Mirties trikampis

[chipie]

Mūsų planetoje yra vietų, kurios jau daugelj rnetų garsėja savo bloga reputacija. Nemėgsta virš jų skraidy¬ti lakūnai, j plaukt i į tuos rajonus lai¬vų kapitonai. Apie jas sklinda viso¬kios kalbos: liūdni tikrai įvykusių ten nelaimių faktai ir melagingi prasima¬nymai, fantastų išvedžiojimai ir kant¬rūs mokslininkų aiškinimai...
Vienas tokių rajonų pasaulyje yra vadinamasis- „Bermudų mirties trikam¬pis". Jį sudaro gana didžiulis, jūrų rajonas tarp Bermudų salų, Puerto Ri¬ko ir Floridos. Šioje maždaug vieno milijono kvadratinių kilometrų ploto Atlanto vandenyno dalyje, kurios centras yra maždaug už pusantro tuksiančio kilometrų į rytus nuo Ku¬bos sostinės Havanos/ įvyko palyginti' daug nelaimių su skridusiais per šį rajoną lėktuvais, plaukusiais per jį laivais. Nelaimių 'aplinkybės buvo to¬kios neaiškios ir paslaptingos, kad pagaliau 1975 m. buvo pasiūlyta Su¬vienytųjų Nacijų Organizacijai suda¬ryti, specialią komisiją, kurios užda¬vinys būtų ištirti „Bermudų mirties tri¬kampio" paslaptis.
Apie ■ si© palyginti gausiai lėktuvų Ir iaivų lankomą trikampį jau ne sykį rašė tarybinė ir užsienio spauda. Vie¬nas iš paskutiniųjų straipsnių, pasiro¬dęs mūsų spaudoje, buvo neseniai paskeįbfas laikraštyje „Socialističeska-ja industrija". Jo autoriai — TSRS Regiistro vyriausiasis inžinierius ins¬pektorius D. Eidelmanas ir žurnalis¬tas D. Nagajevas.
Autoriai taip aprašo pirmąjį atve¬jį, kai buvo rimtai susidomėta mirties trikampiu: ,
„1945 m. gruodžio 5 d. 14 vai. 10 min. iš Fort Loderdeilio bazės Flori¬doje eiliniam patruliniam skridimui pakilo penki bombonešiai-forpedne-šiai. Jie privalėjo 160 mylių praskristi į rytus, paskui 40 mylių į šiaurę, o po to pasukti į pietvakarius ir sugrįž¬ti į bazę. Lėktuvų įguloje buvo, 14 žmonių. Eskadrilei vadovavo leTfenan-tas Čarlzas Teiloras, jau spėjęs iš-skraidyti pustrečio tūkstančio valandų. Buvo puikus oras: temperatūra plius 19-* laipsnių, silpnas šiaurės rytų vė¬jas, nedidelis debesuotumas. Pilotai, anksčiau sugrįžę į bazę atmosferines sąlygas apibūdino kaip „puikiausias".
15 vai. 15 min., kai lėktuvai jau privalėjo prašyti .leidimo leistis, ba¬zės skridimų valdymo centras sugavo tokį pranešimą per radiją: „Kalba eskedri'iės vadas... Pavojus! Mes, at¬rodo, nukrypome nuo kurso. Žemės nematyti, kartoju, žemės niekur ne¬matyti... Patys negalime suprasti, kur
mus nunese...
Žemėje likę buvo nustebinti1, kaip
atsitiko, kad penkios prityrusios įgu¬<br>los, esant idealiam orui, galėjo pa¬<br>klysti? ■ - ■
Radijo ryšys blogėjo. Penketuko lėktuvai, atrodo, nustojo pri'iminėti komandas iš žemės. O tuo tarpu dis¬pečerinėje vis dar buvo girdėti ra¬distų, palaikiusių tarp savęs ryšį, bal¬sai, iš jų trumpų replikų buvo gali¬ma suprasti, kad visi kompasai išėjo iš rikiuotės, lėktuvų navigaciniai prie¬taisai „pradėjo kvailioti" ir duoti skirtingus parodymus. Dėl nežinomos priežasties lakūnai nematė ir saulės. 16 valandą bazėje išgirdo, kad leite¬nantas Teiloras netikėtai perdavė es¬kadrilės vadovavimą kapitonui Šfive-rui. Naujojo vado balsas buvo neriš¬lus ir artimas isterijai. Tuoj po to bu¬vo priimtas paskutinis neaiškus pra¬nešimas. Klausiusiems pasigirdo, kad radistas sušukęs: „Pasineriame į baltą vandenį... Mes žūvame..."
Buvo paskelbtas aliarmas, ir j orą pakilo didžioji skraidanti valtis „Mar¬tin mariner", turinti 13 asmenų įgulą. Bet po 10 minučių ryšys su ja nu¬trūko visiems laikams...
Paieškose dalyvavo palyginti milži¬niškos jėgos ■•— daugiau kaip 300 lėktuvų, dešimtys laivų, šimtai priva¬čių jachtų ir motorinių valčių. Buvo ištirtas kiekvienas jūros paviršiaus metras nuo Bermudų iki Meksikos įlankos, apžiūrėti Floridos pliažai. Jo¬kių apie šešis lėktuvus žymių — nė gelbėjimosi plaustų, nė skeveldrų, nė tepalų dėmių — nieko įtartino nepa¬vyko pastebėti.

