Post by chipie on Mar 25, 2005 12:37:43 GMT -5
Vienà 1986 metø vasaros vakarà ið Nyjoso eþero Vaka¬rø Afrikoje iðsiskyrë mirtinas anglies dvideginio kiekis. Þu¬vo 1700 aplinkiniø kaimø gyventojø. Si katastrofa uþdavë mokslininkams daug klausimø. Neseniai ' ávyko tarptautine konferencija kur mokslininkai pateikë savo iðvadas.
Nusileido rami 1986 metø ugpjûèio 21-osios naktis. Nu-10 liûtys, merkianèios Ka¬merûne aukðtumas. Hadaris, piemuo, kà tik uþmigo su vl-;a savo ðeima. Toli apaèioje, arp þolëmis apaugusiø kran-ø, dulksvoje ðviesoje blizgë-16 Nyjoso eþeras. Tai vienas ð daugiau kaip trisdeðimties rateriniø eþerø. Lygumoje, leveik mylia þemiau eþero, driekësi Þemutinio Nyjoso kai¬mas.
Staiga Hadará ir jo ðeimà iaþadino stiprus griausmas. Ið eþero plykstelëjo Ðmëkliðkas garo stulpas, ir dûmø upë nuvingiavo þemyn á lygumà. Tuo pat metu nuo eþero pa¬kilo viesulas, atneðdamas stip¬rø supuvusiø kiauðiniø kva-Dà.<br>Lygumoje 50-ies metrty auk¬ðèio debesis uþdegë Þemuti¬nio Nyjoso kaimà, kur daugy¬bë þmoniø po sunkios turgaus dienos kà tik baigë valgyti v;a-karienæ. Þmonës uþduso mie¬godami. Kiti uþuodë supuvu¬siø kiauðiniø kvapà, pajuto keistà ðilumà ir greitai prara¬do sàmonæ. Kaime ir jo apy¬linkëse þuvo 1200 þmoniø. Kaimyniniuose kaimuose mi¬rë daugiau kaip 500. Þmoniø kûnai gulëjo tarpduryje, lovo-, buvo sukniubæ ant grindø. Viskas atrodë kaip po neut¬roninës bombos sprogimo: sunaikinta gyvybë, bet sveiki statiniai. Joks sutvërimas, net maþytës skruzdëlës neju¬dëjo tà rytà Þemutiniame Nyjose.
Iðsiskyrus milijonams -ku¬biniø metrø dujø, eþero lygis nukrito daugiau kaip , per metrà. Dujø sprogimo iðmes¬tas á 80-ies metrø aukðtá van¬duo krisdamas nuplëðë pak¬ranèiø augmenijà, kuri nu¬sëdo eþere. Tik praëjus dviems mënesiams eþero pa¬virðius tapo ramus kaip stik¬las. Eþeras atrodë taip, kaip 1985 metais, kai èia lankësi keli amerikieèiø tyrinëtojai. Per 6 darbo mënesius ið kra¬teriniø eþerø jie rinko fizinius, cheminius ir biologinius duo¬menis. ,, Nors Nyjoso eþeras kurstë tyrinëtoju susidomëji¬mà, bet áranga buvo per sun¬ki. Jiems nepavyko pasiekti ðio eþero, kuris yra izoliuotas vulkaninës grandinës vidury¬je-
Dabar, antro vizito metu, eþero ramybë atrodë skausmin¬gai ironiðka. Jeigu eþeras bû¬tø iðtirtas tada, gal nelaimë nebûtø ávykusi.
Kol vyko gelbëjimo darbai, ið viso, pasaulio skubëjo mok¬slininkai, norëdami áminti Nyjo¬so eþero máslæ. Trûko laiko ir árengimø. Sunku buvo dirb¬ti lietingo sezono metu. Ame¬rikieèiø grupë iðtisas dienas sëdëjo ant eþero kranto be aprûpinimo, kol pagaliau jø malûnsparniui pavyko nusi¬leisti.
Atliekant tyrimus bu\o atkreipiàs dëmesvs i panaðø<br>ávyká. 1984 rugpjûèio naktá Monouno eþeras,' esantis uþ 95 k,m nuo Nyjoso, „iðspjovë" du¬jø debesá. Tuomet uþduso 37 þmonës. Kamerûno vyriausybë nesiëmë nagrinëti to ávykio, to¬dël visuomenë neatkreipë á já pakankamo dëmesio. Nyjoso atveju mirusiø skaièius buvo toks didelis, kad valdþia nega¬lëjo á tai numoti ranka. Nyjo¬so ir Monouno nelaimës — tai vieninteliai þinomi. ávykiai, kai iðsiskyrusios ið eþerø dujos nusineðë þmoniø gyvybes.
