaðus á gyvatæ". Dþordþas Spaiseris vëliau prisipaþino ið pradþiø manæs, jog tai labai didelë gyvatë. Taèiau veikiai supratæs, kad tai negalinti bûti gyvatë. Ðio “gyvûno", kaip teigë sutuoktiniai, "galva buvo keistai maþa ir laikësi ant ilgo, plono kaklo, pereinanèio á stambø kûnà. Siaubûnas neturëjo nei rankø, nei kojø, vien didþiulius pelekus". Kas, perskaitæs ðá apraðymà, neiðvystø vaizduotës akimis dinozauro? Bet ar galima manyti, ásivaizduoti, tarti, jog kai kurie egzemplioriai "pamirðo iðmirti" ir vis dar ramiai sau gyvena". Aiðku, tai labai abejotina, taèiau ðios galimybës negalima visiðkai atmesti. Pabaigai dar kelios pastabos. Nepaisydamas savo svorio, tasai gyvûnas - pabaisa ar kas toks ten buvo (Spaiseriai teigë já buvus 8-10 metrø ilgio) gana greitai judëjo ir sausumoje, nors iðvaizda priminë vandens gyvûnà: "Be galûniø, vien su pelekais..." Tikriausiai alkis privertë já iðlipti á sausumà. “Nes nasruose jis laikë nedidelá ëriukà, ið kurio tekëjo kraujas". Ðioje vietoje, pereinant prie kitø praneðimø, bûtinai reikëtø tarti keletà þodþiø apie tai, kaip sunku bûti liudininku. Tai lieèia ir sutuoktinius Spaiserius, ir tûkstanèius kitø liudininkø, kurie prisiekë visais ðventaisiais "tikrai" regëjæ Nesæ, Jetj ar dar kaþkà, ko daþniausiai, objektyviai màstant, net negalëjo matyti ar bent jau ne taip, kaip norëjo. Tai lieèia ir tûkstanèius þmoniø, liudijanèiø kasdien viso pasaulio teismuose; tai toks fenomenas, kurá pirmaisiais studijø metais nagrinëja teisës fakultetø studentai, tai - stebëjimo subjektyvumas. Nei dël blogø ketinimø, nei dël nerûpestingumo penki ar daugiau to paties ávykio apraðymai taip radikaliai ir taip nesuprantamai skiriasi vienas nuo kito. Todël ne tik profesionalûs skeptikai, bet ir visi patyræ teisininkai dreba, iðgirdæ þodþius “savo akimis regëjæs liudininkas", ypaè tada, kai jie itin stipriai pabrëþiami ar pateikiami kaip pagrindinis argumentas. Bet gráþkime prie temos. Esama nesuskaièiuojamos daugybës “faktø" (jei tai ið tikrøjø faktai!), kuriuos ir reikëtø pateikti. “Apstulbæ ið siaubo", sutuoktiniai Spaiseriai þvelgë, kaip "pabaisa" iðnyksta Lochneso gelmëse. "O drumzlinos bangos plakësi taip, lyg nieko nebûtø ávykæ”. Taigi.
Tais paèiais, t.y. 1933 metais, .vienam prie Lochneso atostogaujanèiam gydytojui, atrodo, pavyko pirmàsyk nufotografuoti pabaisà. Ði nuotrauka ne itin ryðki ir vaizduoja kaþkà, kà galima pavadinti stambiu kaklu, ant kurio laikosi nedidelë galva (jei norima kaþkà tokio iðvysti), ir ið vandens kyðanèia gyvûno nugara. Gydytojas teigë "pabaisà" buvus per 200 - 250 metrø nuo jo. Jis tvirtino fotografavæs netoli Invermoristono, nuo kelio, tiesiamo ðalia eþero. Pasaulis gavo naujà sensacijà ir naujà, atrodytø, neiðsemtà ir plaèià temà diskusijoms, nes remiasi nepatikima informacija. Tie, kuriuos "patikëjusieji" kiek paniekinamai pavadino “racionalistais", sugebëjo tai visiðkai natûraliai paaiðkinti.