[chipie]

Nuo to laiko maþdaug per trisde¬ðimt metø „Bermudø mirties trikampy¬je" be pëdsakø dingo, nep>asiuntæ SOS signalø, daugiau kaip ðimtas lai¬vø ir deðimtys lëktuvø.<br>Kas atsitiko? Jeigu tikësime 19-os eskadrilës þuvimo apraðymu, tik vie¬nas gamtinis reiðkinys galëjo sukelti tokià katastrofà. Tai milþiniðkas tor¬nado — uraganinis sûkurys, slenkan¬tis ðio Atlanto vandenyno dalimi.
Tornado — oro sûkurys labai gali¬mas. Kaip byloja mokslinë literatûra ðiuo klausimu, kasmet Bermudø tri¬kampyje susidaro iki poros tûkstan¬èiø tornadø, kuriø dalis pasiekia Flo¬ridà ir kitas pietinës JAV valstijas. Tornado sukimosi greitis apaèioje — þemës pavirðiuje toks didelis, kad sugeba pakelti á orà þmones, namus, net laivus. Prie þ<=mës jis nedidelio skersmens, o á aukðti tolygiai platëja, iðaugdamas j milþiniðka keliø kilomet¬rø skersmens piltuvà. Þinoma, ten su-
kimosi greitis þymiai lëtesnis; todël lëktuvai galëjo áskristi á tokio slen¬kanèio Vandenynu 'torna~do kraðtà, ku¬ris palaipsniui, já vis labiau ásiurbë.<br>Taèiau minëto straipsnio autoriai mano, kad viena ið galimø keliø po¬tencialiø prieþasèiø tai „jûrø balso teorija". Dar 1935 m. tarybinis aka¬demikas V. Ðuleikinas atrado infragar-sinius virpesius, kuriø daþnumas 6 hercai, ir kurie atsirasdavo audros rajone. Juos jis pavadino „jûros bal¬su". Siu virpesiø intensyvumas didëja, stiprëjant vëjui ir bangø amplitudei. Sklisdamas 330 metrø per sekundæ greièiu ore ir 1650 metrø per sekun¬dæ greièiu vandenyje, infragarsas tik gana neþymiai silpnëja priklausomai nuo atstumo, þymiai aplenkdamas j] sukëlusià audrà.<br>Paskutinio meto tyrimai parodë, kad infragarsas turi biologinio aktyvumo savybæ. Jà galima paaiðkinti tuo, kad jo daþnumas sutampa su þmogaus galvos smegenø alfa-ritmo daþnumu. Tam tikro daþnumo infragarsas sutrik¬do smegenø veikià, sukelia nepagrás¬tà baimæ, aklumà, o esant 7 hercø daþnumui — mirtá. O juk „jûros bal¬so" daþnumas — 6 hercai —- ir jis gali dël kokiø nors sàlygø ðiek tiek pasikeisti... Galimas ir mechaninis re¬zonansas su laivo korpusu, ir net jo suardymas.
„Jûros balsas", kaip ten bebûtø gana átikinamai gali paaiðkinti laivø águlø dingimà, staigø iðprotëjimà ir mirtá be jokiø matomø prieþasèiø. Ne syká bûdavo aptinkami laivai jûrose su iðmirusiomis águlomis. Pavyzdþiui, 1948 metø vasario mënesá anglø ir olandø radijo stotys priëmë SOS sig¬nalà ið motorlaivio rrUrang Medan"* Laivo radistas praneðë: „Visi karinin¬kai ir "kapitonas þuvo... gal bût, gy¬vas likau að, vienas..." O toliau, po neaiðkiø brûkðniø ir taðkø serijos, se¬kë: „Að mirðtu". Gelbëtojai, po ku¬rio laiko atvykæ á tà laivà, buvo su¬krësti — visi águlos nariai gulëjo ne¬gyvi savo vietose,, jø veidai buvo su¬kaustyti siaubo, bet jokiø þaizdø ne¬buvo rasta.
Gal bût tornadai ir infragarsas, stai¬ga atsiradæ kartu ðiame trikampyje, sukelia ðias nelaimes? Viena yra aið¬ku — didþioji vandenyno máslë vis tiek bus áminta.
A. ORINAUSKAS

[sepulture]

joa...jau tas bermudu trikampis senei taip pagarsejes...ir gasidna visus

[bloodmagical]

tas bermudu trikampis jau pradeda nervint.blin reiks nuvaziuot ir paciam isiaiskint.kiek galima?!

[Sentenced]

nzn kodel, bet man tas bermudu trikampis jau nusibodes.... :////

[sepulture]

ei dr negrisi!:DD