Mokslininkai, energingai Ieðkantys þiniø praeities geo¬loginiuose fenomenuose, bu¬vo sudominti mitø, kuriuos pa¬sakoja þmonës, gyvenantys prie vulkaniniø Kamerûno eþerø. Vienà jø papasakojo amerikietë archeologë Euge-nla Sanklin. Karalius, patekæs prieðininkams á nelaisvæ, pa¬sikorë. Negyvo vado kûnas pavirto eþeru, kuris vëliau sprogdamas uþmuðë daugelá prieðø. Kitos legendos pasa¬koja apie stalgià gyvuliø mirtá, apie tai, kaip sprogo eþeras ir lijo þuvimis.
Mokslininkai nagrinëjo dvi pagrindines problemas: ið kur atsirado dujos ir kodël jos iðsiskyrë staiga.
Iðtirtas daug dujø turinèiø eþerø vanduo. Tiriamo van¬dens burbuliukuose rasta nuo 98 iki 99 procentø anglies dvideginio. Ðios tankios ir bespalvës dujos sveria pus¬antro karto daugiau uþ orà Koncentruotos dujos naudoja¬mos ugnies gesintuvuose Bûdamos sunkesnës uþ orà, jos já iðstumia, ir ugnis ne¬tenka degimui reikalingo de¬guonies. Panaðu á tai, kas at¬sitiko ties Nyjoso eþeru: iðsi¬verþæs ið eþero d u" jø debesis slinko paþemiu, iðstumdamas kvëpuojamàjá orà. Aukos negavo deguonies ir uþduso<br>Iðlikæ gyvi pasakoja apio smarvæ ir karðtá. Patalogo-anatomai aiðkina, jog tai — ,.pojûèiø haliucinacijos", ku¬rios atsiranda, dël aukðtos an¬glies dvideginio koncentraci¬jos.
Izotopinë Nyjoso eþero vandens dujø analizë parodë, kad anglies dvideginis lëtai nutekëjo ið þemës gilumos á eþero dugnà. Tyrinëtojø tai nestebina.
Taèiau mokslininkai nesu¬taria, kodël dujos iðsiskyrë taip staiga. Kamerûno sos¬tinëje susirinko tarptautinë mokslininkø konferencija.7 Mo¬kslininkai pateikë duomenis ir svarstë teorijas. Iðryðkëjo dvi skirtingos nuomonës.
Mokslininkai tiria katastrofos
Prancûzijos ir Italijos vul-kanologai mano, kad anglies dvideginis kaupiasi tarp ak¬meniniø nuolauþø vulkaninio kanalo viduje. Kanalas jungia magmos sluoksná su krateriu virðuje. Poþeminiai vandenys susilieèia . su karðta uoliena, susidaro garai. Ávyksta spro¬gimas, kurio metu á eþero pa¬virðiø iðsiverþia dujos.
Nusileido rami 1986 metø ugpjûèio 21-osios naktis. Nu-10 liûtys, merkianèios Ka¬merûne aukðtumas. Hadaris, piemuo, kà tik uþmigo su vl-;a savo ðeima. Toli apaèioje, arp þolëmis apaugusiø kran-ø, dulksvoje ðviesoje blizgë-16 Nyjoso eþeras. Tai vienas ð daugiau kaip trisdeðimties rateriniø eþerø. Lygumoje, leveik mylia þemiau eþero, driekësi Þemutinio Nyjoso kai¬mas.
Staiga Hadará ir jo ðeimà iaþadino stiprus griausmas. Ið eþero plykstelëjo Ðmëkliðkas garo stulpas, ir dûmø upë nuvingiavo þemyn á lygumà. Tuo pat metu nuo eþero pa¬kilo viesulas, atneðdamas stip¬rø supuvusiø kiauðiniø kva-Dà.<br>Lygumoje 50-ies metrty auk¬ðèio debesis uþdegë Þemuti¬nio Nyjoso kaimà, kur daugy¬bë þmoniø po sunkios turgaus dienos kà tik baigë valgyti v;a-karienæ. Þmonës uþduso mie¬godami. Kiti uþuodë supuvu¬siø kiauðiniø kvapà, pajuto keistà ðilumà ir greitai prara¬do sàmonæ. Kaime ir jo apy¬linkëse þuvo 1200 þmoniø. Kaimyniniuose kaimuose mi¬rë daugiau kaip 500. Þmoniø kûnai gulëjo tarpduryje, lovo-, buvo sukniubæ ant grindø. Viskas atrodë kaip po neut¬roninës bombos sprogimo: sunaikinta gyvybë, bet sveiki statiniai. Joks sutvërimas, net maþytës skruzdëlës neju¬dëjo tà rytà Þemutiniame Nyjose.
Iðsiskyrus milijonams -ku¬biniø metrø dujø, eþero lygis nukrito daugiau kaip , per metrà. Dujø sprogimo iðmes¬tas á 80-ies metrø aukðtá van¬duo krisdamas nuplëðë pak¬ranèiø augmenijà, kuri nu¬sëdo eþere. Tik praëjus dviems mënesiams eþero pa¬virðius tapo ramus kaip stik¬las. Eþeras atrodë taip, kaip 1985 metais, kai èia lankësi keli amerikieèiø tyrinëtojai. Per 6 darbo mënesius ið kra¬teriniø eþerø jie rinko fizinius, cheminius ir biologinius duo¬menis. ,, Nors Nyjoso eþeras kurstë tyrinëtoju susidomëji¬mà, bet áranga buvo per sun¬ki. Jiems nepavyko pasiekti ðio eþero, kuris yra izoliuotas vulkaninës grandinës vidury¬je-
Dabar, antro vizito metu, eþero ramybë atrodë skausmin¬gai ironiðka. Jeigu eþeras bû¬tø iðtirtas tada, gal nelaimë nebûtø ávykusi.
Kol vyko gelbëjimo darbai, ið viso, pasaulio skubëjo mok¬slininkai, norëdami áminti Nyjo¬so eþero máslæ. Trûko laiko ir árengimø. Sunku buvo dirb¬ti lietingo sezono metu. Ame¬rikieèiø grupë iðtisas dienas sëdëjo ant eþero kranto be aprûpinimo, kol pagaliau jø malûnsparniui pavyko nusi¬leisti.
Atliekant tyrimus bu\o atkreipiàs dëmesvs i panaðø<br>ávyká. 1984 rugpjûèio naktá Monouno eþeras,' esantis uþ 95 k,m nuo Nyjoso, „iðspjovë" du¬jø debesá. Tuomet uþduso 37 þmonës. Kamerûno vyriausybë nesiëmë nagrinëti to ávykio, to¬dël visuomenë neatkreipë á já pakankamo dëmesio. Nyjoso atveju mirusiø skaièius buvo toks didelis, kad valdþia nega¬lëjo á tai numoti ranka. Nyjo¬so ir Monouno nelaimës — tai vieninteliai þinomi. ávykiai, kai iðsiskyrusios ið eþerø dujos nusineðë þmoniø gyvybes.
Mokslininkai, energingai Ieðkantys þiniø praeities geo¬loginiuose fenomenuose, bu¬vo sudominti mitø, kuriuos pa¬sakoja þmonës, gyvenantys prie vulkaniniø Kamerûno eþerø. Vienà jø papasakojo amerikietë archeologë Euge-nla Sanklin. Karalius, patekæs prieðininkams á nelaisvæ, pa¬sikorë. Negyvo vado kûnas pavirto eþeru, kuris vëliau sprogdamas uþmuðë daugelá prieðø. Kitos legendos pasa¬koja apie stalgià gyvuliø mirtá, apie tai, kaip sprogo eþeras ir lijo þuvimis.
Mokslininkai nagrinëjo dvi pagrindines problemas: ið kur atsirado dujos ir kodël jos iðsiskyrë staiga.
Iðtirtas daug dujø turinèiø eþerø vanduo. Tiriamo van¬dens burbuliukuose rasta nuo 98 iki 99 procentø anglies dvideginio. Ðios tankios ir bespalvës dujos sveria pus¬antro karto daugiau uþ orà Koncentruotos dujos naudoja¬mos ugnies gesintuvuose Bûdamos sunkesnës uþ orà, jos já iðstumia, ir ugnis ne¬tenka degimui reikalingo de¬guonies. Panaðu á tai, kas at¬sitiko ties Nyjoso eþeru: iðsi¬verþæs ið eþero d u" jø debesis slinko paþemiu, iðstumdamas kvëpuojamàjá orà. Aukos negavo deguonies ir uþduso<br>Iðlikæ gyvi pasakoja apio smarvæ ir karðtá. Patalogo-anatomai aiðkina, jog tai — ,.pojûèiø haliucinacijos", ku¬rios atsiranda, dël aukðtos an¬glies dvideginio koncentraci¬jos.
Izotopinë Nyjoso eþero vandens dujø analizë parodë, kad anglies dvideginis lëtai nutekëjo ið þemës gilumos á eþero dugnà. Tyrinëtojø tai nestebina.
Taèiau mokslininkai nesu¬taria, kodël dujos iðsiskyrë taip staiga. Kamerûno sos¬tinëje susirinko tarptautinë mokslininkø konferencija.7 Mo¬kslininkai pateikë duomenis ir svarstë teorijas. Iðryðkëjo dvi skirtingos nuomonës.
Mokslininkai tiria katastrofos
Prancûzijos ir Italijos vul-kanologai mano, kad anglies dvideginis kaupiasi tarp ak¬meniniø nuolauþø vulkaninio kanalo viduje. Kanalas jungia magmos sluoksná su krateriu virðuje. Poþeminiai vandenys susilieèia . su karðta uoliena, susidaro garai. Ávyksta spro¬gimas, kurio metu á eþero pa¬virðiø iðsiverþia dujos.